TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

„Toksikos“ prievaizdai kratosi atsakomybės

2014 01 25 6:00
Dar 2010 metais turėjusi pradėti veikti pavojingų atliekų deginimo gamykla prie Šiaulių iki šiol nebaigta. LŽ archyvo nuotrauka

Pavojingų atliekų deginimo įrenginį Šiaulių pašonėje statanti Ūkio ministerijos valdoma bendrovė „Toksika“ šiandien laukia projekto rangovo – Italijos koncerno „Hafner Srl“ bei bendrovės „Senovė“ konsorciumo – ataskaitos apie vykdytų bandymų rezultatus.

Ūkio ministro patarėjas Marius Busilas, „Toksikos“ valdybos pirmininkas, tvirtina, kad sprendimą, ar galingesnį nei buvo numatyta sutartyje įrenginį pastatęs konsorciumas ištaisė visus trūkumus ir objektą galima paleisti veikti, turi priimti ne „Toksika“ ar Ūkio ministerija.

„Ar įrenginys tinkamas, ar ne, tai ne mes spręsime. Tai turi daryti valstybės sudaryta komisija“, - „Lietuvos žinioms“ pareiškė jis.

Bet kokia kaina

Ilgiau kaip šešerius metus užsitęsusią pavojingo įrenginio statybos istoriją narpliojanti Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė įsitikinusi, kad įrenginį priduoti siekiama bet kokia kaina. „Tai grindžiama argumentu, kad kitu atveju Lietuvai teks grąžinti daugiau kaip 52 mln. litų, projektui skirtų iš Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo. Bet kodėl kalbama, kad lėšas turės grąžinti valstybė? To, kas įvyko, kaltininkas aiškus – tai rangovas, pastatęs ne tokį įrenginį, koks buvo numatytas sutartyje. Iš jo turime išreikalauti nuostolius, o ne bandyti viską užglaistyti, kaip daroma dabar“, - aiškino parlamentarė.

Argumentai, kad dėl laiku nebaigto projekto atsakomybė teks Lietuvai, stebina ir ankstesnį „Toksikos“ vadovą Ramūną Peciulevičių, atleistą, kai pradėjo kelti rangovų atsakomybės klausimą. „Dabartinė valdžia sako: nereikia ieškoti kaltųjų ir dėl to prarasti ES bei valstybės biudžeto pinigų, bet paleisti įrenginį dirbti tokį, koks jis pastatytas, nors bandymų rezultatai ir ekspertų išvados rodo, jog dabartinis įrenginys pagal galiojančias pirkimo sąlygas ir aplinkosaugos reikalavimus veikti negali. Susidaro įspūdis, kad šūkiais „nepraraskime ES lėšų“ bandoma dangstyti galbūt padarytus ir daromus pažeidimus bei siekiama išvengti asmeninės kaltų asmenų atsakomybės“, - LŽ adresuotame laiške teigė buvęs vadovas.

Kad ES kol kas nereikalauja nedelsiant grąžinti paramos lėšų, LŽ patvirtino ir Valstybės kontrolės Komunikacijos skyriaus vedėja Violeta Kiburytė. „Tai yra vienas iš Sanglaudos fondo lėšomis finansuotų 53 projektų, audituojamų Valstybės kontrolės. Auditas turi būti baigtas iki šio ketvirčio pabaigos. Pagal tvarką jo rezultatai nebus viešinami, o bus perduoti Europos Komisijai (EK). Ir tik jos atsakingiems pareigūnams susipažinus su išvadomis, galbūt jų prašymu atlikus papildomas procedūras ir sulaukus aiškios galutinės EK nuomonės, bus paskelbta, kas nustatyta patikrinimo metu. Tai gali trukti ir metus“, - sakė Valstybės kontrolės atstovė.

„Toksikos“ projekto peripetijas šiuo metu narplioja ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) bei Generalinė prokuratūra. Kaip LŽ informavo FNTT atstovė ryšiams su visuomene Rūta Andriuškevičiūtė, šioje institucijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl ES lėšomis finansuojamo projekto, „Toksikos“ užsakymu statant pavojingų atliekų deginimo įrenginį Šiaulių rajone, Aukštrakiuose, pagal požymius nusikaltimų, numatytų Baudžiamajame kodekse - dėl dokumentų klastojimo, didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Mažonės teigimu, šiame tyrime įtarimai pareikšti šešiems asmenims, tačiau, siekiant nepakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei, daugiau informacijos neskelbiama.

A.Bilotaitė įsitikinusi, kad už „Toksikos“ projektą atsakingi pareigūnai pavojingą įrenginį nori paleisti bet kuria kaina./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Valdžios nuolaidos

Sutartis dėl pavojingų atliekų deginimo gamyklos statybos su „Senovės“ ir „Hafner Srl“ konsorciumu pasirašyta dar 2008 metais, nors Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino, kad būsimieji rangovai neatitiko konkurse keltų reikalavimų. Įrenginio statybai planuota išleisti 28 mln. litų iš Lietuvos biudžeto ir apie 52 mln. litų, skirtų iš ES Sanglaudos fondo. Projektas turėjo būti baigtas 2010 metais.

Pagal konkurso sąlygas, gamyklos deginimo įrenginys turėjo užtikrinti atliekų deginimą palaikant 1200 laipsnių temperatūrą, deginant konkretų kiekį konkrečios rūšies atliekų. Kaip vėliau paaiškėjo, rangovai, palikę daugybę defektų ir nesilaikydami aplinkosauginių reikalavimų, pastatė kur kas galingesnę, nei užsakyta, gamyklą. Netinkamu eksploatuoti šį įrenginį pripažinę ekspertai savo ataskaitoje įvardijo net 33 įrenginio trūkumus. Per bandymus paaiškėjo, kad gamyklos į aplinką išmetamų teršalų ribinė vertė net 3,4 karto viršijo leistiną normą.

„Toksikos“ vadovai, kėlę rangovų atsakomybės problemą, vienas po kito neteko pareigų: nuo 2008 metų iki šiol su darbu atsisveikino Virginijus Daubaras, R.Peciulevičius ir Žilvinas Čenkus. Visi jie viešai žadėjo, kad „Toksika“ bylinėsis su italais, bandydama išieškoti žalą ir įpareigoti ištaisyti trūkumus.

2012 metais, Ūkio ministerijai vadovaujant konservatorių deleguotam ministrui Rimantui Žyliui, buvo priimtas sprendimas „Senovės“ bei „Hefner Srl“ konsorciumą nušalinti nuo projekto. Buvo paskelbtas naujo rangovo konkursas, tačiau sutartis su ankstesniuoju taip ir liko nenutraukta.

2013-ųjų vasarą, Ūkio ministeriją jau perėmus socialdemokratams, derybos su „Hefner Srl“ buvo slapčia atnaujintos. Vėliau buvusi ūkio ministrė socialdemokratė Birutė Vėsaitė prakalbo, kad atnaujinti santykius su italų bendrove ją įtikinėjo Italijos bei Austrijos ambasadoriai, esą rūpinęsi savo šalių verslininkais.

Praėjusių metų rugpjūtį italai vėl kaip visateisiai partneriai ėmė toliau vykdyti „Toksikos“ įrenginio projektą. Kaip teigia A.Bilotaitė, remdamasi Seimo Antikorupcijos komisijos turimais duomenimis, „Senovės“ ir „Hefner Srl“ koncernas sutarė su „Toksika“ dėl sąlygų pakeitimo: tolesnių darbų sąraše nebeliko reikalavimo sumažinti įrenginio galingumą, o aptarta minimali deginimo temperatūra sumažinta nuo 1200 iki 1100 laipsnių. Be to, leista deginti ir didesniais kiekiais, ir įvairesnių rūšių atliekas.

Maža to, „Toksika“ įsipareigojo rangovams papildomai už broko taisymą sumokėti 423 873 eurus (1,46 mln. litų), nors trūkumus jie turėjo šalinti savo sąskaita.

Keičia reikalavimus

Pastaruosius pavojingų atliekų deginimo įrenginio bandymus „Hefner Srl“ pradėjo praėjusių metų gruodžio 11 dieną, baigusi nuo praėjusio rugsėjo vykdytus nustatytų trūkumų šalinimo darbus. Iš pradžių pateikti rezultatus rangovas žadėjo sausio 11-ąją, paskui data nukelta į sausio 20 dieną, dabar atsakymo laukiama sausio 25 dieną.

„Bandymų rezultatai leis spręsti, ar visi įrenginio trūkumai pašalinti. Įrenginys bus paleistas tik tuomet, kai atitiks visus jam keliamus aplinkosaugos reikalavimus, tai yra kai tyrimai rodys ir atsakingos institucijos patvirtins, kad įrenginys saugus eksploatuoti“, - LŽ teigė laikinasis „Toksikos“ vadovas Stasys Vasiliauskas.

Sausio 9-ąją Šiaulių gamykloje surengtame išvažiuojamajame Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje S.Vasiliauskas patvirtino, kad deginimo bandymų metu buvo pastebėtas į aplinką išmetamų medžiagų – amoniako ir sieros oksido – normų viršijimas, bet šie trūkumai esą likviduoti.

Tuo metu „Toksikos“ valdybos pirmininkas M.Busilas posėdyje tvirtino, kad deginimo bandymai vyksta sklandžiai, išskyrus kelis niuansus, kurie išryškėjo kalibruojant įrenginį. Jis neneigė, kad Šiaulių rajone pastatytas pavojingų atliekų deginimo įrenginys yra galingesnis nei užsakytas, tačiau paklaida esą tesiekia 13 proc. (ekspertai kalbėjo apie 20 proc. – aut.), ir tai nėra esminė aplinkybė, kuri sutrukdytų priimti objektą.

Vis dėlto M.Busilas, kalbėdamas su LŽ, nesiėmė prognozuoti, kada deginimo įrenginys galėtų pradėti veikti. „Šis objektas turėjo būti priduotas 2010 metais, paskui – 2011 metais. Neturime tokio nusistatymo, iki kada turi būti priimtas sprendimas. Datas galime, žinoma, dėlioti ir perstumti, bet visi pagal išgales, kiek kas išmano, stengiamės, dirbame. O į klausimą dėl tikslios datos negaliu atsakyti, ir nėra tokio pranašo, kuris pasakytų, kada viskas bus baigta“, - pareiškė jis.

Parlamentarė A.Bilotaitė, su kolegomis dalyvavusi išvažiuojamajame posėdyje, mano, kad šiuo metu gamykloje vykdomais bandymais gali būti mėginama užmaskuoti tikrąją padėtį. „Šis projektas – labai blogas pavyzdys to, kas vyksta Lietuvoje. Gamykla turėjo būti vieno galingumo, gavome kur kas didesnio. Dėl to, atrodo, ketinama koreguoti ir aplinkosaugos reikalavimus, pritaikant juos prie gamyklos parametrų, todėl į aplinką bus išmetama daugiau teršalų, be to, reikės galvoti, iš kur gauti pakankamai pavojingų atliekų norint, kad galingesnė gamykla veiktų pelningai. Ir dabar, bandymų metu, deginamos atitinkamo kaloringumo atliekos atitinkamoje temperatūroje, matyt, tam, kad rodikliai būtų geri ir įrenginį būtų galima pagaliau priduoti“, - įsitikinusi Seimo Antikorupcijos komisijos atstovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"