TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

„Darbiečių“ planai Vyriausybėje pakvipo populizmu

2015 07 20 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Darbo partijos (DP) siūlymas pertvarkyti Kultūros ministeriją, priskiriant jai jaunimo ir sporto reikalus, sukėlė nevienareikšmę reakciją. Dalis politikų mano, kad dabartinė Vyriausybės struktūra yra optimali ir tenkinanti šiandienos poreikius.

DP planuoja iki 2017 metų sujungti Kultūros ministeriją su Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Vyriausybės ir taip įkurti naują – Kultūros, jaunimo ir sporto ministeriją. Tačiau tokiems planams nepritaria ne tik opozicija, bet ir valdantieji.

Padidintų ministro autoritetą

Pasak šios idėjos iniciatoriaus, Seimo Darbo partijos frakcijos nario Vytauto Gapšio, naujoji ministerija leistų sumažinti biurokratinį aparatą, sustiprinti jaunimo ir sporto bendruomenės atstovavimą Vyriausybėje bei suteikti daugiau politinio autoriteto ministrui. „Šiuo metu jaunimo, sporto ir kultūros klausimams yra atstovaujama skirtingu lygmeniu ir jie atitinkamai turi skirtingą svorį valstybės politikoje. Manau, kad tiek jaunimo, tiek sporto reikalai iki šiol buvo nepelnytai nustumti į šalį. Žvelgiant iš valstybės pozicijų, jie turi būti vertinami kaip pridėtinę vertę kuriančios sritys, kurios yra ne mažiau svarbios negu energetika arba žemės ūkis. Todėl užregistravau Vyriausybės įstatymo pataisas, numatančias Kultūros, jaunimo ir sporto ministerijos įsteigimą nuo 2017 metų sausio 1 dienos“, – aiškino jis.

Idėją steigti naują ministeriją teigiamai vertina kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis. Jis tvirtino jau seniai kėlęs klausimą, kodėl sporto klausimus kuruoja Vidaus reikalų ministerija. „Manau, kad fizinė ir dvasinė kultūra yra neatsiejami dalykai, o sporto politiką turi reguliuoti Kultūros ministerija. Jaunimas yra mūsų ateitis, todėl visi klausimai turi būti sprendžiami vienoje institucijoje, kompleksiškai“, – įsitikinęs Š. Birutis.

Meilė rinkėjams vis stiprėja

DP koalicijos partneriai socialdemokratai skeptiškai vertina siūlymą. Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Algirdas Sysas tvirtino nejaučiąs poreikio steigti naują ministeriją. „Tai tikrai nėra „mirtinas“ darbas, kurį reikia padaryti. Ministerijos buvimas neužtikrina vieno ar kito dalyko sprendimo. Net ir neturint ministerijos galima pateikti įvairius projektus, spręsti egzistuojančias problemas. Nemanau, kad užkabinus naujos ministerijos iškabą, iš karto pasikeis mąstymas, požiūris, finansavimas ir kiti dalykai. Niekas netrukdo ir dabar jaunimo, sporto reikalams skirti daugiau dėmesio“, - pabrėžė politikas.

A. Syso nuomone, šią „darbiečių“ iniciatyvą galėjo paskatinti kitąmet vyksiantys Seimo rinkimai. Parlamento pirmininkės pavaduotojas teigė iš kolegų Seime teikiamų įstatymų projektų aiškiai pajutęs, kad artėja rinkimai. „Meilės rinkėjams, ypač likus metams, pusantrų iki rinkimų, itin padaugėja“, - šyptelėjo jis.

Pasak A. Syso, svarstant, ar Vyriausybės struktūra yra optimali, reikia įvertinti, kaip sprendžiami bendrieji klausimai, ar gerėja žmonių gyvenimo kokybė. „Kol kas viskas eina į viršų. Vadinasi, ir su tokia struktūra galima dirbti ir pasiekti gerų rezultatų“, - įsitikinęs socialdemokratas.

Imituoja veiklą, nematydami rimtų problemų

Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma taip pat nepritaria naujos ministerijos kūrimui. Jo teigimu, ypatingų problemų dėl dabartinės Vyriausybės struktūros nekyla. „Tai kam tai svarstyti? Nejaugi Vyriausybės nariai ir DP nemato kitų rimtų problemų, kad bando imituoti audringą veiklą, siūlydami perstumdyti kėdes? Tai tikrai nėra prioritetinis klausimas, o jų siūloma pertvarka kažkokių reikšmingų rezultatų tikrai neduotų“, - pažymėjo J. Razma.

Paskutinį kartą Vyriausybės struktūrą keitė konservatorių vadovaujama valdančioji koalicija. 2009 metų pradžioje atkurta 1996 metais panaikinta Energetikos ministerija. J. Razma įsitikinęs, kad tąsyk pakoreguota institucinė struktūrasąranga yra pakankamai optimali. „Manau, kad šiandien strateginiai valstybės uždaviniai nėra esmingai pasikeitę, kad reikėtų koreguoti dabartinę struktūrą. Mes neatsitiktinai įkūrėme Energetikos ministeriją – suvokėme, kokie svarbūs politiniai uždaviniai, finansinės apyvartos yra šioje srityje. Dabar išryškėjusių naujų iššūkių, dėl kurių būtų galima kalbėti apie ministerijų pertvarką, nėra. Dėl to ir „darbiečių“ iniaciatyva man atrodo esanti daugiau viešųjų ryšių sumanymas, parodant, kad jie kažką veikia“, - mano J. Razma.

Ministerijų pikas – Nepriklausomybės pradžioje

Šiuo metu Vyriausybę sudaro 14 ministerijų. Pavyzdžiui, pirmosiose po Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybėse dirbo 17 ministrų. Veikė Materialinių išteklių, Miškų ūkio, Pramonės, Ryšių, Statybos ir urbanistikos ministerijos. Vėliau jų kiek padaugėjo, nes atsirado Aplinkos, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos.

Nuo 1999 metų, kai Vyriausybės vairą perėmė tuomet konservatoriams priklausęs Rolandas Paksas, ministerijų sumažėjo iki 14 ir ilgainiui nusistovėjo daugmaž toks jų skaičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"