Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

„Valstiečių“ pergalė įvarė pleištą į koaliciją

 
Saulius Skvernelis su Gabrieliumi Landsbergiu vakar rytą sukirto rankomis dėl konservatorių paramos urėdijų reformai. Susitarimas buvo patvirtintas raštu. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Valstiečių“ pasiekta politinė pergalė Seime palaiminus Vyriausybės norus atitikusią urėdijų reformą tapo iššūkiu valdančiajai koalicijai. Premjerui Sauliui Skverneliui sulaukus konservatorių užtarimo ir palaikymo, socialdemokratai konstatavo, kad koalicija tapo neveiksni.

Dėl įstrigusių reformų daugybės priekaištų sulaukianti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) šio politinio sezono pabaigoje sugebėjo įveikti vieną iš rubikonų. Seimas atvėrė kelią daug ginčų ir politinių batalijų sukėlusiai urėdijų pertvarkai, tad artimiausiais metais valstybinis miškų ūkio sektorius turėtų gerokai pasikeisti.

Tačiau vakar Seime ne tik laužytos ietys dėl reformos, bet ir smarkiai pakilo temperatūra valdančiojoje koalicijoje. Neturėdami pakankamai palaikymo priimti norimas Miškų įstatymo pataisas, „valstiečiai“ kreipėsi pagalbos į opozicinę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakciją.

Šios seniūnas Gabrielius Landsbergis pažadėjo paramą, o mainais į tai gavo S. Skvernelio žodį, kad bus grąžinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui, kuri Vyriausybės iniciatyva buvo panaikinta vos prieš porą mėnesių. Tokie „valstiečių“ žaidimai sukėlė dar vieną socdemų pasipiktinimo bangą.

Urėdijų likimą spręs ministrų kabinetas

Seimas pasisakė už Generalinės miškų urėdijos panaikinimą, svarbiausias jos funkcijas perduodant Aplinkos ministerijai. Šalies miškus ateityje valdys viena ar daugiau urėdijų, jų skaičių palikta nustatyti Vyriausybei. Ši siekė šiuo metu veikiančias 42 miškų urėdijas sujungti į vieną valstybinę įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“, turinčią 25 regioninius padalinius.

Pagal Seime priimtas pataisas nustatyta iš valstybinių miškų pagamintos žaliavinės medienos, miško kirtimo liekanų ir nenukirsto miško mažmeninės bei didmeninės prekybos tvarka.

Didmeninė prekyba bus vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ir sudarant ilgalaikes (nuo 3 iki 10 metų trukmės), pusmetines (6 mėnesių trukmės) ir trumpalaikes (iki 3 mėnesių trukmės) sutartis.

Mažmeninėje prekyboje būtų parduodama iki 7 proc. metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Be to, būtų parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, o prioritetas teikiamas malkų pardavimui gyventojams.

Laukia atleidimų banga

Aplinkos ministerija jau ruošiasi pertvarkai. Ministro Kęstučio Navicko teigimu, urėdijas į vieną juridinį asmenį ketinama sujungti per pusantrų metų. „Pagal mūsų planus 2019 metų sausio 1 dieną urėdų turėtų nelikti“, – sakė jis.

Pasak K. Navicko, Seimo priimtos pataisos suteiks galimybę Vyriausybei įgyvendinti parengtą miškų reformos projektą. „Kriterijų, kokiais remiantis turi būti steigiamos urėdijos ar paliekamos senosios, nebelieka – Vyriausybė nuspręs“, – aiškino aplinkos ministras.

Gintautas Paluckas: „Koalicija yra neveiksni, o Vyriausybė dirba mažumos sąlygomis. Juk paprastai konsensuso siekiama pačioje koalicijoje, o ne dairomasi opozicijos paramos.“

Šiuo metu urėdijose kartu su administracijos darbuotojais dirba apie 4 tūkst. asmenų. Anksčiau skaičiuota, kad dėl miškų reformos darbo neteks apie 400 urėdijų darbuotojų. Tačiau vakar K. Navickas tikino, kad atleidžiamų darbuotojų skaičius gali būti mažesnis. Taip pat jis pakartojo pažadą, kad tiesiogiai miškuose dirbančių žmonių tokie mažinimai nepalies.

Miškai turi duoti grąžą valstybei

Prieš urėdijų likimą nulėmusį balsavimą į Seimo narius iš tribūnos kreipėsi S. Skvernelis. Jo teigimu, šis iš esmės vadybinis, ekonominis klausimas buvo politizuotas tiek, kiek nė vienas iki šiol. „Niekas nesiruošia ir nenori, kad mūsų miškai būtų eksploatuojami netausojant, vadovaujantis ūkiniais, ekonominiais interesais. Niekas negalvoja apie miškų privatizavimą, apie vienos įmonės monopolizavimą ir ūkinės veiklos atidavimą, apie mažų įmonių regionuose likvidavimą, darbo vietų panaikinimą“, – tikino jis.

Premjeras priminė, kad Valstybės kontrolė ne vienus metus konstatuoja urėdijų veiklos efektyvumo trūkumą. Iš atliekamų patikrinimų matyti, kad urėdijų kompetencijos taikyti teisės aktus, apskaityti savo ekonominę veiklą, gauti rezultatą yra skirtingos. „Dėl to, kad vadyboje yra tam tikra netvarka, klesti arba atsiranda terpė klestėti ir kitiems reiškiniams“, – pažymėjo S. Skvernelis.

"Valstiečių" ir konservatorių susitarimas buvo patvirtintas raštu. Alinos Ožič nuotrauka

Pasak jo, miškai turi „duoti grąžą“ valstybei. Nuosavo kapitalo grąža iš miškų sektoriaus yra 2,3 proc., iš energetikos – beveik 6 proc, o šalies vidurkis – 4,4 procento. „Norime, kad ta grąža būtų tokia didelė. Tai reiškia, kad žmonės, kurie šiandien dirba miškuose, urėdijose tą grąžą taip pat pajaus“, – tvirtino premjeras.

Už „valstiečių“ siūlomą urėdijų reformą pasisakė ir Seimo TS-LKD narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ji priminė, kad diskusijos dėl miškų administravimo pertvarkos tęsiasi dešimtį metų. Todėl jai keista girdėti, kad dabartiniai pokyčiai yra skuboti.

„Visada kalbėdavau apie žmones, dirbančius šiame sektoriuje, ir gerai, sąžiningai dirbančius. Man nekilo abejonių, kad tiesiogiai su mišku susiję žmonės turi pasilikti ir išlaikyti savo darbo vietas. Kiekviena proga kalbant su aplinkos ministru ir pasiteiravus jo nuostatų šiuo klausimu, gaudavau patikinimą, kad šis požiūris ir turėtų būti išlaikytas. Kai reforma vyks, bus ministro atsakomybė, kaip jis susitars su žmonėmis, dirbančiais miško sektoriuje, ir kaip bus rastas tas geriausias sprendimas“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

20 mlrd. eurų vertės turtas

„Valstiečių“ pateiktam urėdijų pertvarkos modeliui besipriešinusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovas Juozas Olekas aiškino, kad kairiųjų tikslas – tausojamai puoselėti miškus, stiprinti regionus, užtikrinti darbo vietas ten dirbantiems žmonėms ir nesiekti vien ekonominės naudos. Jis ragino įsiklausyti į miškininkų nuomonę ir parengti labai aiškų reformos būdą – sustambinti urėdijas, o tai garantuotų didesnius atlyginimus darbuotojams, be to, atitiktų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios nare Lietuva siekia tapti, reikalavimus.

Ritos Stankeviciūtės nuotrauka.

J. Oleko nuomone, urėdijų sujungimas į vieną įmonę nereiškia, kad jų ekonominiai rodikliai staiga šoks į viršų. Jis akcentavo, kad mūsų šalis pagal miškų našumą patenka į pasaulio 15-uką ir Europos 10-uką. Esą Lietuvoje, turinčioje 42 urėdijas, pajamos iš 1 ha miško yra 164 eurai, o Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje, kuriose yra po vieną miškus valdančią įmonę, pajamos siekia atitinkamai 159, 143 ir 90 eurų iš 1 ha miško. „Jūs tikite, kad tik centralizuotai galima pasiekti efektą. Mums gyvenimas parodė, kad ir decentralizavus galima turėti labai gerų rezultatų: ar tai būtų savivaldybės, ar ligoninės, ar urėdijos“, – tvirtino socialdemokratas.

Seimo Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad parlamentarai sprendė miškų – 20 mlrd. eurų vertės turto – sudarančių 16–18 proc. mūsų šalies teritorijos, klausimą. Jis palies 4 tūkst. valstybinio miškų sektoriaus ir 18 tūkst. medienos sektoriaus darbuotojų. „Per krizę nuo 2009 metų Lietuvoje augo tik du sektoriai: žemės ūkio ir maisto perdirbamoji bei miškų ūkio ir medžio perdirbamoji pramonės. Jos išsaugojo krizės laikotarpiu savo pajėgumus ir lipo į viršų. O jūs, didieji reformatoriai, visus pavertėte vagimis, niekšais, nevykėliais, nieko nesugebančiais, žlugdančiais. Man nesinorėtų, kad dar kokia reforma Lietuvoje prasidėtų nuo pasityčiojimo ir keiksnojimo tiems žmonėms, kurių gyvenimu rūpinsimės ir kuriems kartais turėtumėme padėkoti“, – į miškų reformos autorius kreipėsi liberalas.

E. Gentvilas tikino pasisakantis už pertvarką, tačiau siūlo ją vykdyti kitaip. Pavyzdžiui, pagal kompromisinį opozicijos pasiūlymą, iki 2020-ųjų turėjo likti nuo 15 iki 25 urėdijų, o paskui jų skaičių nustatytų Vyriausybė. „Reforma pagaliau turi atvesti prie to, kad valstybiniai miškai netarnautų nei partijoms, nei monopolijoms“, – pabrėžė jis.

Pagalbos ranka nusilpusiai Vyriausybei

S. Skvernelis su G. Landsbergiu vakar rytą sukirto rankomis dėl konservatorių paramos urėdijų reformai. Susitarimas buvo patvirtintas raštu. Be minėtų politikų, jį pasirašė ir LVŽS seniūnas Ramūnas Karbauskis. Mainais konservatoriai gavo pažadą, kad nuo 2017 metų rudens šildymo sezono bus įvedamas lengvatinis PVM tarifas šildymui, o tam reikalingus teisės aktus bus siekiama priimti iki spalio 1 dienos.

„Konservatoriai elgiasi atsakingai – ištiesė pagalbos ranką nusilpusiai Vyriausybei“, – konstatavo TS-LKD lyderis bei frakcijos Seime seniūnas. G. Landsbergis sakė sulaukęs S. Skvernelio prašymo „paremti svarbias Lietuvai pertvarkas, nes valdančiajai daugumai nepavyko užsitikrinti palaikymo Vyriausybės teikiamai miškų reformai tiek iš socialdemokratų, tiek iš kai kurių saviškių „valstiečių“. „Suprasdami, kad ši pertvarka reikalinga ir jau seniai pribrendusi bei siekdami, kad ir į mūsų, opozicijos, pasiūlymus būtų atsižvelgta, paprašėme remti TS-LKD pasiūlymą dėl PVM lengvatos pratęsimo už centralizuotai tiekiamą šilumą“, – susitarimo esmę komentavo G. Landsbergis.

S. Skvernelis užsiminė, kad lengvata greičiausiai bus mažesnė nei anksčiau. Paklaustas, ar susitarimas su TS-LKD reiškia, kad Vyriausybė iš esmės pradeda veikti mažumos sąlygomis, premjeras S.Skvernelis tikino, jog tai „veikimas strateginių valstybės interesų naudai“. Jis sakė, jog džiaugiasi, kad Seime yra politinių jėgų, „kurios mato šiek tiek plačiau nei siauri partiniai interesai“. Pasak premjero, urėdijų pertvarkos klausimas strategiškai susijęs su Lietuvos galimybe tapti EBPO nare.

Dirba mažumos sąlygomis

LVŽS ir TS-LKD susitarimas suerzino mažuosius valdančiosios koalicijos partnerius socialdemokratus. „Mes labai skeptiškai vertiname tokį koalicijos partnerių elgesį. Galime konstatuoti, kad koalicija yra neveiksni, o Vyriausybė dirba mažumos sąlygomis. Kitokio vertinimo ir negalėtų būti, nes paprastai konsensuso siekiama pačioje koalicijoje, o ne paramos opozicinėse frakcijose“, – vakar sakė LSDP lyderis Gintautas Paluckas. Jo teigimu, „valstiečių“ veiksmai „akivaizdžiai rodo, kad tokia koalicija jiems, regis, nereikalinga“. Tačiau dėl tolesnio darbo su LVŽS socialdemokratai apsispręsti neskubės. G. Palucko žodžiais, šį klausimą LSDP spręs rudenį. „Politinis sezonas baigiasi šią savaitę. Rudenį apibendrinsime visus mūsų praėjusio politinio sezono pasiekimus, įvertinsime ir pastaruosius epizodus bei priimsime sprendimą dėl koalicijos ateities“, – žadėjo G. Paluckas.

Tačiau LVŽS lyderis R. Karbauskis teigė nemanantis, kad socialdemokratai trauktųsi iš koalicijos. „Nesiimčiau dabar svarstyti, kas būtų, jeigu būtų. Nemanau, kad taip bus, jaučiu tai stebėdamas frakcijos poziciją. Džiugina tai, kad kai kuriais klausimais daug pragmatiškesni tampa opozicijos žmonės“, – galimą koalicijos griūtį vakar komentavo jis. Pasak R. Karbauskio, valstybei naudinga, kai koalicija yra stipri ir didelė, o mažumos Vyriausybė būtų komplikuotas variantas. „Mūsų gailėtis nereikia, mes galime dirbti ir taip, ir anaip“, – tikino „valstiečių“ lyderis. Jo teigimu, opozicijos paramos prireikė, „nes buvo akivaizdu, kad koalicijos partnerių dėl urėdijų reformos neperkalbės“. „Man irgi kartais taip atrodo, kad Vyriausybė dirba kaip mažumos, nes neturime koalicijos partnerių palaikymo tam tikrais klausimais. Bet žmonės, rinkdami LVŽS, tikėjosi permainų, mes tas permainas darome, kad ir kokia būtų situacija, ar mums reikia koalicijos partnerių, ar mums reikia opozicijos pagalbos, reformos vyksta, kaip mes planavome“, – sakė R. Karbauskis.

Perspėjimas ar tuščios kalbos?

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, į LSDP užuominas apie galimybę palikti koaliciją „valstiečiai“ neturėtų numoti ranka. „Socialdemokratams dabar labai svarbu išlaikyti tam tikrus savo principus, nes jų buvimas koalicijoje neretai traktuojamas kaip nuolaidžiavimas partneriams. Todėl dėl urėdijų LSDP išsakė aiškią poziciją. Manyčiau, tai rimtas grasinimas, ir „valstiečiai“ turėtų susimąstyti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Pasak jo, LSDP pasitraukimas iš koalicijos būtų didelis smūgis „valstiečių“ reputacijai – visi pamatytų, kad jie nesugeba susitarti su partneriais. Kita vertus, bendražygius praradusi LVŽS susilpnėtų, Seime turėtų mažesnę manevrų laisvę. O susitarti su konservatoriais, L. Bielinio akimis, „valstiečiams“ nebūtų taip paprasta, kaip gali atrodyti. „Tik autoritarinėse partijose dėl koalicijos pakanka lyderių sutarimo, o demokratinėse dėl to vyksta ilgos vidinės diskusijos“, – pažymėjo politologas.

Tačiau M. Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės nuomone, valdančioji koalicija dėl urėdijų reformos tikrai neiširs. Pasak jos, buvimas koalicijoje socialdemokratams yra patogus ir parankus, nes jie turi visas galimybes reikšti savo nuomonę ir būti išgirsti. Be to, taip jie prieina ir prie valdžios resursų, o tai taip pat svarbu. „Valstiečiams“ gal ir nelabai patinka garsiai rėkaujantys partneriai, bet tai tikrai patogiau, nei likti vieniems ir mėginti konstruoti koaliciją su konservatoriais. Jei „valstiečiai“ liktų vieni, labai abejočiau, kad kiekvienu klausimu ieškodami sąjungininkų paramos galėtų ilgai išsilaikyti. Tuomet proveržį ar reformas galima būti pamiršti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė R. Urbonaitė. Kartu ji neatmetė galimybės, kad galbūt Seimo kadencijos pabaigoje LSDP gali palikti koaliciją. „Tačiau tikrai nemanau, kad tą darytų dabar, kai iki rinkimų liko daug laiko. Nebent susiklostytų ekstremali situacija, bet urėdijų klausimas tikrai nėra toks“, – tikino politologė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"