TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

(Ne)teisingumas po juodomis kaukėmis

2014 02 11 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Jeigu teismo posėdyje išdėstyta informacija pasitvirtins, tai bus pirmas toks atvejis nepriklausomos Lietuvos teisėsaugos istorijoje: Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) darbuotojai ne tik įtikino pilietį provokuoti aukštą valdininką, bet ir vėliau pasodino savo bendradarbį į teisiamųjų suolą. Komentuoti šį atvejį STT, siekianti tapti didelį visuomenės pasitikėjimą turinčia įstaiga, atsisako.

Po juodomis kaukėmis veidus slepiančių ir antrankiais žvanginančių STT agentų parodomosios akcijos, vėliau pasibaigiančios tyliu įtariamųjų išteisinimu, nemažai daliai visuomenės yra tapusios šios teisėsaugos institucijos, įsipareigojusios kovoti su korupcija, įvaizdžio dalimi. Dar daugiau kalbų kursto vis pasigirstanti informacija, kad STT agentai teigiamų rezultatų atliekamuose tyrimuose bando pasiekti pasitelkdami provokaciją – t. y. stumdami piliečius atlikti nusikaltimą.

Vos prieš mėnesį dėl pareigūno vardo pažeminimo darbo STT neteko agentas, su kolega tiesiai į diktofoną prikalbėjęs, kaip galima būtų vykdyti provokacijas. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama kita byla, kurioje vienas įtariamasis atvirai pareiškė bendradarbiavęs su STT ir jos pareigūnų nurodymu provokavęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorių Algį Sasnauską. Teisiami abu: tiek galimas provokatorius, tiek jo taikinys.

Jautė spaudimą

Kaip aiškėja iš teismo posėdžiuose skambančios informacijos, STT VLK vadovu A.Sasnausku pradėjo domėtis maždaug 2007-aisiais. Jokiai partijai niekada nepriklausęs valdininkas tuo metu tapo skambių diskusijų objektu, kai viešai išsakė nepritarimą su milijoninių lėšų panaudojimu susijusiems projektams.

VLK vadovas neigiamai vertino 2007-aisiais patvirtintą centralizuotą vaistų įsigijimo tvarką, pagal kurią Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skelbiamų konkursų laimėtoju turi būti tvirtinamas geriausią kainą pasiūlęs tiekėjas. VLK vadovas A.Sasnauskas ne kartą kalbėjo, kad centralizuotai perkamus vaistus dažniausiai gali pasiūlyti vienintelis gamintojas, o privaloma tvarka jiems įsigyti rengiamuose viešųjų pirkimų konkursuose varžosi vos kelis darbuotojus turinčios tarpininkų bendrovės, susižeriančios milijonus.

Nemalonę VLK vadovas užsitraukė ir atsisakęs pasirašyti Pasaulio banko lėšomis finansuotos Nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos (dar vadinamos e. sveikata) projekto priėmimo aktus, taip stabdydamas 9 mln. litų, skirtų projektą vykdančių bendrovių veiklai apmokėti, skirstymą. Kaip paaiškėjo vėliau, nuo 2005-ųjų e. sveikatos sistemai, beje, nefunkcionuojančiai iki šiol, SAM išleido 34 mln. litų, o beveik pusė šios sumos - 15,2 mln. litų - buvo tiesiog iššvaistyta.

„Jaučiau didelį suinteresuotų grupių spaudimą. Tuo metu kilo ir įtarimų, ar mano kabinete nėra klausymosi įrangos. Tuo labiau kad VLK darbuotojai pradėjo viešai kalbėti, jog naktimis po mūsų kabinetus kažkas vaikšto – spausdintuve rasdavo išnaudotą popierių, pamestus kažkokius varžtelius“, - LŽ pasakojo A.Sasnauskas.

Savanoris pagalbininkas

A.Sasnauskas svarsto, kad penkerius metus trunkančiu STT inicijuotu procesu siekiama jį palaužti. / LŽ archyvo nuotrauka

Per pažįstamų pažįstamus A.Sasnauskas buvo supažindintas su Robertu Janicku, kuris prisistatė esąs saugos sistemų ekspertas. Šis pasisiūlęs patikrinti, ar A.Sasnausko kabinete nėra klausymosi įrangos. Ir, žinoma, ją aptikęs. Ekspertas nesiūlė „blakių“ neutralizuoti: anaiptol, pasak A.Sasnausko, ragino kuo daugiau kalbėti, pats politikavo, minėjo pavardes, partijas, nagrinėjo sąmokslo teorijas – esą taip kas nors galėtų „išlįsti“.

„Siekdamas apginti viešąjį interesą, tuo labiau kad VLK perskirsto didžiulius pinigus, taip pat disponuoja ypač slaptais pacientų duomenimis, norėjau išsiaiškinti, kas pas mus vyksta. Norėjau surinti duomenis ir juos pateikti STT. Todėl nusprendžiau įrengti filmavimo kameras – nurodžiau skelbti konkursą joms įsigyti, pasinaudojant ir R.Janicko patirtimi, kaip apsaugoti kompiuterius bei patalpas“, - aiškino A.Sasnauskas.

VLK paskelbtas stebėjimo kamerų pirkimo konkursas taip ir nebuvo baigtas. 2010-ųjų sausio pabaigoje STT pareiškė A.Sasnauskui įtarimus piktnaudžiavus tarnyba, o 2012 metų sausį byla buvo perduota teismui. Ikiteisminį tyrimą atlikę STT Vilniaus valdybos pareigūnai A.Sasnauską apkaltino, esą jis pavedė savo bendradarbiams rengti kamerų pirkimo konkursą taip, kad nugalėtoju būtų galima pripažinti bendrovę „Gelsauga“. Šioje antrinėje valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovėje ekspertu, kaip paaiškėjo, dirbo R.Janickas. Jis kaltinamas padėjęs piktnaudžiauti bei dokumento suklastojimu. Šių nusikalstamų veikų padarymu kaltinama ir „Gelsauga“. Į teisiamųjų suolą sėdo ir keli VLK darbuotojai.

„Kur dirba R.Janickas, ilgą laiką nežinojau, bet jis minėjo bendrovę „Gelsauga“, užsiminė, kad ji norėtų su VLK sudaryti sutartį. Tačiau aš niekam, nė vienam savo darbuotojui, neliepiau proteguoti tos bendrovės. Konkursas vyko pagal visus reikalavimus. Beje, jis užsitęsė, ir sutartis su niekuo nebuvo pasirašyta, nė vienas litas neišleistas“, - aiškino A.Sasnauskas.

Tą patį LŽ tvirtino ir laikinai „Gelsaugos“ direktoriaus pareigas einantis Algimantas Songaila. „Mes dalyvavome VLK paskelbtame konkurse bendrąja tvarka, be jokių užkulisinių veiklų. Ką veikė R.Janickas, nežinau. Jis veikė kaip privatus asmuo – įmonė jam jokių įgaliojimų nebuvo suteikusi“, - aiškino vadovas.

Prisipažino bendradarbiavęs

„Jokių įmonių niekas neprotegavo“, - LŽ aiškino iki šiol „Gelsaugoje“ dirbantis R.Janickas. Žmogus, turintis spalvingą biografiją: dirbęs Krašto apsaugos ministerijos 2-ajame operatyvinių tarnybų departamente, iš kurio buvo atleistas įtarus įslaptintos informacijos paviešinimu. Priimtas į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentą prokuroro padėjėju, iš ten turėjo išeiti paaiškėjus, kad išnuomojo tarnybinį butą nelegaliai į Lietuvą atvykusiems libaniečiams, o kai šie buvo sulaikyti, - važinėjo į areštinę, bandydamas atgauti nuompinigius. Iš prokuratūros susikompromitavusio pareigūno kelias vedė į tuo metu Eriko Kaliačiaus vadovautą Vilniaus vyriausiąjį policijos komisariatą. 2005-ųjų liepą R.Janickas, dirbęs slaptuoju policijos agentu, buvo atleistas kilus įtarimų, kad galėjo neteisėtai naudoti duomenis iš specialios policijos duomenų bazės.

Kalbėdamas su LŽ R.Janickas patvirtino praėjusių metų spalio 7-ąją teisme ištartus žodžius: „Taip, aš veikiau STT pavedimu. Savo žodžių, pasakytų teismo posėdyje, neatšaukiu. Daugiau komentuoti nenorėčiau.“

Šiame teismo posėdyje buvo parodyta filmuota medžiaga, kaip R.Janicką iš jo darbovietės išsiveža STT agentai. Tai užfiksavo įmonės vaizdo kameros. Ten pat nuskambėjo ir informacija, kad vėliau R.Janickas ne kartą tiek STT patalpose, tiek degalinėse bendravo su vienu įtakingiausių STT pareigūnų – Centrinio žvalgybos skyriaus viršininku Gyčiu Raudoniu, prisilietusiu ir prie kitų prieštaringai vertintų tyrimų, bei dar vienu agentu ir gavo siūlymą provokuoti A.Sasnauską pasirašyti įvairias sutartis.

LŽ paklaustas, kodėl atsidūrė teisiamųjų suole, nors, jo paties teigimu, veikė STT nurodymu, R.Janickas atsakyti nepanoro.

Teisia saviškį

Apie tai, ar „Gelsaugos“ ekspertas tikrai sutiko provokuoti A.Sasnauską, nekalba ir pareigūnai. STT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Paukštienė, paklausta, ar R.Janickas iš tiesų buvo STT bendradarbis, ar apie tai žinojo bylą kontroliuojantys prokurorai, taip pat kodėl jis teisiamas, jeigu vykdė agentų nurodymus, informavo: „Atsižvelgdama į tai, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir byla šiuo metu nagrinėjama teisme, bei siekdama nešališko teisminio nagrinėjimo, STT negali komentuoti aplinkybių, susijusių su šios bylos dalyviais.“ Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius LŽ perdavė, kad prokurorai situacijos taip pat nekomentuoja, nes byla nagrinėjama teisme.

Penkerius metus teisėsaugos tampomas A.Sasnauskas, kurio atleisti iš pareigų, apimančių ir maždaug 4 mlrd. sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų perskirstymą, prokurorai taip ir nerado pagrindo, svarsto, kad tokiu būdu jį bandoma palaužti. „Jei esu nusikaltėlis, jau turėjau būti nuteistas ar bent nušalintas nuo pareigų. Tačiau aš ir toliau vadovauju VLK. Šioje situacijoje nenoriu trauktis, leisdamas niekšeliams mane apšmeižti“, - kalbėjo VLK direktorius.

D.Petrošiaus teigimu, imituoti nusikaltimą tik tam, kad kas nors susigundytų, negalima, tai traktuojama kaip provokacija. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Dariaus Petrošiaus teigimu, provokacija – sunkus nusikaltimas, už kurį gresia net baudžiamoji atsakomybė. „Nusikalstamos veikos imitacijos modeliui taikyti STT turi gauti prokurorų sankciją, pateikti aiškią motyvaciją, taip pat pirminę informaciją, įrodančią, kad be to išaiškinti nusikaltimo neįmanoma. Imituoti nusikaltimą tik tam, kad kas nors susigundytų, negalima, tai traktuojama kaip provokacija. Dėl galimų provokacijų ne vieną kartą STT bylos yra žlugusios teismuose“, - kalbėjo politikas.

Vis dėlto jis siūlo neskubėti iš karto smerkti STT. „Viešumoje skambančios istorijos apie galbūt buvusias provokacijas, akivaizdu, STT reputacijos negerina. Vis dėlto, kiek žinau, šią problemą bandoma spręsti. Naujasis STT vadovas turi savo požiūrį, yra daug nuveikęs kriminalinėje žvalgyboje ir kelia aukštus reikalavimus. Bet kuriuo atveju reikia išklausyti abi šalis, o galutinius sprendimus priima teismai“, - sakė jis.

***

STT nesėkmės

• Praėjusių metų gruodžio 23 dieną STT direktorius už pareigūno vardo diskreditavimą iš tarnybos atleido STT Vilniaus valdybos darbuotoją ir pranešė netoleruojantis „pareigūnų veiksmų, kalbų ar bet kokių užuominų apie galimą asmenų provokavimą daryti nusikalstamą veiką“.

Žiniasklaidoje buvo skelbta apie STT pareigūnų pokalbio garso įrašą, susijusį su šios tarnybos atliktu tyrimu dėl Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus galimo kyšininkavimo. Byloje liudytoju esantis buvęs "Vilniaus vandenų" vadovas Darius Norkus, prisipažinęs, kad pareigūnų nurodymu provokavo R.Adomavičių paimti kyšį ir kad buvo įkalbinėjamas provokuoti Socialdemokratų partijos lyderius, teismui įteikė garso įrašą. Jame du STT pareigūnai tariasi, kada ir kaip perduoti pinigus Vilniaus vicemerui. D.Norkus nurodė šį pareigūnų pokalbį aptikęs diktofone, kurį STT jam įduodavo prieš susitikimus su R.Adomavičiumi.

• Sausio 15 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, patvirtinęs žemesnių instancijų teismų sprendimus, galutinai išteisino buvusį Lazdijų merą Arūną Margelį, STT kaltintą korupcija ir piktnaudžiavimu. Procesas užtruko beveik 3 metus. A.Margelis tvirtino tapęs politinio susidorojimo, panaudojant STT, auka.

• Sausio 20 dieną Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino Kauno apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvęs Seimo pirmininkas, tuometinis Pilietinės demokratijos partijos vadovas Viktoras Muntianas išteisintas dėl STT jam inkriminuoto piktnaudžiavimo organizavimo. Prokurorai sprendimą dar gali apskųsti.

Nuo 2008 metų teisėsaugininkų tampomas V.Muntianas tyrimą visą laiką vadino politiniu susidorojimu. Jis aiškino, jog tokiu būdu jam keršyta už tai, kad nesutiko pašalinti iš posto tuometinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Algimanto Matulevičiaus, vadovavusio parlamentiniam tyrimui dėl Valstybės saugumo departamento veiklos.

„Situacija – žiauri. Mano manymu, visos teisėsaugos institucijos dirba tik savo įvaizdžiui. Dėl įvaizdžio užsidėję kaukes, STT pareigūnai stengiasi patekti į dėmesio centrą, pozuoja žiniasklaidai, o kas paskui laukia žmonių, tapusių jų akcijų aukomis, niekam nerūpi. Juk nė vienas pareigūnas už neteisingus kaltinimus, sugadinusius žmogui visą gyvenimą, dar neatsakė“, - LŽ sakė V.Munitianas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"