TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

„Minimumą“ būtina dar didinti

2013 07 05 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kad gyventojai nepaliktų šalies, Seimo nario „darbiečio“ Mečislovo Zasčiurinsko nuomone, būtina užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad žmonės galėtų sau leisti daugiau, nei tik balansuoti ties išlikimo riba.

- Trečdalis Lietuvos žmonių gyvena ties skurdo riba. Kaip spręsite šią problemą?

- Viena pagrindinių skurdo priežasčių – nepakankamos šeimos pajamos. Todėl pirmiausia reikia siekti, kad jos didėtų. Kaip? Priemonės klasikinės: išlaikyti darbo vietas, kurti naujas, skatinti verslumą, sudaryti sąlygas dirbti ir uždirbti. Ir skatinti dirbti, kad tai būtų naudinga, o socialinė parama netaptų darbo pakaitalu.

Nuo šių metų minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) padidintas 18 proc. – tai gali padėti mažinti neveiklumo spąstų ir dirbančių žmonių skurdo problemą. Todėl vienas pirmųjų sprendimų – toliau kelti MMA. Būtina didinti ir neapmokestinamąjį minimumą, konkurencingumą, pertvarkyti piniginės socialinės paramos sistemą, susiejant ją su aktyvumo skatinimo priemonėmis.

- Nors MMA dabar siekia tūkstantį litų, iš tokio uždarbio sunku pragyventi. Kita vertus, galimybių dar labiau padidinti „minimumą“, pasak Vyriausybės atstovų, kol kas nėra. Kada realu tikėtis kito MMA pakėlimo?

- MMA didinimas – pirmiausia politinė valstybės nuostata, sąlyga verslui. Jis privalo būti socialiai atsakingas ir dalytis pelnu. Mokėti mažus atlyginimus – trumparegiška pozicija. Jau dabar jaučiami tokios politikos rezultatai: didžiulė emigracija, specialistų trūkumas.

Procesai turi vykti palaipsniui. Būtina įvertinti visas sąlygas ir aplinkybes. Sprendimai turi būti apgalvoti, atsakingi ir orientuoti tik į žmogaus gerovę per šeimos biudžeto didinimą. Kelti MMA yra valstybės prioritetas. Nuo 2014 metų jis ir toliau bus didinamas.

- Dėl emigracijos šalis neteko nemažos dalies gyventojų. Ar įmanoma pasiekti, kad žmonės taip masiškai neemigruotų?

- Emigracijos srautų, kaip žinoma, visiškai sukontroliuoti nepavyks. Gyventojai emigruoja ne tik dėl didesnių atlyginimų, bet ir dėl kitų priežasčių, tokių kaip pagarbos žmogui stoka, skirtingos vertybės, saviraiškos galimybės.

Sumažinti emigracijos srautą galima. Tačiau pirmiausia Lietuvoje turi būti užtikrintos tokios gyvenimo sąlygos, kad žmogus galėtų sau leisti daugiau, nei tik balansuoti ties išlikimo riba. Spręsti nedarbo ir mažo darbo jėgos aktyvumo problemą tebėra svarbiausias uždavinys. Reikia skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, šalinti krizės sukeltas socialines pasekmes. Tam būtinas glaudus visų institucijų bendradarbiavimas ir sprendimų rengimas. Jei nepavyks garantuoti spartaus gyventojų pajamų didėjimo, nepavyks pakeisti ir dabartinių nepalankių demografinių bei migracijos tendencijų. Jos lems Lietuvos likimą tolesnėje ateityje.

Svarbu, kad valstybės veiksmai būtų paremti žmogaus ir šeimos vertybėmis, nes tai turi įtakos apsisprendimui, ar verta gyventi ir gimdyti Lietuvoje. Taigi viskas daugiau ar mažiau susiję su gyventojų pajamomis, socialinėmis garantijomis. Ypač svarbus požiūris į žmogų. Didesnė tolerancijas vienas kitam, neabejingumas ir meilė Tėvynei neskatintų taip lengvai pasiduoti ir išvykti.

- Ekspertų teigimu, dėl šalies senėjimo ir emigracijos Lietuva netrukus susidurs su darbingo amžiaus gyventojų trūkumu. Kokių priemonių ketinama imtis šiai grėsmei mažinti?

- Demografiniai pokyčiai kelia bėdų ilgalaikiam Lietuvos fiskaliniam tvarumui. Gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikimas tapo ypač akivaizdus per pastaruosius ketverius metus. Ši didėjanti problema liudija apie švietimo, valstybės politikos ir darbo rinkos politikos spragas. Dėl jos atsirandantį kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą dar labiau aštrina didelė emigracija.

Kovojant su darbingo amžiaus gyventojų trūkumu reikia mažinti jaunimo nedarbą ir didinti užimtumą, spręsti žemos kvalifikacijos darbuotojų ir ilgalaikio nedarbo problemą, nukreipiant išteklius į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kartu didinant jų aprėptį ir veiksmingumą. Būtina sukurti darbo rinkos stebėjimo ir prognozavimo sistemą. Ji leistų įvertinti darbo rinkos tendencijas ir gauti objektyvios informacijos apie darbo vietų atskiruose ūkio sektoriuose kiekybinius bei kokybinius pokyčius. Turint tokios informacijos galima sutelkti dėmesį į paklausiausias darbo vietas ir būsimų specialistų rengimą. Svarbu sudaryti sąlygas grįžtantiems emigrantams dirbti ir kurti šeimą Tėvynėje. Daug dėmesio reikia kreipti į gimstamumą, šeimos politiką, sąlygų jaunoms šeimoms auginti vaikus ir dirbti sudarymą.

- „Sodros“ skola siekia apie 10 mlrd. litų. Kaip bus mažinamas šis deficitas?

- Norėčiau pabrėžti, kad „Sodros“ biudžeto deficitas yra ne jos blogo valdymo rezultatas, o netinkamos valstybės politikos padarinys. „Sodros“ biudžetas tiesiogiai priklauso nuo socialinės ir ekonominės situacijos. Jis taip pat susijęs su valstybės biudžetu.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmokų mokėtojų daugėja, todėl per artimiausius metus biudžeto deficitas turėtų būti subalansuotas. Reikia nepamiršti, kad demografinės perspektyvos taip pat labai svarbios „Sodros“ biudžetui, todėl ypač daug dėmesio kreipiama į gimstamumo ir dirbančių žmonių skaičiaus didinimą, jų santykį su pensininkais.

„Sodra“ susijusi su draudžiamosiomis išmokomis. Jai ant pečių užkrauta dar daugiau prievolių, kurios privalo būti finansuojamos iš valstybės biudžeto. Tada „Sodrai“ nepakanka lėšų ir ji skolinasi – taip pat iš valstybės biudžeto. „Sodra“ turi mokėti palūkanas, kurios jau siekia 1,2 mlrd. litų. Ir susidaro toks užburtas ratas. Todėl privalu išgryninti socialinio draudimo sistemą. Prie to ir dirbama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"