TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

„Swedbank“ apklausa: dauguma šalies gyventojų su artimaisiais nėra kalbėję, kaip elgtųsi paskambinus sukčiams

2013 10 28 18:08

Sukčiai yra bandę apgauti kas ketvirtą Lietuvos gyventoją, tačiau apie telefoninių apsimetėlių spendžiamus spąstus su artimaisiais yra kalbėjusi mažuma jų, rodo„Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Telefoniniai sukčiai aukas apgauna pranešdami apie tariamas šeimos narių nelaimes ir neva tiriamus finansinius nusikaltimus, tačiau kaip reaguos į tokius skambučius, su artimaisiais yra aptarę vos 16 proc. visų šalies gyventojų.

Tyrimo duomenimis, maždaug 30 proc. apklaustųjų su artimaisiais ar šeimos nariais nėra kalbėję apie sukčiavimo grėsmes. Kas penktas gyventojas (21,5 proc.) mano, kad žinos, kaip elgtis susidūrus su sukčiais, todėl šia temos apskritai su niekuo nėra kalbėjęs.

„Apie telefoninių sukčių veikimo metodus informacijos pateikiama nemažai, didelio visuomenės dėmesio sulaukia nukentėjusiųjų istorijos, tačiau tai menkai padeda apsisaugoti nuo panašių atvejų pasikartojimo. Tokių apgavysčių būtų daug mažiau, jei artimieji iš anksto sutartų elgesio modelį, kai paskambinęs nepažįstamasis informuotų apie neva į bėdą pakliuvusį šeimos narį“, – sako „Swedbank“ elektroninių kanalų departamento direktorė Lina Žemaitytė.

Gyventojams – instrukcija

„Nuo telefoninių sukčių Lietuvoje neretai nukenčia vyresni, su artimaisiais mažiau bendraujantys, taip pat vieniši žmonės. Gyventojai dažnai klaidingai mano, kad nei jie, nei artimi jiems žmonės nenukentės, todėl apie šias grėsmes nekalba“, – sako Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos direktorius Petras Pranas Gestautas. Pasak jo, dėl to, kaip rodo liūdna patirtis, sukčių skambučiai žmones užklumpa nepasiruošusius ir jie stačia galva puola į gudriai paspęstus spąstus. Nuo to apsisaugoti galėtų padėti paprasta instrukcija, kaip veikia apgavikai, bei iš anksto apgalvotas veiksmų planas.

Norėdami paskatinti Lietuvos gyventojus savo artimųjų rate kalbėtis apie galimus veiksmus sulaukus sukčių skambučio, „Swedbank“ kartu su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija šalies regionuose pristato „Šeimos susitarimą“ – gaires, kaip atpažinti telefoninius sukčius, ir kokių priemonių imtis sulaukus jų atakos.

„Šeimos susitarimas“ ne tik informuoja apie sukčių taktiką, bet ir skatina šeimos narius sutarti dėl veiksmų plano. Jei ištiko nelaimė, šiemos nariai vienas kitą informuoja tik asmeniškai arba per gerai visiems pažįstamą asmenį, o paskambinus sukčiui nedelsiant apie tai praneša artimiesiems, policijai ir bankui.

„Šeimos susitarimą“ galima atsispausdinti jį atsisiuntus internetu: http://www.swedbank.lt/infografikas

„Swedbank“ specialistai dar kartą primena, kad policijos pareigūnai, bankų ar kitų institucijų darbuotojai niekada neprašo telefonu atskleisti asmeninių finansinių duomenų. Elektroninės bankininkystės duomenis būtina saugoti, jų negalima atskleisti kitiems asmenims. Įtarus, kad duomenys buvo atskleisti ar pateko svetimiems žmonėms, būtina nedelsiant apie tai informuoti policiją ir savo banką.

Reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas buvo atliekamas 2013 metais. Jame dalyvavo 1008 šalies gyventojai, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"