TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

„Minimumui“ kelti politikų malonės nereikia

2015 04 22 6:00

Pritarusi, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo liepos 1 dienos didėtų 25 eurais, Trišalė taryba nori, kad MMA kėlimas nebepriklausytų nuo politikų sprendimų. Siūloma, kad minimalaus darbo užmokesčio kėlimas būtų siejamas su ekonominiais rodikliais.

Profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovų manymu, MMA keitimas turėtų būti siejamas su penkiais pagrindiniais kintamaisiais: vidutinio darbo užmokesčio, darbo našumo kitimu, vidutiniu metiniu suderinto vartotojų kainų indekso pokyčiu, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, vidutiniu metiniu nedarbo lygiu. Taip pat siekiama, kad būtų atsižvelgta į kitus aspektus, tokius kaip tarptautiniai įsipareigojimai, skurdo lygis, palyginimas su kaimynais.

Premjeras nusiteikęs optimistiškai

Vakar premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad, be MMA didinimo nuo liepos, svarstomas „minimumo“ kėlimas nuo kitų metų. „Čia yra pirminė informacija, kurią esame aptarę su finansų ministru. Aišku, sunku kalbėti apie konkrečius skaičius. Noras ir tikslas yra, kad nuo ateinančių metų sausio 1 dienos minimali mėnesio alga būtų apie 350 eurų – būtų didinimas 25 eurais“, – sakė premjeras.

A. Butkevičiaus teigimu, planuojant asignavimus, 2015 metų valstybės biudžete jau buvo numatytas MMA didinimas nuo liepos mėnesio. Pastarąjį kartą minimali alga padidinta nuo 2014 metų spalio 1 dienos. Ji pakelta 10 eurų ir pasiekė 300 eurų.

Pagalius kiša populistai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas pažymėjo, kad nėra kliūčių nuo liepos mėnesio 25 eurais pakelti MMA. Bet planuojamam „minimumo“ padidinimui iki 350 eurų nuo kitų metų gali iškilti problemų. „Artėjant Seimo rinkimams, beatodairiškai siūlomi populistiniai įstatymų projektai, kurie iš biudžeto reikalauja vis daugiau pinigų“, - pabrėžė socialdemokratas. Anot jo, būtina palaukti duomenų, kaip toliau plėtosis mūsų šalies ekonomika.

Taip pat B. Bradauskas atkreipė dėmesį į smulkiuosius verslininkus, kurie labai jautriai reaguoja į MMA didinimą. „Smulkusis verslas turi išsilaikyti. Jeigu „kalsime“, kad jis turi tiek ir tiek sumokėti, smulkieji bankrutuos arba nueis į „šešėlį“. Nėra nieko blogesnio nei mokesčiais ar kitokiomis priemonėmis priversti verslą trauktis į „šešėlį“. Ištraukti juos iš ten labai sunku“, - tvirtino jis.

Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus nuomone, MMA reikia didinti tiek, kiek didėja vidutinis darbo užmokestis. Jis pritarė, kad „minimumo“ kėlimas negali priklausyti nuo politinių sprendimų, o turėtų būti nulemtas ekonominių realijų.

Minimalus ūgtelėjimas

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė pabrėžė, kad mūsų šalies MMA yra viena mažiausių ES ir jau seniai laikas ją didinti. „Džiaugiamės, kad premjeras siūlo didinti MMA, bet planuojamas didinimas yra per mažas. Kadangi smulkusis ir vidutinis verslas mato daugiausia problemų, nesutinka, ieškoma kompromisinio varianto“, - sakė ji.

G. Gruzdienės teigimu, jeigu kitų metų pradžioje „minimumas“ pasiektų 350 eurų, tai būtų neblogas variantas. „Taip pat pagaliau turi būti nustatyta metodika ir MMA didinimas nebūtų susietas su politiniais sprendimais“, - sakė profsąjungų atstovė.

Būtinas pasirengimas

Verslo darbdavių konfederacijos manymu, MMA didinimą būtina sieti su objektyviais ekonominiais rodmenimis. Esą įvairūs Lietuvos ekonominiai rodikliai per praėjusį dešimtmetį gana smarkiai svyravo, pasitaikė ir neigiamų jų pokyčių, todėl siekiant didesnio prognozuojamumo ir pagrįstumo, siūloma „minimumą“ keisti kas dvejus metus, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio, darbo našumo ir vartojimo kainų indeksų pokytį. Taip pat norima, kad apie būsimą minimalaus darbo užmokesčio dydį būtų pranešama metų viduryje, o jis įsigaliotų ir būtų skaičiuojamas nuo kitų metų sausio 1 dienos. Tai leistų prognozuoti ir suinteresuotoms valstybės institucijoms, darbdaviams ir visiems kitiems socialiniams partneriams pasirengti minimalaus darbo užmokesčio didinimui. Verslo darbdavių konfederacija siūlo šį principą taikyti jau artimiausiam minimaliojo darbo užmokesčio didinimui, atitinkamai pakoreguojant įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas.

„Šiuo metu Lietuvoje minimalaus darbo užmokesčio santykis su vidutiniu sudaro apie 42 proc. ir yra vienas didesnių pasaulyje, todėl reikėtų vengti nepagrįsto ir neprognozuojamo šio santykio didėjimo. ES šis santykis svyruoja nuo 35 proc., Čekijoje - iki 50 proc., Prancūzijoje ir Graikijoje, kitose pasaulio šalyse – nuo 20 iki 50 procentų“, - teigė konfederacijos atstovai.

Objektyvesnis principas

Ekonomisto Gitano Nausėdos nuomone, nuo liepos 1-osios maždaug 10 proc. padidinti MMA tikrai galima. Juolab kad panašiu tempu pastaraisiais metais augo vidutinis darbo užmokestis. „Nepaskutinis ir tas faktas, kad kažkaip nejučia per pastaruosius kelerius metus MMA dydžiu smarkiai atsilikome nuo Baltijos kaimynių“, - pažymėjo jis.

Anot G. Nausėdos, šiais metais matysime daug prieštaringų faktorių, kurie veiks Lietuvos ekonomiką, todėl nereikia skubėti žadėti MMA didinti ir nuo kitų metų. „Neaišku, kokiomis sąlygomis svarstysime kitų metų valstybės biudžetą, ar nereikės imtis tam tikrų korekcijų“, - aiškino ekspertas.

G. Nausėda pritarė, kad MMA didinimas neturėtų priklausyti tik nuo politikų sprendimo. Esą „minimumą“ susiejus su objektyviais ekonominiais rodikliais, jos peržiūrėjimas vyktų pagal tam tikrą formulę, taip būtų išvengta ginčų ir nesutarimų.

Algos – vienos mažiausių ES

Šiuo metu pagal 300 eurų siekiančią MMA Lietuva velkasi ES uodegoje – yra trečia nuo galo, lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją. Gerokai atsiliekame net nuo Latvijos ir Estijos, kuriose šių metų pradžioje „minimumas“ siekė atitinkamai 360 bei 390 eurų.

ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, nuo 2008 metų iki 2015 metų MMA Lietuvoje keitėsi tris kartus ir iš viso padidėjo 29 procentais. Pavyzdžiui, Lenkijoje per tą patį laikotarpį „minimumas“ padidėjo 31 proc. ir dabar siekia 410 eurų, Latvijoje – 57 proc., Estijoje – 40 procentų.

Lietuva negali pasigirti ir vidutinio atlyginimo dydžiu. Vidutinis atlyginimas mūsų šalyje, šiuo metu siekiantis apie 715 eurų neatskaičiavus mokesčių, taip pat yra vienas mažiausių ES. Estijoje praėjusių metų pabaigoje vidutinė alga sudarė 1039 eurus, o Latvijoje – 765 eurus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"