TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

„Maximos“ griūtis privertė įstatymus keisti ne tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje

Prieš metus įvykusios prekybos centro griūties vietoje žmonės pagerbia nelaimės aukas. AFP/Scanpix nuotrauka

Penktadienį minimos prekybos centro „Maxima“ Latvijoje griūties metinės. „Maximos“ grupės komunikacijos vadovas teigė, kad tyrimai vis dar vyksta, o po nelaimės buvo patikrinti kiti bendrovės prekybos centrai. LRT Radijo bendradarbis Latvijoje Arūnas Vaikutis tvirtina, kad svarbiausias pasikeitimas – įstatymų korekcija.

„Svarbiausias nuveiktas darbas, matyt, yra nauja statybas reglamentuojančių įstatymų redakcija. Ji buvo parengta ir įsigaliojo spalio 1 d. Ši redakcija numato daug griežtesnę statybų kontrolę“, – LRT Radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė A. Vaikutis. Prieš nelaimę bausmė už tokio pobūdžio nusikaltimus tebuvo ketveri metai laisvės atėmimo. Po tragedijos ji padidinta iki aštuonerių metų.

Po nelaimės susirūpino kitų pastatų saugumu

„Maximos“ grupės komunikacijos vadovas Giedrius Juozapavičius sakė, kad įvykusi tragedija palietė ne tik Latvijos visuomenę, bet ir visus „Maximos“ darbuotojus visose šalyse, kuriose įmonė vykdo veiklą.

Šiuo metu vis dar vyksta keletas tyrimų. Kriminalinė Latvijos policija dar yra nepateikusi oficialių išvadų ir įvardijusi tikslių nelaimės priežasčių. Bendrovė yra viena iš atsakovų daugiau kaip 20-tyje civilinių ieškinių.

„Mes apie jų [Latvijos kriminalinės policijos – LRT.lt] vykdomus tyrimus žinome tiek pat, kiek ir Latvijos visuomenė. Manau, kad detaliai sužinosime tik tada, kada išvados bus paskelbtos šių metų gale ar galbūt kitais metais“, – sakė G. Juozapavičius ir pridėjo, kad civiliniai ieškiniai yra ruošiami nagrinėti teismuose.

Taip pat Darbo inspekcija tyrė, kodėl žuvo keturi prekybos centro darbuotojai. Esą bendrovė turi prisiimti atsakomybę, nes, pasigirdus pavojaus sirenoms, turėjo būti nedelsiant nutrauktas darbas. Šias išvadas „Maxima“ apskundė teismui.

„Bendradarbiavimas su ja [Darbo inspekcija – LRT.lt] vyko visus šiuos metus. Rengiant minėtas išvadas, kartu dalyvavo ir „Maxima Latvija“ atstovai. Nesutarimas kilo dėl to, kad išvadose yra tam tikri teiginiai, su kuriais šiandien nesutinkame. Todėl buvo kreiptasi į teismą, paprašyta juos patikslinti, išaiškinti“, – aiškino „Maximos“ grupės komunikacijos vadovas.

Jis pridūrė, kad po nelaimės buvo atliktos neeilinės patikros. Jų metu buvo tikrinamos pastatų konstrukcijos, peržiūrimi brėžiniai, atliekami priešgaisrinių saugos sistemų patikros ir jų modernizavimas.

Latvija sugriežtino statybų reikalavimus

LRT Radijo bendradarbis Latvijoje A. Vaikutis paantrino G. Juozapavičiui, sakydamas, kad tyrėjų versijos turi būti paskelbtos šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Jo teigimu, naujų versijų, kodėl sugriuvo pastatas, nėra. Laikomasi versijos, kad tai įvyko dėl prastų konstrukcijų.

„Svarbiausias nuveiktas darbas, matyt, yra nauja statybas reglamentuojančių įstatymų redakcija. Ji buvo parengta ir įsigaliojo spalio 1 d. Ši redakcija numato daug griežtesnę statybų kontrolę“, – sakė A. Vaikutis.

Anot jo, bus atnaujinta jau pastatytų statinių kontrolė, itin griežtai žadama tikrinti tuos pastatus, kuriuose per dieną apsilanko daugiau kaip 100 žmonių. Be to, prieš įvykstant nelaimei, Latvijoje buvo sumažinta bausmė už statybos pažeidimus, pavyzdžiui, jei klaidos padaromos projekte ar statybų metu. Bausmė buvo sumažinta iki ketverių metų laisvės atėmimo. Po nelaimės sugrįžta prie senosios bausmės – aštuoneri metai laisvės atėmimo.

Reikalavimų pakeitimai rengiami ir Lietuvoje

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas teigia, kad po nelaimės Latvijoje tam tikrų veiksmų buvo imtasi ir Lietuvoje. Buvo atlikta pastatų patikra. Jos metu kai kuriuose pastatuose nustatyta eksploatacijos, priežiūros defektų.

Be to, po įvykio buvo peržiūrėti statybos įstatymai ir kiti statybų reikalavimus ir tvarką reglamentuojantys dokumentai. Pasekta kaimynų pavyzdžių. Sugriežtinti reikalavimai, atestuojant specialistus, nustatant statinio pobūdį, ar jis yra ypatingas statinys. Nustatytos didesnės baudos.

Ministras paaiškino, kad ypatingi pastatai dažnai tie, kuriuose įtaisytos ilgos sijos, kurių plotas yra itin didelis. Šiais pastatais laikomi ir kai kurie ūkiniai statiniai.

„Reikėtų pabrėžti, kad procesas nėra baigtas. Mes ir šiandien tobuliname šiuos dokumentus. Diskutuojama su ekspertais, specialistais. Pavyzdžiui, dėl ypatingo statinio statuso yra visokių nuomonių“, – akcentavo K. Trečiokas.

Jis pripažino, kad kai kurie statiniai yra statomi paskubomis ar naudojant prastas medžiagas, todėl statybos brokas ar trūkumai gali išryškėti tik praėjus keleriems metams po pastato pastatymo. Ministro teigimu, tokia giesmė yra reali, bet taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad keičiasi statybos bendrovių požiūris ir jos supranta saugaus pastato svarbą.

Pasak ministro, atsirandant naujoms technologijoms, saugesnėms, lengvesnėms statybų medžiagoms, statybų įmonės nevengia jų naudoti. Be to, po nelaimės Latvijoje suaktyvėjo patys piliečiai, kurie, prekybos centre ar kitoje vietoje pastebėję galimą saugumo pažeidimą, suskuba apie tai pranešti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"