Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

„Valstiečiams“ pešantis, konservatoriai trina rankas

 
2017 04 06 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS) tvyrant nesutarimo nuotaikoms, žibalo į ugnį šliūkštelėjo ir ne pirmas viešai neskelbtas premjero Sauliaus Skvernelio bei didžiausios opozicinės partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Gabrieliaus Landsbergio susitikimas. Vis garsiau kalbama, kad „valstiečiams“ gresia skilimas, o tai gali būti naudinga konservatoriams.

LVŽS veriasi vis gilesnė properša tarp premjero S. Skvernelio ir partijos lyderio Ramūno Karbauskio. To jau nebeslepia įtakingi Seimo frakcijos nariai, manantys, kad už jų nesutarimų gali kyšoti konservatorių ausys. Tokias kalbas skatina ir viešai neskelbiami premjero bei G. Landsbergio susitikimai.

Aptaria politines aktualijas

S. Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas aiškino, kad susitikimai su G. Landsbergiu ir kitais opozicijos atstovais, lygiai kaip ir su atstovais iš valdančiosios koalicijos, nėra viešinami, nes jie yra rutininiai – darbinio pobūdžio. „Antra, premjeras susitinka anaiptol ne tik su G. Landsbergiu, bet ir su kitais opozicijos atstovais: pavyzdžiui, Vyriausybėje kiek anksčiau lankėsi Agnė Bilotaitė, Eugenijus Gentvilas, Rita Tamašunienė ir kiti. Premjeras yra ne kartą minėjęs, kad susitikinės ir bendraus su visais be išimties politikais, tiek iš koalicijos, tiek iš opozicijos, – tai jis ir daro. Kodėl žiniasklaidoje kelis kartus (jei neklystu – du) buvo akcentuoti susitikimai būtent su G. Landsbergiu – klausimas ne man“, – sakė T. Beržinskas.

Anot jo, šiuose susitikimuose aptariamos einamosios politinės aktualijos: anksčiau tai buvo artėjantys Seimo pavasario sesijos darbai, kiek vėliau – pagrindinės Vyriausybės parengtos reformos, konkrečiai vakar – emigracijos tema ir būdai, kurie padėtų spręsti šią problemą. „Ko tikimasi? Sklandaus bendro Vyriausybės ir Seimo darbo siekiant permainų ir pokyčių, kurie reikalingi Lietuvai. Pokyčių, kuriais yra ar turėtų būti suinteresuoti visi politikai, nesvarbu, kokiai jėgai ar frakcijai jie priklauso“, – teigė T. Beržinskas.

Kalbas, kad už „valstiečių“ nesutarimų gali kyšoti konservatorių ausys, skatina ir viešai neskelbiami premjero Sauliaus Skvernelio bei Gabrieliaus Landsbergio susitikimai.

„Valstiečių“ gretose – suirutė

Viešai neskebiamuose susitikimuose su premjeru porą kartų dalyvavęs G. Landsbergis teigė „gink Dieve, neturintis ką slėpti“. „Iš viso esu permatomas žmogus, viską feisbuke deklaruoju. Jeigu kalbėsime rimtai, manau, kad yra didelė suirutė Seimo LVŽS frakcijoje, ateinančių reformų baimė, rodomas nepasitikėjimas premjeru su visais emigracijos pasiūlymais, nesuprantama, iš kur atsiradusiais. Manau, kad opozicija bus ta jėga, į kurią premjeras remsis kritiniais atvejais“, – dėstė jis.

Klausiamas, kodėl opozicija S. Skverneliui – tik konservatoriai, į susitikimus nekviečiami liberalai, G. Landsbergis atsakė lakoniškai: „Man atrodo, kad ten tujos painiojasi pakeliui.“ Taip leisdamas suprasti, kad tarp premjero ir Liberalų sąjūdžio pirmininko Remigijaus Šimašiaus gali būti nesutarimų. Neseniai S. Skvernelis sukritikavo Vilniaus merą dėl neveiklumo, sakydamas, kad vienintelis jo darbas per dvejus metus – nupjauta tuja.

Seimo LVŽS frakcijos likimas, G. Landsbergio manymu, priklausys nuo jų pačių apsisprendimo. Jeigu „valstiečiai“ neras galimybių toliau kartu dirbti, frakcija gali ir skilti. Ar tokiu atveju konservatoriai svarstytų koaliciją su atskalūnais? TS-LKD pirmininkas sakė, kad apie tai negalvoja ir nekomentuoja. „Mūsų pozicija išlieka tokia pati. Atsižvelgdami į tai, kokie darbai bus, mes juos palaikysime arba ne“, – tvirtino jis.

G. Landsbergio žaidimai

Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad jis nedalyvauja viešai neskelbiamuose susitikimuose su premjeru kaip G. Landsbergis. „Gabrielius daro tam tikrus viešųjų ryšių judesius, parodydamas savo reikšmingumą, paerzindamas ir paskaldydamas „valstiečius“. S. Skvernelis žaidžia tuos Gabrieliaus primestus žaidimus. Tai jų reikalas. Aš tokių dalykų nedarau. Esame ne kartą susitikę su S. Skverneliu, paspaudę rankas, persimetę viena kita fraze, kovo pradžioje pas jį Vyriausybėje esame papietavę ir tikrai niekada nebuvo kalbos, esą „klausyk, paremkite jūs čia, palaikykite, eikime į koaliciją“, tik normalus, malonus mano ir S. Skvernelio bendravimas“, – tikino jis.

E. Gentvilo teigimu, liberalai nesijaučia blogai dėl to, kad liko S. Skvernelio ir G. Landsbergio neformalių pokalbių nuošalyje. „Dar daugiau – džiaugiamės, kad nesame įtraukti. „Valstiečiai“ turi savo problemų, tegul jie jas išsprendžia, ne mes jas sukūrėme. G. Landsbergis bando aktyviai dalyvauti jų skeldėjimo procese, mes to nedarome“, – pažymėjo vienas liberalų lyderių.

Klausiamas, ar įžvelgia galimybių, kad Seimo LVŽS frakcija galėtų skilti, E. Gentvilas sako matantis, jog „valstiečių“ gretose „kunkuliuoja puodas“. „Vienoje frakcijoje susirinkę skirtingi žmonės. Matyt, kokios nors diferenciacijos jie neišvengs“, – prognozavo jis.

Pašlijo santykiai su R. Karbauskiu

Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto lektorė Rima Urbonaitė teigė, kad vienokius ar kitokius S. Skvernelio žingsnius pirmiausia lemia jo santykiai su R. Karbauskiu. Bent jau iš to, kas matyti viešojoje erdvėje, tarp jų nebėra šiltesnio santykio ar nuoseklios komunikacijos. „Prieš kelias savaites problema buvo tai, kad socialdemokratai nėra partneriai, o šiandien problema yra įgavusi kitą aspektą, t. y. klausimas, ar pati „valstiečių“ frakcija yra ta, kuri palaiko Vyriausybę. Kitaip tariant, Vyriausybei kyla rimtas iššūkis dėl paramos Seime“, – pabrėžė politologė.

Tokie komplikuoti Vyriausybės ir valdančiųjų santykiai užkerta kelius visoms rimtesnėms reformoms. Tai gali skatinti S. Skvernelį ieškoti naujų partnerių. „Jeigu kalbėtume apie beveik sąmokslo teorijas, jog galbūt galime matyti Seimo LVŽS frakcijos skilimą, ir jeigu paskui S. Skvernelį nueitų nemaža frakcijos dalis, pridėjus konservatorius (galbūt net liberalus), gal ir galėtume turėti naują daugumą. Tačiau tai turėtų būti daroma greitai, nes laikui užsitęsus greičiausiai nebus jokių priežasčių keisti pačią koaliciją – kai iki naujų rinkimų lieka nedaug laiko, partijos nelįs į tą velnio galerą, kad nepablogėtų kiekvienos jų padėtis“, – mano politologė.

Konservatorių interesai

Kodėl ieškodamas paramos S. Skvernelis dairosi būtent į konservatorius? Anot R. Urbonaitės, premjero draugystė su jais yra gana sena, iš karto po rinkimų jis nebuvo prieš sudaryti koaliciją su TS-LKD. Be to, tai – didžiausia opozicinė partija, jos parama turi didelį politinį svorį. Taip pat svarbu pažymėti, kad tam tikrais klausimais S. Skvernelio požiūris yra artimesnis konservatoriams nei „valstiečiams“.

TS-LKD irgi yra suinteresuota palaikyti santykius su S. Skverneliu. R. Urbonaitė sako, kad taip konservatoriai gali būti labiau matomi ir netgi būdami opozicijoje prisidėti prie svarbių, ilgai lauktų reformų. Be to, jie kauptų sau ir papildomus taškus rinkimams. „Konservatoriai gali žaisti tokį žaidimą. Viena vertus, jie yra opozicijoje ir gali gana smarkiai kritikuoti valdžią. Tačiau, kita vertus, jie gali būti itin reikšmingi ir priimant vienus ar kitus sprendimus, nes suteiks labai reikiamą paramą, kurios S. Skvernelis gali negauti iš LVŽS frakcijos“, – sakė politologė.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"