Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Drąsi šalis“ neišdegė, būsime kūrybingi

 
2017 06 27 10:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nors išleisti šimtai tūkstančių eurų įvairioms įvaizdžio strategijoms, mūsų šalis iki šiol neturi bendros prisistatymo užsieniui koncepcijos. Vis dėlto valdžia ėmėsi naujo projekto – ieško kas sukurtų vaizdo klipą apie modernią ir kūrybingą Lietuvą.

Vyriausybės kanceliarija paskelbė viešąjį pirkimą, norėdama įsigyti vaizdo klipo, užsienio auditorijoms pristatančio Lietuvą kaip modernią ir kūrybingą šalį, kūrimo paslaugas. Siekiama, kad iki lapkričio vidurio būtų pagamintas iki 3 minučių trukmės klipas, kuris galėtų būti adaptuotas į 1 minutės trukmės klipą, subtitruotą keliomis kalbomis: anglų, prancūzų, ispanų, rusų, vokiečių, lenkų ir kinų.

Viešųjų ryšių ekspertės nuomone, pasirinkta koncepcija pristatyti mūsų šalį kaip modernią ir kūrybingą yra tinkama. Kartu pabrėžiama būtinybė išgryninti Lietuvos įvaizdį, o ne kurti jį chaotiškai.

Nepigus pirkinys

Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamento Spaudos ir komunikacijos skyriaus viešųjų ryšių projektų vadovė Karolina Paulonytė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad sukurti įvaizdžio klipą norima reikšmingos ir išskirtinės istorinės datos – Valstybės atkūrimo šimtmečio, kurį minėsime kitąmet, proga. Lietuvos pristatymas užsienyje yra įtrauktas į Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą, šiam tikslui ir skirtas minėtas vaizdo klipas.

Anot K. Paulonytės, klipas orientuotas į užsienio šalis, o tikslinė jo auditorija – užsienio šalių visuomenių lyderiai, nuomonių formuotojai, sprendimų priėmėjai, žiniasklaida. „Vaizdo klipas bus rodomas Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginių užsienyje metu, jis bus tiesiogiai platinamas užsienio žiniasklaidai, juo dalijamasi socialiniuose tinkluose“, – aiškino Vyriausybės kanceliarijos atstovė.

Vaizdo klipui sukurti numatyta skirti 24 tūkst. eurų.

Įvaizdžiu rūpinasi atskirai

K. Paulonytės teigimu, koncepcija pristatyti Lietuvą kaip modernią ir kūrybingą šalį pasirinkta konsultuojantis su Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijomis, Valstybinio turizmo departamento atstovais, dirbančiais pristatant mūsų šalį užsienyje, viešųjų ryšių ekspertais. „Taip pat, siekiant išlaikyti komunikacijos vientisumą ir pristatant Lietuvą užsienyje, buvo remiamasi mūsų šalies pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai patirtimi, kuomet Lietuva buvo pristatoma kaip moderni ir kurianti valstybė“, – dėstė ji.

Lietuva iki šiol neturi savo įvaizdžio strategijos. Mūsų šalies pristatymu užsienyje rūpinasi kelios institucijos pagal savo veiklos sritis: Valstybinis turizmo departamentas, „Investuok Lietuvoje“, Užsienio reikalų ir Kultūros ministerijos. „Bendro ir koordinuoto Lietuvos pristatymo užsienyje sistemos kol kas nėra“, – pažymėjo K. Paulonytė.

Išleido šimtus tūkstančių

Per dešimtmetį Lietuva atskiroms įvaizdžio strategijoms išleido šimtus tūkstančių eurų. Pirmas rimtesnis bandymas kurti bendrą šalies įvaizdį pradėtas 2005 metais. Tuomet Vyriausybė paskelbė viešą konkursą Lietuvos įvaizdžio strategijai sukurti. Jo nugalėtoju paskelbtas projektą „Vivat, Lietuva!“ parengęs tarptautinis konsorciumas, jam sumokėta 800 tūkst. litų (apie 232 tūkst. eurų). Tačiau strategija taip ir nebuvo patvirtinta, nes neįtiko Vyriausybei.

Orijana Mašalė: „Labai norėtųsi, kad lyderystės kuriant Lietuvos įvaizdžio strategiją būtų daugiau.“

2008 metais pristatytas projektas „Lietuva – drąsi šalis“. Jame numatyta pabrėžti lietuvių ryžtingumą, iniciatyvumą, veržlumą, veiklumą, inovacijų kūrimą ir diegimą. Tarp pasiūlymų, didinsiančių mūsų krašto žinomumą, buvo užsieniečių dėmesį patraukiančio ekstravagantiško pastato statyba, Holivudo filmas apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas ir mūsų šalies angliško vardo keitimas (esą dabartinis „Lithuania“ yra per ilgas ir sunkiai ištariamas). Šios koncepcijos kūrėjams Vyriausybė paklojo 600 tūkst. litų (apie 174 tūkst. eurų).

Mažiau nei prieš metus Valstybinis turizmo departamentas pristatė naują Lietuvos turizmo prekės ženklo koncepciją, kurios šūkis „Lithuania. Real is beautiful“ („Lietuva. Tikra yra gražu“). Mūsų šalis turistams pristatoma kaip vieta, kur vertinami tikri dalykai: lietuviškas maistas, gamta, bendravimas, nenupudruota architektūra, pasaulyje vertinama kultūra, nedirbtinis svetingumas ir pan. Tačiau šioje istorijoje neapsieita be skandalo – reklamos paslaugų teikėjai turėjo sukurti kelis šimtus Lietuvos gamtos ir kultūros objektų nuotraukų, tačiau 140 tūkst. eurų vertės projektui buvo naudojamos ne mūsų šalyje darytos ir pigiai kainuojančios fotografijos.

Sukurti įvaizdžio klipą siekiama reikšmingos ir išskirtinės istorinės datos - Valstybės atkūrimo šimtmečio, kurį minėsime kitąmet, - proga.
Sukurti įvaizdžio klipą siekiama reikšmingos ir išskirtinės istorinės datos - Valstybės atkūrimo šimtmečio, kurį minėsime kitąmet, - proga.

Nemažai vargta ir ieškant Lietuvos prekės ženklo. 2007 metais skelbtas konkursas logotipui sukurti baigėsi skandalu. Paaiškėjus, kad nugalėtojų kūrinys galėjo būti plagiatas, konkursas buvo anuliuotas ir paskelbtas naujas. Jį laimėjo simbolis, kuriame Lietuvos formos daugiakampyje išsibarsčiusios raidės sudaro žodį „Lithuania“. Pirmam konkursui buvo skirta 1,14 mln. litų (apie 330 tūkst. eurų), antram – 212 tūkst. litų (apie 61 tūkst. eurų).

Blaškytis nenaudinga

Viešųjų ryšių ekspertės Orijanos Mašalės manymu, kuo daugiau valstybė prisistatys, daugiau turės kokybiškos vizualinės medžiagos, tuo bus geriau. „Esame maža, mažai žinoma šalis, turime naudotis visomis galimybėmis pasirodyti pasauliui, prisistatyti. Visada esu už tai, kad valstybė darytų kuo daugiau tokių dalykų“, – akcentavo ji.

Anot O. Mašalės, Vyriausybės kanceliarijos pasirinkta koncepcija užsienio šalių lyderiams, žiniasklaidai pristatyti Lietuvą kaip modernią ir kūrybingą šalį skamba gerai, nes būtent tokia valstybė ir esame. Taip pat ji pažymėjo, jog vaizdo klipo sukūrimo paslaugoms pirkti numatyta 24 tūkst. eurų suma yra pakankama geram produktui sukurti.

Tai, kad Lietuva vis dar neturi bendros ir koordinuotos šalies pristatymo užsienyje sistemos, O. Mašalės nuomone, yra negerai mums patiems, nes nesame identifikavę, kas esame. „Valstybės įvaizdis pirmiausia skirtas jos pačios gyventojams. Turime labai aiškiai apsibrėžti, kokie mes, lietuviai, esame ir kokie norime būti. Išorinėje komunikacijoje, prisistatant užsienio valstybėms, natūralu, kad kiekvieną kartą galime atrodyti skirtingi. Kartais tai yra gerai, nes padeda pasiekti skirtingas tikslines auditorijas, bet iš esmės blaško dėmesį. Labai norėtųsi, kad lyderystės kuriant Lietuvos įvaizdžio strategiją būtų daugiau. Kažkas turi pasiimti vėliavą ir sakyti, jog Lietuva yra tokia, uždegti visą tautą, kad visi taip manytume, ir apie tai drąsiai kalbėti užsienyje“, – pabrėžė ekspertė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"