TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

„Valstiečiai“ – su minimalia politine patirtimi

2016 10 12 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) balsavę rinkėjai duris į Seimą jau atvėrė 19-ai jos kandidatų. Tai teisėsaugininkai, pedagogai ir žemdirbių organizacijų atstovai, kai kurie jų ne taip seniai sprendė tarpusavio konfliktus.

LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis į Seimą atsiveda komandą, kurios tik mažoji dalis priklauso šiai partijai. Dar mažiau turi politinio darbo patirties.

Kaip galimas „valstiečių“ kandidatas į premjero postą įvardijamas 47 metų Saulius Skvernelis, šiuo metu dirbantis LVŽS veiklos koordinatoriumi, pirmiausia įgijo mechanikos inžinieriaus išsilavinimą. Tačiau pagal specialybę jis niekada nedirbo: baigęs studijas tapo Lietuvos policijos akademijos (dabar – Mykolo Romerio universitetas, MRU) Profesinės taktikos katedros dėstytoju, po kelerių metų perėjo į Trakų policijos komisariato kelių policiją, o netrukus pradėjo kopti karjeros laiptais.

Prieš ketverius metus Stasys Jakeliūnas į Seimą ketino patekti kartu su socialdemokratais.Romo Jurgaičio nuotrauka

Pareigūnų komanda

Itin spartus S. Skvernelio kilimas prasidėjo, kai 2005-aisiais MRU įgijęs teisininko kvalifikaciją jis ėjo įvairias vadovaujamas pareigas, o 2011 metais tapo Lietuvos policijos generaliniu komisaru.

Politinės S. Skvernelio karjeros startas duotas 2014-ųjų lapkritį: statutinis pareigūnas sutiko eiti vidaus reikalų ministro pareigas, kurias jam pasiūlė partija „Tvarka ir teisingumas“. Lygiai po metų nuskambėjo skandalas, vos nekainavęs jam posto. Pernai lapkritį, kai didžiulės policijos pajėgos visą naktį gaudė nuo pareigūnų pasprukusį ir ginklą pagrobusį Igorį Molotkovą, S. Skvernelis atsisakė prisiimti už tai asmeninę atsakomybę. Atsistatydinimo prašymą jis parašė tik po nedviprasmiško prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimo, tačiau premjeras Algirdas Butkevičius įkalbėjo vis populiarėjantį ministrą tęsti darbą.

Trauktis iš posto S. Skverneliui teko šių metų pavasarį, kai, ilgai flirtavęs su įvairiomis partijomis, pagaliau paskelbė į Seimą kandidatuosiantis po LVŽS sparnu. Neoficialiai teigta, kad tik R. Karbauskis buvusiam pareigūnui pasiūlė aukštas pozicijas rinkimų sąraše, taip pat sutiko priglausti ir eksministro komandą.

Vienas jos atstovų – 39 metų buvęs S. Skvernelio patarėjas Vidaus reikalų ministerijoje Vytautas Bakas pagal LVŽS sąrašą taip pat yra išrinktas į Seimą. Šis teisininkas, ilgus metus vadovavęs Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui, 2007–2008 metais dirbo tuomečio parlamentaro Kęstučio Čilinsko padėjėju Seime, kartu su juo įsteigė Jungtinį demokratinį judėjimą.

Dovilė Šakalienė minima kaip pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministres.Romo Jurgaičio nuotrauka

Visi Žemės ūkio rūmai

Šie Seimo rinkimai „be galvos“ paliko Žemės ūkio rūmus (ŽŪR), vienijančius nevyriausybines žemdirbių ir kaimo gyventojų organizacijas. Pagal LVŽS į Seimą pateko šios organizacijos pirmininkas Andriejus Stančikas bei vicepirmininkas Bronius Markauskas.

Netrukus 55-ąjį gimtadienį švęsiantis A. Stančikas pagal išsilavinimą – inžinierius elektrikas, 11 vaikų tėvas, ne tik vadovauja ŽŪR, bet ir yra žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ organizatorius bei valdybos pirmininkas, taip pat Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“, Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos, Miško savininkų asociacijos, Žemės ūkio ministerijos Pieno tarybos narys. Jis – vienas iš nedaugelio į Seimą patekusių tikrųjų LVŽS narių, tiesa, A. Stančiko narystė partijoje, 2014-aisiais tapus ŽŪR vadovu, buvo suspenduota.

Taip pat tikrasis LVŽS narys 56 metų B. Markauskas pagal išsilavinimą – inžinierius ekektrikas. Tai ilgametis Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas, Pieno tarybos ir Lietuvos nacionalinio pienininkystės komiteto vadovas, iki 2011-ųjų šešerius metus vadovavęs ŽŪR. Dėl šių pareigų jis 2006-aisiais atsisakė parlamentaro mandato, kurį galėjo „paveldėti“ iš Kazio Bobelio, apsisprendusio nebetęsti politiko karjeros.

Sveikuolis Dainius Kepenis garsėja prieštaringais pasisakymais.lvzs.lt nuotrauka

Santykių su ŽŪR turi ir dar viena būsimoji parlamentarė, išrinkta pagal LVŽS sąrašą – 45 metų Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos (LKBS) kūrėja bei pirmininkė inžinierė energetikė Guoda Burokienė. 2002 metais ji dirbo ŽŪR, o 2014-aisiais sukėlė nemenką triukšmą, kai jos vadovaujama LKBS ne tik nutraukė narystę šioje organizacijoje, bet ir apkaltino ją besirūpinant tik pieno supirkimo kainomis bei kitomis „žemės ūkio verslo“ problemomis, tačiau nesidomint kaimo dvasiniais dalykais. Netrukus G. Burokienė sukvietė „pirmąjį Lietuvos kaimo parlamentą“ (būtent taip neoficialiai būdavo vadinami ŽŪR) ir paskelbė, kad nuo šiol ši organizacija atstovaus „vietos politikams, ūkininkams, agroverslininkams, kaimo jaunimui bei vyresnių kartų žmonėms“.

Pasisekė sveikuoliams

Kartu su „valstiečiais“ į Seimą ateinantis 40-metis biomedicinos mokslų daktaras Aurelijus Veryga – pagarsėjęs kovotojas su svaigalų bei tabako vartojimu, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas. 2009–2012 metais jis buvo visuomeninis tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas tabako, alkoholio ir narkotikų prevencijos klausimais. Šių metų pavasarį A. Veryga su bendraminčiais parengė ir Seimui perdavė alkoholio prieinamumą ribojančias įstatymų pataisas, sulaukusias daugiau kaip 50 tūkst. piliečių paramos: jomis siūlyta uždrausti alkoholio reklamą, jį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėje, taip pat ne jaunesniems kaip 20 metų žmonėms.

Dar vienas su LVŽS kandidatavęs sveiko gyvenimo būdo propaguotojas – 64 metų fizinio lavinimo dėstytojas, Sveikatos mokyklos savininkas Dainius Kepenis. Nuo 1990-ųjų Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentu nuolat perrenkamas aktyvistas garsėja gana prieštaringais teiginiais. Šį pavasarį laidoje „Diagnozė: valdžia“ D. Kepenis, pasisakydamas prieš darželinukų skiepijimą, pareiškė, kad „skiepuose yra beždžionių liekanų, netgi moterų abortų liekanų, ten visko yra“.

Andriejus Stančikas - vienas iš nedaugelio į Seimą patekusių tikrųjų LVŽS narių.Asmeninio albumo nuotrauka

Iki šiol cituojamos ir būsimojo parlamentaro, LVŽS nario Jono Jaručio mintys. Šis politikas, net dvi kadencijas vadovavęs Kupiškio rajonui, o dabar nurodantis dirbantis apsaugos darbuotoju, per ekonominį sunkmetį pareiškė, esą krizės Europoje nėra, tik Lietuvoje, o ją skatina politiniai oponentai.

Pretendentai į ministrus

Seimo nare tapsianti „valstiečių“ iškelta žinoma žmogaus teisių gynėja 38 metų Dovilė Šakalienė minima kaip galima pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelį. Ši būsima politikė dėmesio centre atsidūrė šių metų pradžioje paaiškėjus, kad Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), kuriame ji dirbo daugiau nei 10 metų, atsisako su sunkia liga kovojančios vadovės paslaugų. D. Šakalienė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad yra atleidžiama be išeitinės kompensacijos po to, kai atsisakė trauktis savo noru. Jos darbdaviai viešai skelbė, jog ŽTSI vadovė atleidžiama, nes įstaiga buvo valdoma netinkamai, užfiksuota rimtų problemų dėl vadybos ir finansų, tačiau D. Šakalienė atleidžiama jai išmokant dviejų mėnesinių atlyginimų kompensaciją.

Dar vienas kandidatas į ministrus – tik finansų – yra parlamentaru pagal LVŽS sąrašą išrinktas finansų ekspertas 58 metų Stasys Jakeliūnas. Tiesa, ekonomika ir finansais jis susidomėjo tik 2005 metais, kai nusprendė išeiti iš darbo bendrovėje „Lietuvos draudimas“. S. Jakeliūnas, kurio pirma specialybė – radioelektronika, antra – psichologija, skelbia verslo ir finansų vadybą studijavęs Mičigano valstijos (JAV) universitete. Ankstesnėje jo biografijoje nurodoma, kad šios studijos truko 1993–1995 metais.

Per 2012 metų Seimo rinkimus S. Jakeliūnas patekti į Seimą ketino kartu su socialdemokratais, tačiau tokiam partijos lyderio A. Butkevičiaus palaimintam sprendimui pasipriešino šios organizacijos senbuviai. Premjeru tapęs A. Butkevičius pasikvietė ekspertą dirbti patarėju finansų klausimais. 2014-ųjų gruodį S. Jakeliūnas atsistatydino: jo teigimu, dėl to, kad nebegalėjo produktyviai dirbti su dabartine Vyriausybe. A. Butkevičius savo ruožtu aiškino, kad patarėjo buvo paprašyta išeiti.

Eugenijus Jovaiša yra dėjęs daug pastangų atkuriant Valdovų rūmus.Romo Jurgaičio nuotrauka

Nuo tada S. Jakeliūnas nurodo toliau dirbantis nepriklausomu finansų analitiku ir konsultantu. Metinėje pajamų deklaracijoje nurodoma, kad per metus jis uždirbo 3,7 tūkst. eurų, o mokesčių sumokėjo 229 eurus.

Politikais tapo mokslininkai

Į Seimą po LVŽS sparnu ateina ir visas būrys mokslo darbuotojų. 66 metų profesorius, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas Eugenijus Jovaiša aštuonerius metus kaip Seimo ir Vyriausybės atstovas yra dirbęs Kultūros paveldo komisijoje, dabar yra Etninės globos tarybos narys.

58 metų biomedicinos mokslų daktaras profesorius Viktoras Pranckietis, LVŽS narys, šiuo metu vadovauja Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakultetui. Mokslo knygų ir vadovėlių autorius yra išvedęs augalų veislių, be to, nuo 1999 metų ūkininkauja, pagrindinė jo veikla – sodininkystė.

Politologas, socialinių mokslų daktaras 37 metų Mindaugas Puidokas eina docento pareigas Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo institute. Kaip žymų biografijos faktą savo anketoje jis nurodo 2011 metais organizuotą „šviesaus atminimo poeto Justino Marcinkevičiaus poezijos skaitinių šventę jo tėviškėje“.

Aurelijus Veryga - pagarsėjęs kovotojas su svaigalų bei tabako vartojimu.Alinos Ožič nuotrauka

Humanitarinių mokslų daktaras 58 metų Stasys Tumėnas iki praėjusių metų dirbo Šiaulių pedagoginio instituto ir Šiaulių universiteto docentu. Po praėjusiais metais įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų jis tapo Šiaulių vicemeru. Tuomet Šiaulių universiteto taryba jį pašalino, suabejojusi, ar darbas švietimo įstaigoje suderinamas su politinėmis pareigomis. S. Tumėnas tvirtino, esą juo buvo atsikratyta, nes jis kritikavo universiteto vadovus.

Seimas – ne naujiena

Darbą Seime jau ketvirtą kadenciją tęs Rima Baškienė, LVŽS priklausanti nuo 1996-ųjų. Kartu darbuosis ir per LVŽS sąrašą į parlamentą vėl patenkantis nepartinis buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio skyriaus vadovas Povilas Urbšys. Prieš ketverius metus į Seimą jis buvo išrinktas kaip nepriklausomas kandidatas, dabar vėl savarankiškai varžosi vienmandatėje apygardoje.

„Valstiečių“ sąrašas pergalę užtikrino ir penktą kadenciją Seime dirbančiam Valerijui Simulikui. Pirmus kartus parlamentaru jis tapo kaip dabar jau nebeegzistuojančios Naujosios sąjungos atstovas, šiai partijai nustojus gyvuoti, perėjo pas socialdemokratus, o 2014-aisiais tapo visuomeninio judėjimo „Už Šiaulius“ pirmininku.

Į Seimą po 8 metų pertraukos sugrįžta ir LVŽS vicepirmininkas Viktoras Rinkevičius. Lietuvos žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultetą baigęs 66 metų verslininkas eina prieš kelis dešimtmečius įsteigtos bendrovės „Biržų žemtiekimas“ valdybos pirmininko pareigas, taip pat dirba Biržų rajono taryboje.

V. Rinkevičius – antras turtingiausias po R. Karbauskio į Seimą patenkantis LVŽS atstovas. Deklaracijoje nurodoma, kad jo privalomas registruoti turtas viršija pusę milijono eurų, per pastaruosius metus gauta suma siekia 239,9 tūkst. eurų, per tą patį laikotarpį sumokėti mokesčiai sudaro 2,8 tūkst. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"