Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Valstiečiai“ neatsisako planų vietoje partijų leisti remti sveikuolius

 
2016 11 06 12:15
AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) puoselėja idėją panaikinti galimybę remti partijas iš gyventojų pajamų mokesčio dalies ir leisti skirti ją tik sveiką gyvenimo būdą propaguojančioms organizacijoms.

Toks siūlymas sulaukia ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), ir prieš korupciją kovojančių nevyriausybinių organizacijų pastabų, jog gali kilti skaidrumo problemų.

„Sudarysime galimybę gyventojams šį 1 proc. savo sumokėto GPM sumos skirti sveiką gyvenimo būdą skatinančioms organizacijoms kartu panaikindami privilegiją politinėms partijoms gauti papildomą 1 proc. sumokėto GPM dydžio paramą“, – rašoma LVŽS rinkimų programoje, pavadintoje „Darni Lietuva“.

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad šios nuostatos nėra atsisakoma ir ji bus derinama su potencialiais koalicijos partneriais socialdemokratais.

„Tokia diskusija yra dėl to, kad daugelis žmonių nesinaudoja šia galimybe, nes požiūris į partijas yra neigiamas (...). Tai yra svarbiausias dalykas, dėl ko mes tą klausimą keliame“, – BNS teigė R.Karbauskis.

VMI duomenimis, pernai partijos gavo beveik 0,9 mln. eurų paramos, kurią skyrė 67 tūkst. gyventojų. Didžiausią sumą iš 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio – 210 tūkst. eurų – gavo Liberalų sąjūdis. Jų rėmėjai, kaip matyti iš VMI išrašo, yra ir daugiausia uždirbantys. Antri pagal paramą – potencialūs LVŽS koalicijos partneriai socialdemokratai, gavę per 190 tūkst., treti – konservatoriai su 178 tūkst. gyventojų parama. Vieną parlamentarą šią kadenciją turėjusi LVŽS gavo beveik 28 tūkst. eurų paramos iš GPM 2015-aisiais.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas sako, kad gyventojų skiriama suma partijoms yra sąlyginai nedidelė, tačiau kai kurioms politinėms jėgoms reikšminga. Jo nuomone, įgyvendinus tokį LVŽS siūlymą atsinaujintų ir diskusijos dėl verslo paramos partijoms grąžinimo.

„Tai yra tiesioginis rinkėjo valios pasireiškimas pačiam skirstyti finansus nepaliekant tų pinigų biudžetui. Čia nėra tos didelės sumos, bet rinkėjai nebeturėtų tos teisės paremti tiesiogiai. Tada kiltų kitas klausimas – ar nereikėtų sugrąžinti paramos galimybės juridiniams asmenims. Kai kurios partijos turėtų teisę pradėti dejuoti, kad mes neturime pinigų, tai leiskite juridiniams asmenims mus finansuoti. Jie to klausimo programoje nekelia, nors partijoms trūks plyš reikia pinigų“, – BNS sako Z.Vaigauskas.

Tuo metu nevyriausybininkai kelia ir kitą dilemą – kaip elgtųsi LVŽS atstovai Seime, jei tokios pataisos būtų priimamos ir parama iš tiesų būtų permesta sveikatinimu užsiimančioms organizacijoms, kurių steigėjai yra jie patys.

LVŽS pirmininkas R.Karbauskis, kaip VRK pateiktoje biografijoje teigia pats, yra įvairių kultūrinių, švietimo ir sveikatos projektų mecenatas ir steigėjas. Tačiau mažiausiai dar keli būsimieji LVŽS parlamentarai yra tiesiogiai susiję su įvairiomis sveiką gyvenimo būdą skatinančiomis organizacijomis. Žinomiausias šioje srityje – LVŽS vicepirmininkas Dainius Kepenis, skelbiantis, jog yra įkūręs šalyje per 60 sveikuolių klubų, taip pat yra Lietuvos sveikatos rūmų steigėjas, kelių šimtų sveikatingumo švenčių organizatorius. Greta Kildišienė prisistato kaip blaivybę ir sveiką gyvenseną skatinančių Naisių vasaros projektų bei Naisių vasaros teatro ambasadorė.

Virginija Vingrienė yra iniciatyvos žali.lt, propaguojančios žaliąsias ir sveikos gyvensenos idėjas, viena iniciatorių, steigėjų ir vadovių. Levutė Staniuvienė VRK nurodo, jog yra įkūrusi sveikatos namus. Habilituotas medicinos daktaras Algimantas Kirkutis yra Gyvenimo būdo medicinos asociacijos steigėjas ir vadovas, Zenonas Streikus yra švietėjiškos organizacijos asociacijos „Šviesuva“, užsiimančios švietimo ir sveikatinimo projektais, tarybos narys.

Organizacijos „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad priimti tokias pataisas yra LVŽS teisė. Jis taip pat sutinka su Z.Vaigausku sakydamas, kad tai gali reikšmingai paveikti politinių partijų finansus ir jos siektų praradimus kompensuoti iš kitų šaltinių.

„Klausimas, ar jos dėtų daugiau pastangų didinti savo narystę (narių skaičių ir nario mokestį – BNS), ar ieškotų kitų būdų didinti savo biudžetus“, – BNS sakė S.Muravjovas.

Vis dėlto, jo nuomone, vien tai, kad LVŽS atstovai veikia ar yra susiję su sveikatinimo siekiančiomis organizacijomis „nebūtinai reiškia interesų konfliktą“ ir viskas priklausys nuo to, kaip bus sugebėta atskirti, kas yra nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija ir „kas yra verslas, kuris slepiasi už viešosios įstaigos iškaba“.

„Jie, aišku, turi interesą, klausimas, kaip jie tą interesą suvaldys. Viskas priklausytų nuo to, ar (...) priimant sprendimą jie nusišalins, kai jiems iškils reali konflikto grėsmė „, – teigė jis.

R.Karbauskis tikina, kad partijos atstovai turės nusišalinti nuo bet kokios veiklos, kuri gali kelti interesų konfliktą.

„Suprantame, kad turi būti vengiama bet kokios minties, bet kokio santykio – tie žmonės, kurie turėjo vienokią ar kitokią veiklą, susijusią su šiais interesais – jie ją turi nutraukti. Bet žiūrint į pačią pasiūlymo esmę, turbūt sutiksite, kad šnekama apie labai svarbius dalykus“, – sako jis.

R.Karbauskis tikina, kad jam pačiam dėl to interesų konfliktas nekyla, nes jis pats šiuo metu neturi nė vienos įstaigos ar fondo, kuriame užimtų pareigas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"