Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

„Valstiečiai“ kelia referendumo vėliavą

 
2017 03 29 14:00
PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) prabilo apie galimybę kartu su prezidento rinkimais 2019-aisiais surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Jo reikalingumu ketinama įtikinti ir nuolat idėją kritikuojančius tautiečius, gyvenančius užsienyje.

Iniciatyvų rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės gausa nesiskundė nė vienas Seimas. Praėjusią kadenciją žalia šviesa buvo uždegta Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos projektui tokį referendumą organizuoti kartu su 2016 metų Seimo rinkimais. Tačiau tuomet kortas sumaišė Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB).

Dvigubos pilietybės įteisinimu labiausiai suinteresuota organizacija atsisakė remti šį referendumą. Tai atšaldė ir Seimo narių entuziazmą. Nors dauguma parlamentinių partijų neatsisakytų paremti naujausios LVŽS idėjos po dvejų metų drauge su prezidento rinkimais surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės, PLB valdyba nuomonės keisti neketina.

„Tik ne referendumas!“ – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis. Jos teigimu, balandžio pabaigoje Vilniuje posėdžiausiančios Seimo ir PLB komisijos darbotvarkėje vėl bus įrašytas pasiūlymas šią problemą spręsti taisant Pilietybės įstatymą.

Strateginis reikalas

Pasak LVŽS pirmininko pavaduotojo Seimo nario Mindaugo Puidoko, partija gerai suvokia tokio referendumo iššūkius – kad jis pavyktų, reikalingas „labai kūrybingas priemonių paketas“. Tarp tokių galėtų būti galimybė balsuoti internetu, ilgesnis balsavimo laikas, pavyzdžiui, savaitė. Prezidento rinkimų data taip pat pasirinkta neatsitiktinai – rinkti šalies vadovą tradiciškai ateina daugiausia gyventojų.

„Tik ne referendumas!“ – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis.

„Yra beveik 800 tūkst. žmonių, kurie galėtų pretenduoti į dvigubą pilietybę. Tai – didžiulis skaičius lietuvių, ir jų ryšius su tėvyne galėtume sustiprinti tokiu būdu. Manau, dauguma balsuotų teigiamai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė „valstietis“. M. Puidokas neatmetė galimybės, kad dėl pilietybės referendumo politinės partijos galėtų pasirašyti bendrą susitarimą.

„Man atrodo, tai būtų teisinga. Sprendžiant strateginius valstybės reikalus neturėtų būti politikavimo, o susigrąžinti savo gyventojus ir yra vienas strateginių tikslų, ypač tokiai mažai valstybei kaip Lietuva“, – tvirtino Seimo narys. Jo nuomone, ir PLB reikėtų suprasti, kad kitos išeities kaip keisti Konstituciją referendumu teisinėje valstybėje nėra.

Mato prasmę

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras pritartų partijų susitarimui dėl referendumo. „Visoms politinėms jėgoms reikėtų susitarti ir vienodai šnekėti su savo rinkėjais. Nes jei kalbėsime kaip Krylovo pasakėčioje, rezultatas bus aiškus iš anksto“, – pažymėjo parlamentaras. Jo žodžiais, Seime greičiausiai būtų rastas sutarimas dėl referendumo, tačiau visuomenė gali turėti įvairių nuomonių.

„Žmonės į užsienį važiuoja dėl tam tikrų priežasčių, tad derėtų mėginti juos išlaikyti šalia Lietuvos ir Lietuvoje. Nereikėtų jausti pykčio ar kartėlio, geriau stengtis sutarti. Gal tada paaiškėtų, kad rinkėjų yra penki, o ne mažiau kaip trys milijonai“, – svarstė S. Šedbaras. Tačiau pasiūlymas leisti per referendumą balsuoti savaitę jam atrodo nerealus. „Yra balsavimo diena, yra išankstinis balsavimas. Tada gal ir prezidentą rinkime savaitę?“ – ironizavo parlamentaras.

Referendumui pritartų ir LS frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. „Rengti verta, o kartu, jei yra poreikis, galima būtų patobulinti ir Referendumo įstatymą. Visiems Lietuvos piliečiams turėtume akcentuoti vieną dalyką – esame po pasaulį išsibarsčiusi tauta, kurią būtina sutelkti. O ne gąsdinti, kad referendumas gali nepavykti“, – kalbėjo liberalas.

TTK pirmininkui socialdemokratui Juliui Sabatauskui keistas atrodo PLB priešinimasis referendumui „nieko nesiūlant ir nepajudinant piršto“. „Geriau agituotų lietuvių bendruomenes, kad jos aktyviau dalyvautų referendume. Nes tiek renkant Seimą, tiek prezidentą iš užsienio gaunama labai mažai piliečių balsų“, – teigė J. Sabatauskas.

Pavyzdys – Latvija

Pernai PLB savo pareiškime paskelbė mananti, kad konkretus pilietybės išsaugojimo klausimas nesusijęs su bendruoju dvigubos pilietybės institutu, tačiau visiškai atitinka Konstitucijos 12 straipsnyje minimus „atskirus atvejus“, todėl esą nesukelia būtinybės keisti Konstituciją referendumu, o gali būti išspręstas papildant Pilietybės įstatymą. PLB priminė, jog kaimynai latviai šį reikalą jau sutvarkė.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie paliko Lietuvą okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nesuteikiama išvykusiesiems po nepriklausomybės atkūrimo.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės tokių asmenų būriui išplėsti reikia Konstitucijos pataisos, o ji gali būti priimta tik referendumu. Pagal Referendumo įstatymą, Konstitucija laikoma pakeista, jei už tai pasisako daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"