TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

„Tvarkiečiai“ kelia sparnus pas V. Mazuronį

2015 12 02 6:00
"Darbiečių" lyderis Valentinas Mazuronis (dešinėje) aiškino nesiekiantis ardyti Rolando Pakso (viduryje) vadovaujamos partijos "Tvarka ir teisingumas". LŽ archyvo nuotrauka

Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis ir šios politinės jėgos skyrių pirmininkai tvirtina sulaukiantys vis daugiau narystės prašymų iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovų. Rolando Pakso suburtus „tvarkiečius“ mažiau nei prieš metus palikęs V. Mazuronis pats kviečia buvusius kolegas telktis po „darbiečių“ vėliava.

V. Mazuronio teigimu, specialių susitikimų su buvusiais kolegomis iš „Tvarkos ir teisingumo“ nevyksta – tam dar neatėjęs laikas. „Jeigu man atrodys, kad reikia, – o man gali kartais atrodyti, jog reikia pakviesti prisidėti prie mūsų partijos – aš tai padarysiu ne slaptai važinėdamas po Lietuvą, bet viešai“, – aiškino prieš rinkimus turą po šalį jau pradėjęs politikas.

Anot Darbo partijos oficialiojo vadovo, šiuo metu „tvarkiečių“ noras prisidėti prie jo atstovaujamos politinės organizacijos pastebimas Kaune, Šiauliuose, kituose miestuose bei rajonuose. „Bet tai tikrai nėra bandymas pervilioti žmones“, – tvirtino jis.

„Tvarkos ir teisingumo“ atsakingasis sekretorius Almantas Petkus LŽ tikino negirdėjęs, kad jo partijos kolegos masiškai trauktų pas „darbiečius“. „Matau visą partijos elektroninę duomenų bazę: jei žmonės elektroniniu būdu per Teisingumo ministeriją išsibraukia iš mūsų sąrašo arba teikia prašymus išeiti iš partijos, apie tai esu informuojamas. Tačiau informacijos apie tai neturiu ir duomenų bazėse nematau“, – kalbėjo jis.

Pokalbiai vyksta

Darbo partijos Kauno skyriaus pirmininkas parlamentaras Vydas Gedvilas LŽ sakė pastaruoju metu sulaukęs maždaug penkiolikos buvusių šio miesto „tvarkiečių“ prašymų juos priimti. „Tai daugiausia jauni žmonės, kurie atsisakė narystės partijoje „Tvarka ir teisingumas“ ir nori dirbti su mumis. Jie kalba, kad visą laiką palaikė V. Mazuronio politiką, kol šis buvo tos partijos narys, todėl, jam perėjus į Darbo partiją, nori prisidėti ir toliau kartu dalyvauti veikloje“, – pasakojo „darbietis“.

Sulaukiantis skambučių iš vietos „tvarkiečių“ aiškino ir Darbo partijos Panevėžio skyriaus pirmininkas parlamentaras Petras Narkevičius. „Šnekos vyksta, bet konkrečių žmonių, kurie teiktų pareiškimus, dar nėra. Susitikti, išgerti arbatos, pasikalbėti prašo patys „tvarkiečiai“. Apie tokius pačius procesus kalba ir kitų skyrių pirmininkai“, – aiškino politikas.

Intensyviai bendraujanti su partiją keisti svarstančiais „tvarkiečiais“ LŽ pasakojo Darbo partijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Danguolė Martinkienė. „Taip, mes su pirmininku (V. Mazuroniu – aut.) kalbėjome, kad „Tvarkos ir teisingumo“ Šiaulių skyriuje yra žmonių, kurie domisi partijos keitimu. Dar negalėtume pasakyti, kiek žmonių ateis, bet derybos, atskiri pokalbiai vyksta“, – teigė ji.

Vilioja įtakingą politikę

D. Martinkienė aiškino, esą pagrindinis Šiaulių „tvarkiečių“ argumentas dėl partijos keitimo yra situacija šio skyriaus viduje. Kaip žinoma, pereinantys į „Tvarką ir teisingumą“ lapkričio pradžioje pranešė buvęs Seimo narys, neparlamentinės Lietuvos liaudies partijos pirmininkas Andrius Šedžius su dalimi kolegų. Neoficialiai kalbama, kad šis politikas gali pakeisti dabartinę Šiaulių „tvarkiečių“ pirmininkę aplinkos viceministrę Daivą Matonienę, laikomą V. Mazuronio šalininke.

„Šiuo metu kalbamės su maždaug penkiolika „tvarkiečių“. Kiek girdėjau, judėjimas ten vyksta dėl planuojamo skyriaus pirmininko keitimo. Pati parodžiau iniciatyvą ir susisiekiau su D. Matoniene, bet mes dar nesusitikome ir nepasikalbėjome“, – atviravo D. Martinkienė.

Šiaulių „tvarkiečiams“ vadovaujanti D. Matonienė LŽ tikino neturinti informacijos, kad dalis jos partijos kolegų ketintų pereiti į Darbo partiją. Tokios galimybės esą nesvarstanti ir ji pati. „Šiandien visas mano darbas yra Vilniuje, Aplinkos ministerijoje, ir su niekuo nesideru“, – pareiškė viceministrė.

Jaučiasi esantys stipresni

V. Mazuronio teigimu, pokalbius su „tvarkiečiais“ skatina suvokimas, jog Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ padarė klaidą, kai prieš beveik trejus taip ir neįgyvendino plano susijungti. Kaip skelbta, šių partijų jungtuvės planuotos 2013 metų pradžioje. Sumanymui tąkart pritarė abiejų partijų tarybos, tačiau paskutinę akimirką „tvarkiečiai“ netikėtai derybas nutraukė.

„Mūsų partijoms reikia telktis bendram darbui. Šiandien realiausias telkimosi būdas – ir šių dviejų politinių jėgų simpatikams, ir rėmėjams, ir nariams – įsitraukti į Darbo partiją, nes ji, mano manymu, yra išlaikiusi stipresnes struktūras ir pagal politinį svorį Seime, Vyriausybėje šiandien yra gerokai stipresnė“, – LŽ aiškino „darbiečių“ vadovas.

Pasak V. Mazuronio, su „tvarkiečių“ lyderiu europarlamentaru R. Paksu apie šio vadovaujamos partijos prisijungimą prie Darbo partijos dar nekalbėta. Jie esą bendrauja „bendražmogišku“ lygmeniu, tačiau politinių klausimų neaptarinėja. „Kai apsispręsiu – ne perimti R. Pakso partiją, bet kviesti „tvarkiečius“ pas mus – padarysiu tai sąžiningai ir atvirai“, – teigė jis.

„Tvarkiečių“ atsakingasis sekretorius A. Petkus LŽ tikino, kad šiuo metu jokie dviejų partijų pokalbiai dėl galimo susijungimo nevyksta. „Kartu esame valdančiojoje koalicijoje. Vyksta partijų lyderių konsultaciniai pokalbiai apie tai, kad galėtume kartu dirbti ir po kitais metais vyksiančių Seimo rinkimų, bet konkrečių susitarimų ar dokumentų nėra. Apie galimybę sudaryti koaliciją Seimo rinkimams taip pat nekalbama“, – aiškino jis.

Rinkėjai – tie patys

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus politologo Tomo Janeliūno teigimu, partijų narių migracija ar perviliojimai politikoje nėra retas dalykas. „Keliolikos žmonių pasitraukimas – dar ne masinis perbėgimas, bet būna, kad pasitraukia dalis skyriaus narių, ypač rajonuose, kur žmonės gana aiškiai būna susibūrę į grupeles. Įkalbėjus vieną ar kelis žmones keisti partiją, atsiranda matymas, kad daugiau prasmės eiti būriu, o ne po vieną. Panašiai vyko prieš kelerius metus nykstant tuometei Liberalų ir centro partijai – liberalcentristai kai kuriuose rajonuose vos ne ištisais skyriais pereidavo į Liberalų sąjūdį“, – kalbėjo jis.

Pasak politologo, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ ilgą laiką dalijosi tuos pačius rinkėjus: žmones, linkusius balsuoti už populistines jėgas, pernelyg nesigilinančius į ideologijas. „Tokiems rinkėjams daugeliu atveju svarbiau konkrečios asmenybės, kurios vadovauja partijai, ar pažadai, paskelbti prieš rinkimus. Šia prasme partija „Tvarka ir teisingumas“ darosi nuobodesnė – ten daugiausia liko lyderį remiantys žmonės. Darbo partija tuo naudojasi, įsivaizduodama, kad jos pasirodymas būsimuosiuose Seimo rinkimuose priklausys ir nuo to, kiek jai pavyks perimti rinkėjų iš „tvarkiečių“. Aktyvumo kol kas daugiau yra Darbo partijoje, o ar jis iš tikrųjų taps ryškesnis per ateinančius metus, bus matyti“, – svarstė T. Janeliūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"