Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

„Šešėlių vilkų“ pamokos Lietuvos pasieniečiams

 
2017 06 21 12:25
Indėnai pėdsekiai iš Arizonos moko Lietuvos pasieniečius sekti sienos pažeidėjų pėdsakais. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Padangų žymės, batų pėdsakai, atsainiai numesta nuorūka, ar tik nulaužta šakelė – šiuos ženklus, kaip knygą skaito „Šešėlių vilkai“ – JAV ir Meksikos pasienį saugantys pėdsekiai iš Arizonos. Savo patirtimi jie dalijasi su Lietuvos pasieniečiais.

Lietuviai tobulėja

Šią savaitę Valstybės sienos apsaugos tarnybos Medininkų pasieniečių mokykloje lankosi JAV Valstybės saugumo departamento Imigracijos ir muitų tarnybos (IMT) instruktoriai iš, galima sakyti unikalaus, padalinio, kurį sudaro vien Tohono Odamo tautos indėnai.

Į grupes suskirstyti pasieniečiai turi surasti „pažeidėjų“ miške paliktus pėdsakus ir atsekti jų taką. Kiekvieną sykį imituojama vis mažesnė pažeidėjų grupė, o jos pėdsakai vis sunkiau aptinkami. Pasak Lietuvoje jau ne pirmą kartą besilankančio tohonų pareigūno Kevino Carloso, lietuvių pasieniečiai gerai susitvarko su neįprastomis užduotimis. Pirmą sykį mokymus Lietuvoje Kevinas Carlosas rengė 2000 metais, kai pėdsekystės menas mūsų pasieniečiams dar buvo nežinomas. Šiandien „šešėlių vilkas“ giria lietuvius, jau ir savo jėgomis rengiančius pėdsekystės teorijos ir praktikos užsiėmimus.

Kantrybė ir savitvarda

Anot LŽ kalbinto patyrusio pėdsekio, ne taip svarbu, kur esi – Arizonos dykumoje, ar lietuviškame miške. Principai lieka tie patys – rasti tai, ko natūralioje aplinkoje „neturi būti“ – žmogaus buvimo ženklų. Sienos pažeidėjus gali išduoti pėdsakai, numestos šiukšlės ir net nenatūraliai nulenkta medžio šaka.

Paklaustas, kokiomis savybėmis turi pasižymėti pėdsekiu norintis tapti žmogus, Kevinas Carlosas pirmiausiai pabrėžė kantrybę ir sugebėjimą tvardytis bei tvirtai siekti užsibrėžto tikslo, ypatingai tada, kai nesiseka, kai pameti pėdsaką, o tai nutinka net ir patyrusiems pėdsekiams.

Svarbus pastabumas ir sugebėjimas „skaityti“ gamtoje paliktus ženklus, „matuoti“ laiką pagal tai, kiek pėdsaką paslėpė vėjas, kiek užtrunka voras, kol numezga suardytą voratinklį ir kiek laiko nerimsta skruzdės, jei kas nors užkliudo skruzdėlyną.

„Koks nors vyrukas galvoja: esu dykumoje, pačiame viduryje tuštumos ir niekas čia manes neras. Aš gi mąstau: palauk, aš tave surasiu ir aš tave suimsiu. Tai gerą jausmą keliantis iššūkis“, – LŽ sakė Kevinas Carlosas.

Nusikaltėlius medžioja, kaip vilkų ruja

1974 metais IMT susirūpino pasienio ruožo pietų Arizonoje būkle ir paprašė leidimo įkurdinti nuolatinį postą su Meksika besiribojančioje tohonų rezervacijoje. Indėnai sutiko, tačiau su sąlyga, kad jie patys tarnaus šiame sienos ruože. Nuo tada prasidėjo „Šešėlių vilkų“ istorija. Daugiau, nei 40 metų tohonų pėdsekiai saugo JAV sieną ir gaudo ne tik nelegalių migrantų vežėjus bei narkotikų prekeivius, bet ir juos puldinėjančias banditų gaujas.

Visame JAV ir Meksikos pasienyje tarnauja daug panašių grupių, kuriose taip pat tarnauja kitų tautų indėnai, bet „Šešėlių vilkai“ išsiskiria tuo, kad visi patrulio pareigūnai kilę iš vienos rezervacijos.

Grėsmingai skambantis patrulio pavadinimas susideda iš dviejų dalių. Vienas jo pradininkų – Stanley Listonas – buvo puikus pėdsekys, už savo meistriškumą vadintas „šešėliu“, nes mėgdavo „paišdykauti“ su kontrabandininkais. Įsėlinęs į miegančių sienos pažeidėjų stovyklą, nušvilpdavo iš jų žiebtuvėlį, ar kokį kitą niekniekį.

O „vilkais“ patrulis pasivadino todėl, kad anot Kevino Carloso, veikia panašiai, kaip medžiojanti vilkų ruja. Kai vienas patrulio narys aptinka pėdsaką, juo seka ir likusieji „šešėlių vilkai“.

Įgūdžių dvikova

Tohonų pėdsekių tarnyba Arizonoje pavojingesnė, nei Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Meksikiečių narkokarteliai – tai ne mūsiškiai cigaretes ir degtinę gabenantys „individualūs verslininkai“. Pasak pėdsekio Kevino Carloso, susišaudymas „Šešėlių vilkams“ ne toks jau retas tarnybos nuotykis.

Kontrabandininkai iš Meksikos į JAV savo „prekę“ gabena ne tik automobiliais, bet ir senoviniu būdu – arkliais. Papildomas „galvos skausmas“ indėnų pėdsekiams – banditų gaujos, puldinėjančios ir kontrabandininkus, ir narkotikų prekeivius. Jų susidūrimų metu dykumoje gali užvirti nemenki mūšiai. „Šešėlių vilkai“ patruliuoja dykumoje, ieško pėdsakų ir rengia pasalas, jei kriminalinė žvalgyba iš anksto gauna informaciją apie per sieną keliausiantį pažeidėjų karavaną.

Nusikaltėliai žino, kad juos seka patyrę, gimtą kraštą gerai pažįstantys pareigūnai. Todėl jie mokosi slėpti pėdsakus ir „Šešėlių vilkų“ darbas, anot Kevino Carloso, virsta įgūdžių kova tarp nusikaltėlių pėdomis sekančio „vilko“ ir savo kelią maskuojančio kontrabandininko.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"