TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

„Minimumo“ didinimas žada naują mūšį

2014 06 06 6:00
Kirilo Čachovskio (Delfi.lt) nuotrauka

Dauguma politikų, darbdavių ir profsąjungos sutinka, kad jau pribrendo reikalas kilstelėti minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau suinteresuotos šalys kol kas nesutaria, kiek ir nuo kada ji galėtų didėti. Daug ginčų kelia ir dalies verslo reikalavimas rajonuose, kuriuose vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis, nustatyti ir mažesnę MMA.

Kitą savaitę suplanuotam Trišalės tarybos posėdžiui bus pateikti darbo grupės, kurioje dirbo profsąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai, parengti siūlymai dėl MMA didinimo. Greičiausiai bus siūloma, kad šių metų pabaigoje ar nuo 2015-ųjų „minimumas“ ūgtelėtų 100 litų, iki 1100 litų popieriuje.

Profsąjungų atstovai reikalaus numatyti MMA didinimo etapus. Jie norėtų, kad kitų metų pavasarį ar antrąjį pusmetį „minimumas“ pasiektų 350 eurų (apie 1210 litų), o nuo 2016-ųjų – dar daugiau. Darbdavių atstovai pažymi, kad MMA didinimas turi priklausyti nuo objektyvių rodiklių ir kriterijų.

Vieno etapo neužteks

Darbo grupėje dirbęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Aleksandras Posochovas pažymėjo, kad dėl būtinybės didinti MMA sutarė visos šalys. Jis tikisi, kad Trišalei tarybai bus pateiktas siūlymas „minimumą“ didinti dviem etapais. Pavyzdžiui, nuo spalio 1 dienos – 100 litų. Kitų metų kovo ar balandžio mėnesį, A. Posochovo manymu, MMA turėtų būti kilstelėta iki 350 eurų. Tačiau tai esą derybų klausimas.

Kalbant apie MMA didinimo politiką apskritai, pasak profsąjungų atstovo, darbo grupėje sutarta, kad „minimumas“ turėtų būti peržiūrimas atsižvelgiant į tam tikrus rodiklius, pavyzdžiui, darbo našumą, skurdo lygį, vidutinį atlyginimą. „Visa tai sudėjus, du kartus per metus Trišalė taryba turėtų įvertinti, kiek MMA atitinka esamus kriterijus, ir nuspręsti: kelti ją ar ne“, - aiškino A. Posochovas.

Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Svajūnas Andriulis sakė, kad pirmiausia reikia sulaukti sprendimo dėl MMA didinimo 100 litų. „Trišalėje taryboje dar visko gali būti. Smulkieji verslininkai ir dėl to gali prieštarauti“, - pažymėjo jis. Tačiau svarstyti apie tolesnę „minimumo“ didinimo perspektyvą, anot S. Andriulio, būtina. Jis taip pat norėtų, kad kitąmet MMA pasiektų bent 350 eurų, o 2016-ųjų – 370 eurų (apie 1280 litų).

Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Paskutinis „turgus“

Darbo grupėje taip pat dirbęs Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) prezidiumo narys Vytautas Vidmantas Zimnickas sakė, kad iš principo sutarta, jog tai turi būti paskutinis kartas, kai MMA keliama „turgaus principu“ – kas daugiau duos arba kas kurį paveiks argumentais.

Darbdavių atstovas abejoja, kad MMA galėtų didėti jau nuo spalio. „Girdžiu Vyriausybės poziciją, kad ji nėra pasiruošusi. Galbūt profsąjungos šiek tiek skuba, vis dėlto trišalis susitarimas yra trijų šalių“, - teigė jis. Taip pat V. V. Zimnickas pažymėjo, kad nebuvo sprendžiama, kiek minimali alga galėtų didėti vėliau. „Tačiau norime, kad ji galėtų būti peržiūrima du kartus per metus, pagal Statistikos departamento pateiktus skaičius, informaciją. O 330 ar 350 eurų – tai jau turgus. Turime išeiti iš objektyvių rodiklių ir kriterijų“, - įsitikinęs jis.

V. V. Zimnickas pabrėžė, kad darbdabiai išsakė poziciją, kad didinant MMA būtų atsižvelgiama į regionų ir atskirų verslo šakų galimybes. Be to, jo nuomone, vien minimalios algos kėlimas, neperžiūrint neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), neduos geriausio efekto. „Siūlysime keliant minimalią algą didinti neapmokestinamąją dalį, kad realios žmonių pajamos būtų didesnės“, - tvirtino darbdavių atstovas.

Pasak LVDK generalinio direktoriaus Dano Arlausko, konfederacija priėmė sprendimą derėtis dėl „minimumo“ kėlimo su sąlyga, kad bus numatytos išlygos kai kuriems regionams, verslo šakoms ir darbuotojų grupėms. Norima, kad kai kuriuose rajonuose, kur mažesnis vidutinis darbo užmokestis, būtų nustatyta ir mažesnė MMA. Su tokiu reikalavimu kategoriškai nesutinka A. Posochovas. Anot jo, įteisinta tokia sistema padidintų regioninę atskirtį, dar labiau paskatintų emigraciją iš provincijos.

Siūlo palūkėti

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (SVVT) pirmininkė Dalia Matukienė įsitikinusi, kad iki kitų metų vidurio, kol nenusistovės su euro įvedimu susiję reikalai, apskritai negalima keisti MMA, mokesčių. Pasak jos, euro įvedimas yra iššūkis verslui. „Nuo kitų metų vidurio, kai nusistovės euras, visi įstatymai, reikalavimai, tada reikės susėsti prie apskrito stalo ir šnekėtis. Jeigu įvedus eurą viskas bus taip gerai, kaip sako, įvyks proveržis, tada verslas galės pakelti minimalią algą“, - aiškino D. Matukienė. Ji nesiryžo svarstyti, kiek galėtų didėti MMA. Esą tai turėtų priklausyti nuo ekonomikos rezultatų, bendrojo vidaus produkto augimo. Be to, kaip pažymėjo D. Matukienė, kai kuriems darbuotojams smulkieji verslininkai ir taip moka didesnes algas nei „minimumas“.

Vyriausybė svarsto

Premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė informavo, kad šiuo metu svarstoma, kiek galėtų pakilti MMA. „Tačiau kol kas aiškiai negalime įvardyti, nuo kurios datos ir kiek konkrečiai ji bus padidinta. Konkretesnę informaciją šiuo klausimu Vyriausybė galės pateikti įvertinusi ekonominę šalies padėtį ir tendencijas šių metų rudenį“, - teigė ji.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Broniaus Bradausko manymu, minimalios algos didinimas jau pribrendo. Kaip teigė jis, galima svarstyti apie „minimumo“ pakėlimą 100-150 litų, taip pat apie neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą daliai darbuotojų, pavyzdžiui, uždirbantiesiems iki 2 tūkst. litų.

Seimo BFK pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas abejoja, ar MMA didinimas būtų pakeliama našta viešajam sektoriui. Parlamentaras pažymėjo, kad Vyriausybės finansinių įsipareigojimai pensininkams, biudžetininkams, krašto apsaugos sistemai jau dabar siekia per 800 mln. litų. „Dar pridėti 200-300 mln. išlaidų, tai nežinau, kas tą krepšelį pakels ir iš kokių pajamų viską padengsime. Labai pasverčiau prieš dalydamas pažadus“, - kalbėjo K. Glaveckas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"