Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

„Valstiečių“ pažadai lieka vizijose

 
2017 04 28 9:00
Ramūnas Karbauskis: "Konservatoriaus pasiūlymas atmestas dėl mėginimo greitai padaryti drastiškus, iki galo neapskaičiuotus sprendimus." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Apie galimybę dvi ministerijas perkelti į Kauną iškart po rinkimų prabilusi valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) koreguoja savo pažadus. „Valstiečių“ balsais vakar Seime be teisės taisyti atmestas valdininkų perkraustymą reglamentuojantis projektas nukeliamas į neapibrėžiamą ateitį.

Vyriausybės įstatymo pataisas, kurios būtų sudariusios galimybę iš Vilniaus į Kauną perkelti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas, parengęs konservatorius Jurgis Razma neslėpė nuostabos dėl balsavimo rezultatų. Iš LVŽS frakcijos narių tik Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė liko ištikima rinkimų deklaracijoms.

Balsavimu pademonstruotą „valstiečių“ poziciją J. Razma teigė vertinantis kaip politiškai neatsakingą ir darančią žalą visai politinei bendruomenei. Tačiau LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis neigė bet kokias užuominas apie esą pamirštus pažadus. Jis tikino, kad minėti planai „lieka tiek Vyriausybės, tiek LVŽS frakcijos vizijoje“. R. Karbauskio žodžiais, konservatoriaus pasiūlymas atmestas dėl „neabejotino jo skubotumo ir mėginimo greitai padaryti drastiškus, iki galo neapskaičiuotus sprendimus“.

Rinkėjai – apgauti

„LVŽS narių balsavimą įsivaizdavau būsiant kitokį, maniau, jog bent pateikiant pataisas jie parodys, kad labai garsiai skelbti pažadai nėra rinkėjų apgaudinėjimas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė J. Razma. Esą balsavimo rezultatai rodo, kad rinkėjai, ypač kauniečiai, buvo apgauti, suvilioti pažadų dėl ministerijų perkėlimo. „Belieka formuluoti retorinį klausimą – į kiek pažadų bus taip nusispjauta? Ir ką žmonėms per kitus rinkimus galvoti? Kad visi politikai žada tik todėl, kad pelnytų balsų?“ – piktinosi konservatorius.

Jis teigė daugiau minėto projekto šią kadenciją nebeteiksiantis, nes valdantieji esą akivaizdžiai pademonstravo, kad dokumentas bus numarintas. J. Razma spėjo, kad atsikvošėti LVŽS galėtų priversti nebent kokia nors kritiška kauniečių reakcija.

Vakarykščiame posėdyje pristatydamas projektą J. Razma savikritiškai pripažino, kad pažado perkraustyti į laikinąją sostinę Žemės ūkio ministeriją prieš aštuonerius metus neištesėjo ir tuometė konservatorių valdžia. „Dėl krizės buvo šiek tiek sudėtingiau, reikėjo susitelkti į visokius gaisrų gesinimus“, – aiškino Seimo narys.

Kruopščiai skaičiuojama

Premjeras Saulius Skvernelis tikino, kad ministerijų perkėlimas lieka Vyriausybės planuose. „Tačiau šį žingsnį žengsime, kai visi skaičiavimai bus baigti, nes mūsų tikslas – ne būti pirmesniems už ką nors, o reformas parengti tokias, kad po metų ar dvejų jų nereikėtų taisyti“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Anot LVŽS frakcijos atstovo, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Povilo Urbšio, konservatoriai visą laiką „valstiečius“ kritikavo už tai, kad šie esą į valdžią atėjo nepasirengę, neturėdami konkrečių pertvarkos planų. „Ir ką dabar matome? Paaiškėjo, kad jie savo idėjų neturėjo, pasinaudojo mūsiškėmis ir pateikė kaip savo“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo politikas. P. Urbšio manymu, konservatoriai, skubindami valdančiuosius priimti neparengtus sprendimus, pirmiausia žiūri savo siaurų partinių interesų. „Tai elementarus politinis žaidimas. O paskui sakoma – žiūrėkite, jie atsisako savo pažadų“, – piktinosi jis.

Ministerijų kraustynėms vakar plenariniame posėdyje pritaręs liberalas Simonas Gentvilas stebėjosi, kodėl valdantieji yra „pasižadėję tik Kaunui“. „Ne Kauno problemas reikėtų spręsti, bet Aukštaitijos, kur masiškai sensta gyventojai ir trūksta jaunimo“, – kalbėjo jis.

Tuo metu konservatorė Gintarė Skaistė priminė, kad Vilniaus apskrityje dirba 29 tūkst. valstybės tarnautojų – daugiau negu visoje likusioje Lietuvoje kartu sudėjus. Todėl, anot politikės, siūlomas projektas prisidėtų skatinant regioninę politiką.

Socialdemokratui Juozui Olekui atrodo, kad regionų plėtrą galima spartinti kitais būdais. „Jeigu mažiau centralizuotume valstybės įstaigas ir paliktume jas regionuose, tikrai galėtume sustiprinti regionus“, – dėstė jis.

Vieno pastato idėja

Anksčiau S. Skvernelis yra užsiminęs, kad ministerijų pertvarka galėtų neapsiriboti tik poros jų perkraustymu į Kauną. Būta svarstymų sostinėje veikiančias ministerijas sukelti į vieną pastatą. Premjero teigimu, tai esą leistų Vyriausybei sutaupyti lėšų – būtų atsisakoma dalies darbuotojų, taip pat brangių pastatų, kurių vertę lemia jų vieta ir paveldosauginės savybės, bet ne praktiškumas ir patogumas.

LVŽS užmojai iškelti dvi ministerijas į laikinąją sostinę nuo pat pradžių sulaukė ir nemažai kritikos. Kai kurie politikai atkreipė dėmesį, kad toks sprendimas valstybei būtų žalingas tiek finansiškai, tiek geopolitiniu aspektu. Konservatoriaus Arvydo Anušausko nuomone, mėginimai perkelti ministerijas, pirmiausia Žemės ūkio, nepavykdavo dėl paprastos priežasties: valdymo išlaidas toks sumanymas padidintų 4–5 mln. eurų ir dar daugiau. „Išvada paprasta – dešimčių milijonų taškymas kažkieno naudai (kas biurų pastatus stato Kaune, kieno įmonė?) arba visiškai beprasmiškai. O svarbiausia – patraukiama dalis valstybės valdžios iš sostinės. Geopolitiniame kontekste tai atrodo oportunistiškai ir antikonstituciškai. Geriau rimtai galvotų, kaip biurokratiją sumažinti“, – teigė A. Anušauskas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"