TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

(Ne)reikalingas maistas

2015 12 29 6:00
Kavinių ir restoranų atstovai dažniausiai teigia, kad čia suvartojama kone viskas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Lietuvoje kasmet atliekomis tampa šimtai tūkstančių tonų maisto, nes kol kas nesukurtas mechanizmas, kaip jis galėtų patekti ant alkstančiųjų stalo. Ypač didelį nerimą kelia maitinimo įstaigų į komunalinių atliekų konteinerius išmetami maisto produktai, nors šių įstaigų vadovai ir tikina to nedarantys.

Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto atliekų. Vienam šalies gyventojui per metus tenka 171 kilogramas išmetamo maisto. Namų ūkiuose susidaro tik 19 proc. maisto atliekų. Kitas maistas prarandamas žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos sektoriuose.

Tokie yra oficialūs skaičiai. Tačiau realiai atliekomis tampa kur kas daugiau maisto, tik jis neįvardijamas kaip maisto atliekos, nes metamas tiesiai į komunalinių atliekų konteinerius.

Neškis namo arba išmesk

Vienoje sostinės kavinėje padavėja dirbusi Mingailė Jonaitytė LŽ pasakojo, kad pirmosiomis darbo dienomis ji buvo nustebusi, kai baigiantis dienai išgirdo, jog liko pusiau pagamintų maisto produktų, juos darbuotojai gali neštis namo. Esą klientai tądien jų neužsakė, – tai buvo ir mėsos gaminiai, ir daržovių salotos. „Nežinojau, kur tuos maisto produktus dėti, nes man jų nereikėjo. Vis dėlto buvau priversta pasiimti, nes už juos teko sumokėti iš gautų arbatpinigių, kad kavinei nebūtų nuostolių“, – pasakojo mergina.

Dar didesnę nuostabą jai kėlė tai, kad maisto likučiai buvo išmetami tiesiog į netoli esančius komunalinių atliekų konteinerius, o ne į specialiai maisto atliekoms skirtuosius, kurie stovėjo pagalbinėse kavinės patalpose.

Kad kavinėse lieka nepanaudoto maisto, LŽ tvirtino ir kavinę Šakiuose turėjusi Giedrė Šedbarienė. Anot jos, būtent todėl, kad nereikėtų maisto išmesti, jiedu su vyru baigiantis darbo dienai likusius maisto patiekalus pradėjo dalyti vargstantiesiems.

Atliekų – nedaug

Kiti LŽ kalbinti viešojo maitinimo įstaigų vadovai neigė, kad jos išmeta daug mitybai tinkamo maisto. Esą tai daryti neracionalu, nes išmestas maistas tik didina įmonių nuostolius, todėl stengiamasi, kad tokių atliekų nesusidarytų. „Į darbo pabaigą mažiau gaminame“, – LŽ tikino vienos Marijampolės kavinės savininkė, nenorinti, kad jos pavardė būtų skelbiama.

O ar mesti atliekas į specialius maisto atliekų konteinerius, anot jos, yra pačių kavinės darbuotojų, o ypač savininkų sąžinės reikalas. Juk virtuvės atliekų utilizavimas – paslauga, už kurią maitinimo įstaigos privalo sumokėti.

Kelis šimtus moksleivių kasdien maitinančios Marijampolės Sūduvos gimnazijos valgyklos vedėja Vitalija Zygmantienė LŽ taip pat teigė, jog stengiamasi maisto pagaminti tiek, kad jo kitai dienai neliktų. O į maisto atliekas keliauja tik tai, ką vaikai palieka lėkštėse. Per mėnesį maisto atliekų susidaro tik 10–15 kilogramų.

Lietuvoje vargšus maitinančios įstaigos vakarais jau būna uždarytos, tad maisto produktus būtų galima vežti nebent į nakvynės namus.

Sunku ir surinkti, ir išdalyti

Skurstančiųjų rėmimu maisto produktais besirūpinančios viešosios įstaigos „Maisto bankas“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius pabrėžė, kad viešojo maitinimo įstaigose atlikęs maistas yra tarsi socialinis tabu – kol kas alkstantiesiems jo beveik nedalijama, išskyrus iš vienos kitos įmonėlės gautus kepinius.

„Iš kavinių bei restoranų savininkų dažnai girdime, kad maisto nelieka. Esą suvartojama kone viskas iki paskutinio kąsnelio, o lieka nebent katinėliui ar šuneliui. Tačiau tereikia atidžiau pasižvalgyti po Vilniaus senamiestį ar naujamiestį ir galima įsitikinti, kad dalis maisto iš maitinimo įstaigų patenka į komunalinių atliekų konteinerius, nors ten maisto neturėtų būti“, – sakė jis.

Iš prekybininkų surinkti maisto produktus nesudėtinga, bet maitinimo įstaigose ir maisto produktų mažiau, o vietų, kur jos galėtų atiduoti tuos maisto produktus – kur kas daugiau. Be to, dažnai transportavimo sąlygos reikalauja maistą vežti esant tam tikrai temperatūrai. Tad reikalinga speciali įranga – termosai arba šaldytuvai.

V. Ilgius minėjo, kad kai kuriose pasaulio šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, Graikijoje, labdaros organizacijos maistą renka ir iš maitinimo įstaigų. Tačiau ten esą kitokia kultūrinė terpė – žmonės įpratę valgyti vėlai vakare, o tuo metu iš restoranų, kavinių surinktą atliekamą maistą dar galima pateikti alkstantiesiems, nes ir labdaros įstaigos tada dar dirba.

Tačiau Lietuvoje vargšus maitinančios įstaigos vakarais jau būna uždarytos, tad maisto produktus būtų galima vežti nebent į nakvynės namus. „Jei tik rasime būdų, kaip įsigyti vadinamosios smūginio šaldymo įrangos, galbūt pradėsime imti maitinimo įstaigų produkciją, nes užšaldytą ją galima transportuoti ir atšildyti nebūtinai tą patį vakarą“, – kalbėjo V. Ilgius.

Bet kur nepadėsi

Įstatymai įpareigoja viešojo maitinimo įstaigas virtuvėse susikaupusius patiekalų likučius, kiaušinių lukštus, kepimo aliejų, sugedusius produktus, taip pat tuos, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, rinkti atskirai. Juos laikyti privalu skysčiui nelaidžiose paženklintose talpyklose tam tikroje temperatūroje ir atiduoti atliekas tvarkančiai įmonei, bet jokiu būdu nemesti į komunalinių atliekų konteinerius. Kaip laikomasi šių reikalavimų, prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Pasak VMVT Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vitos Šturmienės, specialistai nuolat tikrina maistą gaminančias įmones. „Pasitaiko atvejų, kai nustatome, kad maisto atliekos tvarkoms netinkamai, bet jų būna nedaug“, – LŽ tikino ji.

V. Šturmienės teigimu, niekas nedraudžia, kad kavinės, restoranai savo likusius nepanaudotus maisto produktus atiduotų vargšų maitinimu besirūpinančioms, o maisto atliekas – gyvūnus auginančioms įstaigoms bei organizacijoms, tačiau šios privalo veikti legaliai ir būti registruotos VMVT.

Tuo metu į komunalinių atliekų konteinerius išmetami maisto produktai ir jų atliekos patenka į sąvartynus, pūvantis maistas išskiria anglies dioksidą ir nuodingas metano dujas. Šios teršia atmosferą 20 kartų stipriau nei anglies dioksidas ir taip aštrina klimato atšilimo problemą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"