TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

„Islamo valstybė“ – grėsmė ir Lietuvai

2015 06 29 6:00
businessinsider.com.au nuotrauka

Daliai Europos Sąjungos (ES) valstybių ir Rusijai skambinant pavojaus dėl atgal namo sugrįžtančių islamistų, kovojusių vienos pavojingiausių teroristinių organizacijų pasaulyje – „Islamo valstybės“ (IS) – gretose, mūsų šalyje didelio pavojaus dėl to nejaučiama. Vis dėlto IS suvokiama kaip globali grėsmė, todėl visiškai jos atmesti negalima ir Lietuvoje.

Prieš kelias dienas Rusijos saugumo taryba pareiškė, kad IS teroristai sugrįžta į šalį ir yra rimta problema, kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui. Didelį susirūpinimą kaimyninėje šalyje sukėlė ir tai, kad IS kovotojai neramų Šiaurės Kaukazą paskelbė savo provincija ir paskyrė jos vadovą.

Vakarų Europos valstybės, kuriose gyvena didelės musulmonų bendruomenės, taip pat ne kartą skelbė apie grėsmę, kurią kelia IS ir į Vakarus sugrįžtantys Irake ir Sirijoje kovoję islamistai. Metų pradžioje ES teisėsaugos organizacija EUROPOL skelbė, kad mažiausiai 5 tūkst. Bendrijos piliečių kovoja Vidurio Rytuose arba keliavo į Siriją ir Iraką bei sugrįžo namo. Galiausiai patys IS teroristai ne kartą grąsino Europos šalims, teigdami, kad „Alacho valia užkariausime Romą“, ir įvykdė ne vieną teroristinį išpuolį Europoje, pavyzdžiui, nukirsdino žmogų Grenoblyje (Prancūzija).

Neturi duomenų apie kovotojus iš Lietuvos

Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovas spaudai Vytautas Makauskas portalui lzinios.lt sakė, kad IS yra globali grėsmė ir negalima išskirti Lietuvos, kaip vietos, kurioje nebūtų šios teroristinės organizacijos grėsmės. „Ypač tai didelė grėsmė žmonėms, kurie yra radikaliai nusiteikę. Šiuo požiūriu Lietuva nėra jokia išimtis. Tik tiek, kad tokius radikaliai nusiteikusius žmones čia galima suskaičiuoti ant rankų pirštų“, - pažymėjo VSD atstovas.

V. Makausko teigimu, VSD neturi duomenų, kad Lietuvos piliečiai būtų važiavę Vidurio Rytus kovoti IS pusėje. Vis dėlto jis priminė, kad Vyriausybei svarstant apie terorizmo grėsmės lygį, VSD siūlė jį pakelti nuo visiškai mažo iki mažo.

Akylai stebi situaciją

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas patikino, kad kalbant apie grėsmes mūsų šaliai, IS klausimas visuomet buvo paliečiamas: svarstyta teroristinių išpuolių grėsmė, kalbėta, ar nėra Lietuvos piliečių, išvykusių kovoti į Iraką ir Siriją. „Kol kas tiesioginės IS grėsmės Lietuvai nematome, bet stebėti procesus būtina, ypač į mūsų šalį atvykstančius žmones iš tų vietovių“, - pažymėjo jis.

Vertindamas kitų ES valstybių kovą su IS keliamomis grėsmėmis, A. Paulauskas tvirtino, kad teisėsaugos institucijos operatyviai dalijasi informacija. Nors pavyksta užkardyti ne visus teroristinius aktus, ES šalių žvalgybos, policija bendradarbiauja ir informacija keičiamasi pakankamai gerai.

Virtualus pavojus

Seimo NSGK nario Arvydo Anušausko nuomone, realesnė IS grėsmė yra toms valstybėms, kuriose gyvena didelės musulmonų bendruomenės ir kuriose yra radikalių islamistų. Pavyzdžiui, Didžiajai Britanijai, Belgijai, Vokietijai, Prancūzijai. „Pas mus šiuo atveju grėsmė yra daugiau virtuali. Žinoma, suprantant, kad vadinamosios IS egzistavimas apskritai kelia nestabilumą pasaulyje ir Lietuvai netiesiogiai tai vienaip ar kitaip atsiliepia“, - pažymėjo parlamentaras.

Komentuodamas Rusijos pareiškimus dėl sugrįžtančių IS kovotojų keliamos grėsmės, A. Anušauskas sakė, kad Maskva pamiršta samdinius, sugrįžtančius iš Rytų Ukrainos. „Jie Rusijai kels ne ką mažesnį, o, ko gero, net ir didesnį galvos skausmą“, - mano politikas.

Anot A. Anušausko, Europos šalims kol kas ne itin sėkmingai sekasi kovoti su IS keliamomis grėsmėmis. „Gal JAV karinėmis priemonėmis pavyksta pasiekti daugiau. Tačiau kaip ir Somalio piratų atveju konsoliduotos pasaulinės bendruomenės pastangos anksčiau ar vėliau duos resultatų. Manau, sprendžiant šią problemą būtinas aplinkinių valstybių politinis stabilumas. Reikia remti Irako stabilumą, stabilizuoti situaciją Sirijoje, antraip sunkiai įsivaizduoju sėkmingą kovą“, - tvirtino A. Anušauskas.

Politiškai radikalizuotų musulmonų nėra

Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros vedėjas islamologas Egdūnas Račius teigė, kad kalbėdami apie IS, jau metus turėtumėme kalbėti apie naujos valstybės, kuriamos ideologiniu – grynojo islamo – pagrindu, kūrimosi procesą. Ją kuria žmonės, pasaulį matantys kaip neprasmingą, nepriimtiną, priešišką. „Jie pradėjo kurti, galima sakyti, utopinę visuomenę ir valstybę. Pavadino ją Islamo valstybe, vėliau ją perkvalifikavo ir dabar oficialiai vadina Kalifatu“, - aiškino ekspertas.

Europoje ir kitur randasi žmonių, nesitapatinančių su europinėmis vertybėmis, ir stojančių kovoti už IS kūrimą. Tokie asmenys nebegali būti lojalūs valstybėms, kuriose gimė ar gyveno. „Jie labai sąmoningai, bet nebūtinai formaliai – kultūriškai ar dvasiškai – nusprendžia nebebūti Europos visuomenių ir valstybių dalimi. Ar tai automatiškai reiškia, kad jie kelia grėsmę? Potencialiai – turbūt. Tačiau ar reikėtų visus žmones, įtikėjusius Kalifato vizija vertinti kaip teroristus? Vis dėlto turėtumėme suprasti, kad Kalifato idėjai pasidavę idealistai, pragmatikai ar kokie kitokie ne visi turėtų būti tapatinami su teroristais, nes teroristo sąvoka apima tam tikrą veikimo būdą, ne tikslą“, - pabrėžė E. Račius.

Jo žiniomis, iš Lietuvos nėra išvykusių į IS kovotojų kuriamą Kalifatą. Klausiamas, ar mūsų šalyje yra radikalių musulmonų, ekspertas pažymėjo, kad priklauso nuo to, ką laikysime radikalais. „Kadangi neturiu atskaitos taško, labai sunku pasakyti, yra ar nėra Lietuvoje radikalų. Galiu pasakyti, kad mūsų šalyje yra tikinčių ir islamą praktikuojančių gyventojų. Ar Lietuvoje yra politiškai radikalizuotų musulmonų? Mano spėjimu, vargu bau. Nes Lietuvos piliečiai ar gyventojai, gimę musulmonais ar atsivertę į islamą, netapatina savęs su kokiomis nors politinėmis jėgomis, veikiančiomis Europoje ar kur kitur pasaulyje. Neturime kritinės imigrantų masės, kuri su savimi galėtų atsinešti tam tikras patirtis ir jų pagrindu susikurtus lūkesčius, sentimentus bei mėginti jais remiantis kurti programas ar galbūt vykdyti kokius nors veiksmus. Lietuvoje terpės tam nematau. Bet tai visiškai nereiškia, kad negali būti žmonių, kurie gali būti kažkuo nepatenkinti ar turi specifinius lūkesčius“, - pažymėjo E. Račius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"