Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Valstiečiai“ – nedarbo partija

 
2017 01 21 6:30

Seimo rinkimus laimėję Ramūno Karbauskio „valstiečiai“ iš partijos sekretoriato atleido visus darbuotojus, tad jau kurį laiką Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) – nė vieno oficialiai dirbančio asmens. Tai vienintelė šalyje parlamentinė partija, apsieinanti be atsakingojo sekretoriaus. Esą jam samdyti neužtenka pinigų.

Tačiau tai nereiškia, kad LVŽS, kurios frakciją Seime sudaro 58 nariai, neturi talkininkų. Dalis partijoje dirbusių asmenų tapo parlamentarų padėjėjais-sekretoriais, kita grupė LVŽS labui triūsia po Lietuvą išsibarsčiusiuose europarlamentaro Bronio Ropės biuruose kaip jo vietiniai padėjėjai, likę pasklidę po ministerijas bei Vyriausybę ir padeda partijai iš ten.

Įdarbinti – per brangu

Iš „Sodros“ pateikiamų duomenų matyti, kad nuo praėjusių metų vidurio LVŽS dirbančių asmenų tolygiai mažėjo. Dar vasarą buvo 8, spalį – 3, o gruodžio pradžioje neliko nė vieno. „Prieš rinkimus buvo priimta daug žmonių. Jie dirbo kaip veiklos koordinatoriai. Gruodžio pradžioje visus atleidome, ir šiuo metu partijoje etatinių darbuotojų nėra“, – taip situaciją „Lietuvos žinioms“ paaiškino LVŽS finansininkė Zita Maksimavičienė.

Kiekvienos partijos finansais, veiklos organizavimu, aprūpinimo reikalais, žmonių įdarbinimu paprastai užsiima atsakingasis sekretorius. Manoma, jog šis postas būtinas politinei jėgai. LVŽS šiuo aspektu – išskirtinė. Jos įstatuose tokia pareigybė numatyta, tačiau ta vieta iki šiol neužimta. Pagal LVŽS įstatus, atsakingasis sekretorius turėtų vadovauti sekretoriatui, bet nei jo vadovo, nei darbuotojų nėra.

„Šiaip jie (darbuotojai – aut.) sėdi B. Ropės biure ir dirba visus darbus“, – tvirtino Z. Maksimavičienė. Ir partijos finansininkė, ir kiti LVŽS atstovai minėjo, kad atsakingojo sekretoriaus darbą partijoje kurį laiką de facto atlieka Kristina Kirslienė. Ji yra europarlamentaro, LVŽS pirmininko pirmojo pavaduotojo B. Ropės vietinė padėjėja.

„Esu tiesiog sekretoriato vadovė, atsakingasis sekretorius – per skambiai pasakyta. Bet sekretoriatui tenka padirbėti“, – kuklinosi K. Kirslienė. Moteris sakė, kad partijai darbuotojai – brangus malonumas. „Turėjome jų, nes reikėjo, kad komanda per rinkimus būtų. Paskui visi buvo atleisti. Reikėjo mokėti rinkimų skolas, susižiūrėti. Ir žmonės, ir patalpų nuoma – viskas susiveda. Stengiamės verstis kaip galėdami. Pamėnkalnio gatvėje esančiose partijos patalpose turime du kambariukus. O šiaip jokio etatinio žmogaus nėra. Tiesiog prabėgomis ten pasisukiojame, pasižiūrime paštą ir taip toliau“, – pasakojo K. Kirslienė.

Slegia skolos

Tuo metu B. Ropė dėstė, kad partija kurį laiką kliausis visuomeniniais talkininkais, nors jos laukia biudžeto dotacijos. „Dalis tų, kuriuos atleidome, buvo išrinkti į Seimą, dalis išėjo į tarnybą dirbti įvairiais padėjėjais, patarėjais. Taip, dotaciją gausime, tačiau turime skolų. Privalome atsiskaityti. Prioritetas – skolos. Išleisti pinigus nesudėtinga, sunkiau jų sukaupti“, – komentavo europarlamentaras.

Bronius Ropė /Alinos Ožič nuotrauka

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, LVŽS po Seimo rinkimų liko skolinga beveik 970 tūkst. eurų. Tokią sumą partija nurodė savo politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje.

B. Ropė patvirtino, kad atsakingojo sekretoriaus pareigų niekas neina ir kad šį darbą „visuomeniškai dirba“ K. Kirslienė. „Partijos įstatai leidžia turėti biuro darbuotojų tiek, kiek norime. LVŽS pusei etato buvo priimta organizatorė, bet šiuo metu jos nėra. Buhalteris samdomas pagal atskirą sutartį“, – aiškino jis.

Šio mėnesio pradžioje vykusiame LVŽS suvažiavime R. Karbauskis partijos kolegoms paskelbė, kad reikia stiprinti politinį darinį. „Turime dvejus metus partinei statybai, skyriams stiprinti, pasirengti savivaldos rinkimams“, – tąsyk kalbėjo partijos pirmininkas.

B. Ropės padėjėja K. Kirslienė, paklausta, kaip prisideda prie partijos veiklos organizavimo, pateikė tokį pavyzdį: „Vilniaus mieste susirenkame po darbo, būna susirinkimai. Sostinėje – didžiausias aktyvas, kuris galėtų padėti savanoriškais pagrindais. Jeigu kyla teisinių klausimų, juos aptariame. Kartą per savaitę paaukojame porą valandų, kad galėtume viską sužiūrėti, susidėlioti. Iš meilės tėvynei, kaip sakoma.“

Nuomojasi ir nuomoja

Šiuo metu LVŽS Vilniuje už 350 eurų per mėnesį suteikta teisė nuomotis beveik 49 kv. m patalpas Pamėnkalnio gatvėje. Tačiau partija sostinės Žvėryno mikrorajone, Blindžių gatvėje, turi ir nuosavo ploto, tik jį nuomoja. Beje, šios 42 kv. m patalpos – tame pačiame pastate, kuriame įsikūrusi Nacionalinė mokėjimo agentūra. „Valstiečių“ teigimu, jos partinei veiklai netinka.

LVŽS 2015 metų veiklos rezultatų ataskaitoje nurodoma, kad už nekilnojamojo turto Žvėryne nuomą partija per metus gavo 348 eurus, o jo likutinė vertė – apie 15,5 tūkst. eurų. Beje, minima, jog LVŽS tas patalpas buvo įkeitusi, kai iš banko DNB ėmė beveik 60 tūkst. eurų paskolą, kurią vėliau grąžino.

Pernai partija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir paprašė skirti jai didesnes patalpas, mat esančios Pamėnkalnio gatvėje – „apverktinos būklės“. VRK pateiktoje 2015 metų veiklos ataskaitoje skelbiama, kad LVŽS per metus dirbo vidutiniškai 1 darbuotojas, iš partijos nario mokesčio per metus surinkta daugiau kaip 11 tūkst. eurų, valstybės biudžeto dotacija sudarė 296 tūkst. eurų, dar 27 tūkst. eurų partiją parėmė gyventojai, skyrę 1 proc. pajamų mokesčio.

Užteks pajėgų Seime

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas svarstė, kad LŽVS frakcijos nariai, regis, patenkinti situacija ir dėl to neskiria dėmesio aktyvesnei partinei veiklai. Juolab kad partija ėjo į rinkimus iškėlusi šūkį apie nepartinius profesionalus.

„Turbūt tikimasi, jog pats frakcijos dydis ir svarba šioje valdančiojoje koalicijoje bus pakankamas pagrindas išsaugoti jos dabartinę sudėtį, net jei nemažai dabartinės frakcijos narių ir nepriklauso LVŽS. Matyt, traktuojama, kad dėl sėkmės Seimo rinkimuose daug pasiekti galima ir be partijos organizacinių pajėgų stiprinimo. Gal iš to ir kyla tas ribotas dėmesys partinės struktūros plėtrai?“ – svarstė R. Vilpiškauskas

Galbūt tai, kad partija neskiria dėmesio savo vidiniam aparatui, rodo, jog LVŽS, kaip politinė jėga, neturi ilgalaikės strategijos? Politologas priminė, kad partinės organizacijos veikimas yra svarbus veiksnys bet kokiuose nacionaliniuose rinkimuose.

Kita vertus, ir gausias narių, skyrių bei sekretoriato pajėgas turinčios partijos per rinkimus patyrė nesėkmę. Pavyzdžiui, Darbo partija gali pasigirti gerai išplėtotu skyrių tinklu, dideliu skaičiumi darbuotojų, tačiau rinkimus ji pralaimėjo.

Darbuotojų (apdraustųjų) skaičius partijose

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai Lietuvos socialdemokratų partija Liberalų sąjūdis Partija „Tvarka ir teisingumas“ Darbo partija Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
16 24 15 6 43 4 0

Šaltinis: „Sodra“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"