Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Valstiečiai“ traukia šienauti privilegijų pievų

 
2017 01 12 6:00
Seimas jau daug metų gyvena be teisės akto, kurį priimti yra įpareigotas pagal Konstituciją./Romo Jurgaičio nuotrauka
Seimas jau daug metų gyvena be teisės akto, kurį priimti yra įpareigotas pagal Konstituciją./Romo Jurgaičio nuotrauka

Valdančiųjų „valstiečių“ entuziazmas naikinti tautos išrinktųjų privilegijas neblėsta. Per pavasario sesiją gali būti priimtas Seimo narių teises, pareigas ir veiklos garantijas reglamentuojantis įstatymas, dėl kurio praėjusios kadencijos parlamentarai nė piršto nepajudino.

Seimas jau daug metų gyvena be teisės akto, kurį priimti yra įpareigotas pagal Konstituciją. Tačiau netrukus padėtis gali keistis. Parlamento kanceliarija gavo Seimo valdybos pavedimą pateikti informaciją, kaip kitų pasaulio valstybių parlamentuose užtikrinama kasdienė jų narių veikla.

Artimiausiu metu planuojama suburti darbo grupę, kuri turės parengti Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą. Ankstesnės kadencijos parlamente buvo parengti du tokie teisės aktai, bet nė vienas neįtiko tuomečiams tautos išrinktiesiems.

„Ši kadencija bus išskirtinė. Preciziškai vykdysime Konstitucinio Teismo įpareigojimus“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė. Tačiau ne visi „valstiečių“ užmojai patrauklūs kitiems parlamentarams.

Prieš 12 metų Konstitucinis Teismas (KT) politikams priminė, kad Seimo narių pareigas, teises ir garantijas būtina reglamentuoti atskiru įstatymu. Šiuo metu Seimo struktūrą, darbo tvarką, taip pat parlamentarų pareigas ir teises nustato Seimo statutas. Jis turi įstatymo galią, bet nėra įstatymas.

Atgaivino idėją

Rima Baškienė: “Ši kadencija bus išskirtinė. Preciziškai vykdysime Konstitucinio Teismo įpareigojimus.”Alinos Ožič nuotrauka
Rima Baškienė: “Ši kadencija bus išskirtinė. Preciziškai vykdysime Konstitucinio Teismo įpareigojimus.”Alinos Ožič nuotrauka

R. Baškienės teigimu, naujasis įstatymas reglamentuos visus parlamentinės veiklos aspektus, dėl kurių daug metų Seime nerandama sutarimo. Kartu bus keičiamas Seimo statutas. Rengiant naująjį įstatymą ketinama pasinaudoti prieš šešerius metus grupės žinomų teisininkų parengtu projektu, kurį tuomečiai politikai smarkiai kritikavo.

„Bus įteisintos ne tik Seimo narių atostogos. Manau, pagaliau baigsime tą cirką, kai Seimo viešbutyje gyvenantys parlamentarai nemoka už suvartotą vandenį ir elektrą“, – dėstė R. Baškienė.

Tuo metu Seimo vicepirmininko socialdemokrato Gedimino Kirkilo iškelta iniciatyva pasvarstyti, ar nebūtų racionaliau atlyginimą ir parlamentinėms išlaidoms skiriamas lėšas kartu sudėti, greičiausiai nebus palaiminta. Jo nuomone, gaudami vieną sumą Seimo nariai būtų taupesni. Politiko žiniomis, tokia tvarka nustatyta Estijoje. Analogiškas siūlymas buvo subrandintas prieš septynerius metus, tačiau, įžvelgus prieštaravimą Konstitucijai, įkištas į stalčių. „Su kitomis pataisomis galbūt galima būtų priimti ir šią“, – svarstė G. Kirkilas.

Tuo tarpu R. Baškienė priminė, jog KT yra išaiškinęs, kad Seimo nario atlyginimas ir parlamentinėms išlaidoms skiriama suma – skirtingi dalykai, nors abiem atvejais mokama iš valstybės biudžeto. Be to, parlamentinės išlaidos neapmokestinamos. „Manau, kad esama tvarka yra aiški ir skaidri, todėl nematau reikalo kelti sumaištį. Beje, kaip atsiskaitytume už išlaidas? Pridėsime sumą prie atlyginimo, o jei kas nors pamirš nuvažiuoti pas rinkėjus?“ – svarstė Seimo pirmoji vicepirmininkė.

Neįsivaizduojamas dalykas

Vis dėlto didžiausio pasipriešinimo laukiama dėl Seimo narių atostogų įteisinimo. „Blogai, kai įprantama būti laisviems kaip vėjas. Tačiau manau, kad susitaikysime ir su atostogomis. Kiek priekaištų sulaukiau pasiūliusi neleisti nuomotis automobilių už parlamentines lėšas. O dabar viskas gerai“, – optimistiškai kalbėjo R. Baškienė. Jos nuomone, įteisinus atostogas Seimo nariai „galės ramiai ir oriai leisti laiką su šeima, nesibaimindami, kad skriaudžia savo rinkėjus“.

Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė laikėsi kitos nuomonės. Politikė prisiminė, kad jai vadovaujant Seimui taip pat mėginta spręsti atostogų klausimą. „Tuomet buvome surinkę medžiagos apie tai, kaip yra kituose Europos Sąjungos valstybių parlamentuose. Be Rusijos, Baltarusijos ir Kirgizijos, tokių atostogų niekur nėra. Nes Seimo nario darbas yra nepertraukiamas – jis neturi nei laisvų dienų, nei atostogų“, – aiškino I. Degutienė.

Kita vertus, anot jos, Seimo nario darbas – ne tik plenariniai posėdžiai, bet ir susitikimai su rinkėjais, išvykos, renginiai. „Tai visiškai kitas statusas. Mes neturime darbo sutarčių, Darbo kodeksas mums negalioja“, – dėstė konservatorė.

Atostogų įteisinimo idėja nepatinka ir socialdemokratui Algirdui Sysui. „Neįsivaizduoju, kad visi Seimo nariai išeitų, o prie parlamento durų pakabintas užrašas „Atostogos“, – ironizavo jis. A. Syso teigimu, kiekvienas einantis į parlamentą žino, kad per ketverių metų kadenciją tradicinių atostogų neturės, ir tai priima kaip normalų dalyką.

Skiriasi reglamentavimas

Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus, konstitucinės teisės žinovo, teigimu, kitų valstybių Konstitucijose paprastai nenurodyta, kada vyksta parlamento sesijos, tai numatyta parlamentų reglamentuose.

Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas konkretus Seimo sesijų laikas, turint galvoje, kad tarp jų parlamentarai visą laiką skirs darbui komitetuose, rengs projektus, diskusijas, o per sesijų posėdžius tik aptars likusias detales ir priims teisės aktus.

„Tačiau praktika parodė, kad laikas tarp sesijų Seimo narių suprantamas visiškai priešingai. Šie jį traktuoja kaip laisvą laiką. Tad įsivaizduokite – tiek metų visi turėjo beveik 5 mėnesius laisvo laiko. Todėl kas gi dabar norėtų nusistatyti 45 dienų atostogas, o visas kitas dirbti? Todėl ir vyksta pasipriešinimas, asmeninį interesą iškeliant aukščiau už viešąjį, aukščiau už visuomenės interesą“, – sakė V. Sinkevičius „Lietuvos žinioms“.

Anot profesoriaus, argumentas, kad kitose valstybėse parlamentarams atostogos nenumatytos, netinkamas. „Kaip sakiau, kitose valstybėse nėra Konstitucijose numatyto sesijų laiko. Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos parlamentų reglamentuose įtvirtinta – tokiu metu nevyksta plenariniai posėdžiai, nedirba komitetai. Visi žino, kad mėnesį ar pusantro parlamentai atostogauja“, – kalbėjo teisininkas.

Privilegijų apstu

Prieš šešerius metus V. Sinkevičius vadovavo Seimo valdybos sprendimu sudarytai darbo grupei, kuri rengė Seimo narių darbo sąlygų įstatymo projektą. „Jis jau senstelėjo. Peržiūrėjęs matau, kad kai ką buvo galima nustatyti griežčiau, tiksliau, racionaliau“, – sakė jis. Teisininkas pažymėjo, jog pristatydamas projektą frakcijose juto, kad nors dauguma tuomečių Seimo narių projekto nebuvo skaitę, buvo kategoriškai prieš jį nusiteikę.

„O tie, kurie skaitė, pašiurpo pamatę, kad neteks labai daug privilegijų“, – pasakojo V. Sinkevičius. Anot jo, ir dabartiniai Seimo nariai gana privilegijuoti. Teisininko nuomone, būtina priimti minėtą įstatymą, nes pastarojo meto pataisos tėra kosmetinės, neesminės. „Sakykime, Seimo narių išeitinės išmokos. Manau, kad jas reguliuoti turi ne statutas, o įstatymas. Tai, kas dabar įtvirtinta, gali kelti abejonių dėl atitikimo Konstitucijai. Tačiau apie tai kol kas nekalbama. Prezidentė gali vetuoti įstatymą, o statuto – ne“, – atkreipė dėmesį teisės žinovas. V. Sinkevičius neslėpė abejonių, kad ir šįkart Seimas nepriims minėto įstatymo.

Darbo grupės projekte buvo numatyta nemažai naujovių. Pavyzdžiui, įteisinti Seimo narių atostogas, kurios truktų 45 dienas, už praleistus plenarinius, komitetų ir kitus posėdžius politikams nemokėti algos. Daug griežčiau norėta reglamentuoti parlamentinių lėšų naudojimą. Projekte buvo numatyta, kad šiuos pinigus parlamentarai galėtų naudoti tik tam tikroms reikmėms pagal griežtą limitą – degalams, reprezentacijai, biuro nuomai. Siūlyta, kad Seimo kanceliarija visiems politikams nupirktų tarnybinius automobilius, o jų nuomotis nebūtų galima. Parlamentarams, kurie neturi būsto Vilniuje, siūlytos centralizuotai nuomojamos privačios patalpos, už komunalines paslaugas turėtų susimokėti patys politikai ir jų šeimos nariai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"