TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

„Vaikų linijoje“ savanoriauja ne tik studentai

2016 09 20 11:00
pixabay.com nuotrauka

Emocinės paramos tarnyba “Vaikų linija“ rugsėjo 8-ąją minėjo devyniolikos metų sukaktį. Pirmuosius penkiolika metų savanorystę šioje paramos tarnyboje dažniausiai rinkdavosi studentai, o paskutinius trejus metus didžiausią savanorių dalį sudaro 30–45 metų žmonės.

„Vaikų linijos“ atstovės Audrės Bujokienės teigimu, per devyniolika veiklos metų subrendo ne tik pati organizacija, bet ir joje norintys dirbti savanoriai. „Labai natūralu, kad kai tik susikūrėme daugiausia turėjome savanorių jaunų žmonių, ypač daug studentų. Tais laikais jaunimui tai buvo naujas dalykas, nebuvo daug savanoriškų veiklų, kuriomis jie galėtų užsiimti. Dabar studentai dažnai negali įsipareigoti ilgam, nes daug kas išvyksta į užsienį pagal įvairias mainų programas, be to, Lietuvoje yra daug įvairių veiklų. Pastebim ir labai džiaugiamės, kad pastaruosius trejus metus mūsų savanorių amžiaus vidurkis pasikeitė ir dabar dauguma mūsų savanorių yra 30–45 metų, o studentai sudaro 20 procentų visų savanorių“, – „Lietuvos žinių“ internetiniam portalui lzinios.lt pasakojo A. Bujokienė.

Savanorystę renkasi šeimas sukūrę, karjerą padarę žmonės, kurie nori prisidėti prie visuomenės gėrovės ir įprasminti savo gyvenimą padėdami kitiems. Savanoriai, patys auginantys vaikus ir nusprendę išklausyti kitų vaikų sunkumus, džiaugiasi, kad ši veikla padėjo pagerinti asmeninius santykius su savo vaiku arba su kolegomis darbe.

„Savanoriaudama „Vaikų linijoje“ išmokau klausytis, neskubėti, neraginti priimti sprendimų, nepiršti savų pasiūlymų ir tiesiog pabūti su žmogumi, kai jam to reikia. Man tai padeda visur: bendraujant su paaugliu sūnumi, derybose su įnoringais užsakovais ar guodžiant nusiminusią draugę“, – privalumus vardino dviejų vaikų mama Laura.

„Vaikų linijoje“ sutikau žmones, kurie keičia pasaulį savo gerais darbais. Savanorystė įprasmina kasdienybę, kiekvieną kartą primena, koks esi laimingas, ir leidžia pažvelgti į save nauju kampu“, – teigė marketingo specialistė, mama Edita.

A. Bujokienės manymu, pasikeitęs savanorių amžius rodo, kad mūsų visuomenė keičiasi, tobulėja ir darosi panašesnė į Vakarų šalis, kuriose vidutinio amžiaus žmonės negali įsivaizduoti savo gyvenimo be savanoriškos pagalbos kitiems.

Sulaukia daugiau elektroninių laiškų

„Vaikų linija“ teikia pagalbą telefonu ir internetu. 2015 metais „Vaikų linija“ atsiliepė į beveik 140 000 vaikų skambučių. Pasak A. Bujokienės, vaikai dažniau skambina nei rašo laiškus, tačiau pastaraisiais metais laiškų sulaukiama vis daugiau.

Vaikui reikia daug ryžto, kad jis išdrįstų paskambinti ir garsiai prabiltų apie savo sunkumus. Elektroninis laiškas leidžia prašyti pagalbos neužmezgant gyvo pokalbio su „Vaikų linijos“ konsultantu – kai kuriems vaikams tai lengvesnis kelias.

Tačiau anot A. Bujokienės, vaikams taip pat reikia nemažai drąsos parašyti laiškus, nes dažnai juose atsispindi labai sunkūs išgyvenimai.

„Elektroninių laiškų skaičius didėja – pernai sulaukėme 1500 laiškų, o prieš dvejus metus gavome 629. Vaikai dažniausiai rašo ilgus, rimtus, sunkius laiškus. Jauti, kad vaikui pasiryžti parašyti laišką tikrai reikėjo ne vienos dienos ir ne dviejų, nes jis būna sukaupęs labai daug skaudžių išgyvenimų. Tuo tarpu telefono skambučiai kartais būna testiniai – vaikai tyli arba išsigalvoja istorijas, nes tikrina ar gali pasitikėti mūsų konsultantu, kokius dalykus gali pasakoti, kokių ne, ar išklausysime viską, ką jis nori pasakyti“, – pasakojo „Vaikų linijos“ atstovė.

Telefono skambučių sulaukiama nuolat, tiek vasarą, kai vaikams atostogos ir, rodos, turėtų sumažėti problemų, su kuriomis vaikai susiduria mokykloje, tiek mokslo metais. A. Bujokienė sako, kad skambučių tikrai nemažėja, skiriasi tik jų tematika.

„Mokslo metais vaikai dažnai nori pasikalbėti apie problemas mokykloje, santykius su klasiokais, tačiau atėjus vasarai tos problemos tikrai nedingsta, jos tik persikelia į kitą erdvę. Pavyzdžiui, vasarą vaikai pasakoja apie santykius virtualioje erdvėje. Pavasarį jie dažnai kalba apie meilę, romantiškus santykius“, – pasakojo A. Bujokienė.

Savanorių reikia nuolat

„Vaikų linija“ šiemet turi galimybių atsiliepti į 1 iš 4 vaikų skambučių (2015 metais „Vaikų linija“ galėjo atsiliepti į 1 iš 9, 2014-aisiais – į 1 iš 17 skambučių). Išklausyti daugiau vaikų leidžia pastaraisiais metais išaugusi savanorių konsultantų komanda – Vilniuje ir Kaune šiuo metu savanoriauja apie 200 įvairaus amžiaus ir specialybių žmonių.

Tačiau A. Bujokienės teigimu, organizacija nuolat ieško savanorių, kad garantuotų nenutrūkstamą pagalbą vaikams. „Mums nuolat reikia žmonių, nes paprastai savanoriai ateina terminuotam laikui – maždaug 2–3 metams. Vieniems savanoriams baigiant išdirbti sutartą valandų skaičių, jau turime turėti apmokytus naujus savanorius, kurie galėtų pakeisti išeinančius. Tai yra nuolatinis nepertraukiamas procesas“, – sakė A. Bujokienė.

Ji taip pat pridūrė, kad kiekvienas savanoris, paramos tarnyboje budėjęs sutartą valandų skaičių, gali ir toliau savanoriauti „Vaikų linijoje“ . Anot A. Bujokienės, organizacijoje yra dalis nuolatinių savanorių, kuriems savanorystė „Vaikų linijoje“ jau tapo neatsiejama gyvenimo dalis, kai kurie iš jų jau dešimt metų skiria po keliasdešimt valandų per mėnesį atsiliepti į vaikų skambučius ar padėti mokyti naujus savanorius.

„Vaikų linijos“ atstovė teigia, kad norinčių savanoriauti daugiausia atsiranda rudenį, kai pasibaigus vasarai žmonės ieško naujų veiklų, užsiėmimų, todėl to­dėl ru­de­nį mokymus pradeda daugiau naujų savanorių grupių nei įprastai.

Norintys savanoriauti „Vaikų linijoje“ turi registruotis į atrankas Vilniuje ar Kaune. Po grupinės atrankos, per kurią vertinama norinčių savanoriauti motyvacija bei galimybės konsultuoti vaikus, atrinkti savanoriai mokosi maždaug 4 mėnesių trukmės kursuose. Šiuose mokymuose savanoriai išmoksta aktyvaus klausymo, situacijos analizės ir sprendimų ieškojimo, jausmų tyrinėjimo, įsigilina į vaikams ir paaugliams kylančius sunkumus.

„Vaikų linijos“ savanoriais gali tapti visi pilnametystės sulaukę žmonės, kurie galėtų skirti maždaug 20 valandų per mėnesį išklausyti vaikus. Baigę parengiamuosius kursus savanoriai įsipareigoja iš viso prie telefono ar internetu budėti 300 valandų.

***

„Vaikų linijos“ Lietuvoje veiklą organizuoja: VšĮ „Vaikų linija“ Vilniuje, Kauno vaikų gerovės centras „Pastogė“, Kauno Dainavos jaunimo centras ir Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba. „Vaikų linija“, teikdama pagalbą vaikams europiniu numeriu 116111, bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais.

„Vaikų linija“ yra ilgametė Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos narė, priklauso tarptautinei organizacijai „Child Helpline International“, vienijančiai 183 vaikų linijas 142 pasaulio šalyse, yra viena iš Europos tinklą prieš patyčias „European Anti-bullying Network“ įkūrusių organizacijų ir šio tinklo narė, priklauso Europos nacionalinių saugesnio interneto centrų tinklui „Insafe“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"