Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

„Valstiečių“ siūlomas pertvarkas dėl urėdijų reformos balsavimo oponentai vadina absurdu

 
2017 07 10 12:54
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Valstiečiai“ siekia, kad nuo balsavimų dėl valstybinių miškų pertvarkos nusišalintų visi Seimo nariai, kurie patys arba jų artimieji, giminaičiai vienaip ar kitaip susiję su urėdijų veikla. Oponentai tokius norus vadina absurdiškais ir paskatintais pilnaties.

„Valstietė“ Agnė Širinskienė sako, kad nusišalinti nuo balsavimo dėl urėdijų reformos turėtų visi, kieno šeimos nariai dirba urėdijose, prekiauja mediena ar yra su šia veikla susijusių bendrovių akcininkai.

Buvęs ilgametis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas piktinasi, kad įvesdami naują nusišalinimo praktiką „valstiečiai“ gali paralyžiuoti Seimo darbą.

„Pilnatis užėjo, ar ką?“ – BNS pareiškė jis, paprašytas įvertinti „valstiečių“ užmojį kreiptis į etikos sargus išaiškinimo dėl kai kurių Seimo narių balsavimo per urėdijų reformos svarstymus teisėtumo.

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos komiteto narys „valstietis“ Kęstutis Bacvinka, iki išrinkimo į Seimą dirbęs girininku, nenusišalino komitetui balsuojant dėl urėdijų reformos. Šio parlamentaro balsas lėmė, kad komitetas dėl valstybinių miškų ūkio pertvarkos pritarė kitam reformos scenarijui, o ne tam, kurį siūlo „valstiečių“ valdoma Aplinkos ministerija.

„Tokia situacija yra, kad labai daug mūsų kolegų (Seimo narių – BNS) yra vienaip ar kitaip susiję su urėdijų reforma – gali turėti vienus ar kitus (viešuosius ir privačius – BNS) interesus, pavyzdžiui, kai kurių kolegų, nekalbu apie frakcijas, bet bendrai apie Seimo narius, žmonos dirba urėdijose, kiti kolegos turi verslus – prekiauja mediena ar yra akcininkai. Tikime, kad tie kolegos nusišalins balsuodami. Tačiau jeigu to neįvyks, po balsavimo dėl reformos kreipsimės ne tik dėl Bacvinkos, bet ir kitų asmenų nenusišalinimo“, – BNS pirmadienį sakė A.Širinskienė.

Pasak jos, šią savaitę tikrai bus kreipiamasi į Seimo etikos sargus: „Arba antradienį, arba trečiadienį, šią savaitę tikrai bus kreiptasi, Bacvinkos atvejo mes nepamiršome. Bus tikrai aiškinamasi, ar jis galėjo taip elgtis, kaip pasielgė, o dėl kitų... Posėdžių salėje mes paraginsime, kad nusišalintų nuo balsavimo ir nepainiotų interesų, jeigu supainios, kreipsimės dėl jų.“

„Ir pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, ir pagal VTEK (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos) formuojamą praktiką, jeigu asmuo dirbo tą darbą, Bacvinka dirbo girininku, jis metus negalėtų priimti sprendimų ir kontroliuoti tos srities, kurioje dirbo“, – tvirtino A.Širinskienė.

A.Salamakinas mano, kad „tokia praktika“ sutrikdytų Seimo darbą.

„Tai mes metus laiko paralyžiuosime darbą, laukdami, kol sueis metai ir bus galima pradėti dirbti. Baikite juokus. Darbas prasideda nuo akimirkos, kai prisiekiama. Kai Seimo narys ar ministras baigia tarnybą, kadenciją, pradeda veikti kiti dalykai – jeigu skyrei finansavimą, turėjai kitą interesą, tada ten negali įsidarbinti metus ar dvejus, bet nėra apribojimų, kad Seimo narys įgauna nepilnas tautos atstovo teises“, – kalbėjo buvęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas.

„Tada nusivažiuotume iki to, kad priimant, pavyzdžiui, pensijų įstatymus, nušalinsime nuo balsavimo visus Seimo pensininkus ar dėl švietimo – dirbusiuosius šioje srityje. Kodėl dėl alkoholio, kai balsavome, nenusišalino Veryga (sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga – BNS)?“ – teigė A.Salamakinas.

A.Širinskienė BNS atsisakė atskleisti, kokių Seimo narių artimieji ar jie patys yra susiję su urėdijų veikla.

„Visada yra lūkestis, kad žmonės, kurie turi artimuosius ar verslus, kad jie elgsis sąžiningai ir nusišalins, kol kas pasitikėkime tų žmonių sąžine, ir nenoriu kol kas jų įvardyti, kol jie nepadarė klaidos“, – pareiškė A.Širinskienė.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narys konservatorius Kazys Starkevičius tokius „valstiečių“ planus vadina absurdu.

„Svarbu, kad yra deklaruoti santykiai. Jeigu tokie yra. Tai tada reikėtų pradėti nuo pradžių – kas balsavo už aukštojo mokslo reformą? Tada ir Jovaiša (prieš išrenkant į Seimą Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša dirbo Lietuvos edukologijos universitete – BNS) negalėjo balsuoti, ir pats Seimo pirmininkas turėjo nusišalinti, nes dabar jo žmona dirba (Irena Pranckietienė yra Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto docentė – BNS), iš mūsų (konservatorių – BNS) – Mantas Adomėnas, visi, kurie yra dirbę pedagoginį darbą“, – teigė K.Starkevičius.

Pasak Etikos ir procedūrų komisijos nario, buvęs girininkas K.Bacvinka, balsuodamas ne už „valstiečių“ remiamą urėdijų reformos variantą, nepažeidė etikos.

„Jis deklaravo, kur dirbo, nenuslėpė. Tai jis gal geriausiai išmanantis tą sistemą“, – teigė parlamentaras.

A.Salamakinas sakė, kad urėdijų reforma K.Bacvinkos „niekaip nepalies“.

„Bacvinka turėjo visiškas absoliutines teises balsuoti. Jis jokių nei viešųjų, nei privačių interesų nepažeidė. Jeigu jį asmeniškai liestų, padidintų jo piniginės galias... Dabar jis dirbo vyr. miškininku valstybinėje įmonėje, tai ko jam nusišalinti? Tas sprendimas jo nei finansiškai, nei kitaip nepalies. Jeigu urėdiją turėtų kaip nuosavybę, tada turėtų“, – teigė A.Salamakinas.

Seimas svarstymus dėl urėdijų reformos turėtų baigti šią savaitę, bet jeigu diskusijos užtruks, Seimo sesija gali būti pratęsta trečią kartą.

Praėjusią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Vyriausybės siūlomam miškų urėdijų reformos scenarijui, o pasirinko konservatorių, liberalų ir socialdemokratų remiamą planą, pagal kurį iki 2019 metų pabaigos urėdijos turėtų būti sustambintos, sumažinant jų skaičių nuo dabartinių 42 iki 15–25 – jų plotas turėtų būti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų (dabar vidutinis urėdijų plotas yra 25,2 tūkst. ha). Nuo 2020 metų urėdijų plotą nustatytų Vyriausybė. Tais metais įvyks nauji Seimo rinkimai, todėl metų pabaigoje jau dirbs nauja Vyriausybė.

Seimas antradienį turėtų balsuoti, ar pritarti tokiam komiteto sprendimui. Jeigu pritars, balsavimas dėl urėdijų reformos vyks ketvirtadienį, o jeigu – ne, urėdijų pertvarką svarstys kitas pagrindinis komitetas ir dėl to sesija iki liepos 13-osios, kaip numatyta, gali nesibaigti. Tokiu atveju Seimas spręstų, ar ją pratęsti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"