TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

„Transparency International“: Lietuvoje verslas įtaką valdžiai daro neskaidriai

2015 03 30 11:20
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Dažniausiai interesų grupės politikus ir valstybės tarnautojus siekia paveikti neoficialiais būdais, pasinaudojant pažintimis, siūlant finansinį atlygį, aukojant arba kitaip remiant politines partijas. Tai dažniausiai ir geriausiai daro ne registruoti lobistai, o asociacijos, parodė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu atlikta Lietuvos verslininkų apklausa.

Anot verslininkų, dažniausiai įtaką sprendimų priėmimui siekiama daryti energetikos (81 proc.), statybų (65 proc.), farmacijos ir sveikatos apsaugos (48 proc.) srityse, alkoholio (58 proc.) ir tabako (53 proc.) rinkose. Šias sritis atstovaujančios interesų grupės įvardijamos ir kaip įtakingiausios.

8 iš 10 verslininkų žino atvejų, kai valdžios atstovai, priimdami sprendimus, siekė naudos konkrečioms interesų grupėms, neatsižvelgdami į visuomenės interesus. Panašus skaičius (83 proc.) mano, jog Lietuvoje sprendimų priėmimas nėra visiems vienodai atviras.

6 iš 10 verslininkų teigia, jog dažniausiai Lietuvoje įtaką siekia daryti asociacijos, registruoti lobistai (52 proc.), profesinės sąjungos (41 proc.) ir įmonės (35 proc.). Verslininkai šias interesų grupes įvardija kaip veiksmingiausias. Daryti įtaką dažniausiai siekiama pasinaudojant pažintimis (59 proc.), siūlant finansinį atlygį (53 proc.), aukojant arba kitaip remiant politines partijas (53 proc.).

Kaip rečiausiai naudojamus įtakos darymo būdus verslininkai įvardino dalyvavimą darbo grupėse (22 proc.) ir oficialiuose susitikimuose (19 proc.) bei oficialų pastabų teisės aktų projektams teikimą (18 proc.).

„Šiuo metu sužinoti, kokios interesų grupės dalyvauja sprendimų priėmime, praktiškai neįmanoma. Siūlome sieti lobizmą ne su formalia lobistų registracija, o siekiu daryti įtaką. Be to, viešinti visomis formomis valdžios atstovams pateiktus pasiūlymus. Atėjo laikas pripažinti, kad įtakos darymas nėra blogybė savaime – svarbu, kad tai būtų daroma atskaitingai“, - sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Du trečdaliai verslininkų teigia, jog politikai ir valstybės tarnautojai interesus dažniausiai painioja savivaldybių administracijose (66 proc.), savivaldybių įmonėse (65 proc.), savivaldybių tarybose (64 proc.), ministerijose (61 proc.) ir Seime (61 proc.).

6 iš 10 verslininkų teko girdėti, kai valdžios atstovai, baigę tarnybą, gavo pareigas privačiame sektoriuje kaip atlygį už priimtus sprendimus.

Dauguma verslininkų aiškiai suvokia neteisėto lobizmo žalą. 68 proc. jų teigia, kad nuo to labiausiai nukenčia piliečių pasitikėjimas valdžia, piliečių finansinė gerovė (66 proc.), šalies biudžetas (64 proc.) bei verslo ir investicijų aplinka (64 proc.).

Pasak verslininkų, apie daromą įtaką sprendimų priėmimui atskaitingiausiai viešai informuoja atstovaujantieji telekomunikacijų sritį (22 proc.), mažiausiai – azartinių lošimų ir farmacijos (52 proc.), energetikos (48 proc.), tabako ir alkoholio sektorius (47 proc.).

TILS atliko ir kokybinį lobistinės veiklos tyrimą, kurio metu analizavo šios srities teisės aktus, atliko giluminius interviu su atrinktais šioje srityje veikiančiais viešojo ir privataus sektoriaus atstovais bei ekspertais.

Šio tyrimo pagrindu TILS pateikia 5 pasiūlymus:

- Lobizmo ir lobistinės veiklos sąvokos turėtų būti aiškiai apibrėžtos įstatyme bei apimti bet kokią interesų grupės daromą įtaką teisėkūrai ir sprendimų priėmimui.

- Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencijos taip pat turėtų apimti ne tik siaurai įstatyme apibrėžtos lobistinės veiklos priežiūrą, bet ir stebėjimą, ar teisės aktams bei sprendimų priėmimui nėra daroma neteisėta arba neatskaitinga įtaka.

- Lobistų registravimosi tvarka turėtų užtikrinti detalią ir laiku pateikiamą informaciją apie jų veiklą, jos apimtį, susijusias išlaidas. Be to, būtina užtikrinti, kad registruojami būtų visomis formomis ar būdais teikti pasiūlymai, komentarai ir pastabos.

- Būtina skatinti gerąją siūlomo teisinio reguliavimo poveikio, kaštų ir naudos analizių, kitų analitinių metodų taikymo praktiką, kai siūloma keisti, priimti arba panaikinti teisės aktus.

- Taip pat būtina užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos turėtų pakankamai žmogiškųjų ir techninių išteklių tirti galimus neteisėtos įtakos atvejus.

Reprezentatyvią 604 Lietuvos įmonių vadovų apklausą TILS užsakymu 2014 metų lapkričio 24 – gruodžio 10 dienomis atliko sociologinių tyrimų bendrovė „Vilmorus“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"