Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

„Valstiečių“ taikinys – Konstitucija

 
2016 11 19 6:00
Šią savaitę uždėjęs ranką ant Konstitucijos prisiekęs Ramūnas Karbauskis norėtų dalį jos keisti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ramūno Karbauskio vadovaujama koalicija turės padaryti bent penkias Konstitucijos pataisas, jei norės įgyvendinti savo rinkimų pažadus. Naują valdžią domina ir konstitucinio Referendumo įstatymo pakeitimai. „Valstiečių“ vedliai taip pat užsimena apie rinkimų sistemos keitimą bei tris galimus referendumus. Naujokų mostai išties platūs – apie daugelį tokių pokyčių kalbėjo ir buvusios valdžios, bet joms tai nepavyko.

Dauguma valdančiųjų siūlymų – mažinti Seimo narių skaičių, keisti rinkimų sistemą, koreguoti Seimo rinkimų datą, įvesti tarėjus teismuose, galiausiai surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės ir įteisinti elektroninį balsavimą, – nei nauji, nei netikėti. Jie įtraukti ir į būsimą Vyriausybės programą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis R. Karbauskis prabilo apie Referendumo įstatymo pakeitimus, kuriuose įtvirtinta dviejų svarbiausių Konstitucijos skirsnių apsauga, taip pat apie kelis referendumus 2019-aisiais. Teisininkų nuomone, svarstydami kai kuriuos pakeitimus, „valstiečiai“ kasasi po Konstitucijos pamatais, ir tai nėra gera žadanti tendencija. Kas iš to išeis?

Prireiktų mažiausiai pusmečio

Dalies savo pasiūlymų be Konstitucijos pataisų valdantieji negalės įgyvendinti. Tai supranta ir R. Karbauskis, nuolat akcentuojantis, kad daugeliu klausimų koalicijos balsų neužteks, todėl reikės dar bent kelių Seimo frakcijų narių paramos. Tačiau kol kas tai netrukdo skelbti būsiant permainų, kurioms reikės mažiausiai dviejų trečdalių arba 94 parlamento narių daugumos.

Štai valdantieji į koalicinės Vyriausybės programą įrašė kelias svarbias politinę sistemą keičiančias nuostatas: Seimo narių skaičių numato sumažinti iki 101, Seimo rinkimų datą sieks perkelti iš spalio į kovą. Vyriausybės programos projekte deklaruojama ir tai, kad teismuose greta teisėjų atsiras ir tarėjai, taip pat ypatingieji prokurorai, kurie esą tirtų politines ir teisėjų korupcijos bylas. Be kita ko, skelbiama, kad bus siekiama įteisinti ir dvigubą pilietybę. Kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis ir R. Karbauskis kol kas aptakiai užsimena apie rinkimų sistemos keitimą, neatsisako ir siūlymo dėl valstybinio prekybos alkoholiu monopolio.

Dėl daugelio šių klausimų be Konstitucijos pataisų nebus galima pajudėti iš vietos. Antai Seimo narių skaičių ir rinkimų datą apibrėžia atitinkami Konstitucijos straipsniai. Beje, kaip ir teismų, ir prokuratūros darbą, kur apie tarėjus ir ypatinguosius prokurorus – nė žodžio. O norint įteisinti dvigubą pilietybę gali prireikti referendumo, nes apie tai kalbama pirmajame Konstitucijos skirsnyje „Lietuvos valstybė“, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu.

Konstitucijos pataisos dėl kitų jos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų – tai numato Konstitucija.

Sąjungininkai: „tvarkiečiai“ ir lenkai

LVŽS lyderis R. Karbauskis „Lietuvos žinioms“ sakė, kad neatsisako nė vieno programos ir anksčiau išdėstyto siūlymo. Tačiau čia pat apsidraudė patikslindamas, kad viskas priklausys nuo to, ar atitinkamos Konstitucijos pataisos sulauks Seimo daugumos, tai yra trečdalio visų parlamentarų, palaikymo.

Kol kas „valstiečiai“ garsiausiai kalba apie prekybos alkoholiu apribojimą. LVŽS Seimo rinkimų programoje ir būsimos Vyriausybės programos projekte skelbiama: „Numatome alkoholio prekybą perkelti į valstybinį alkoholio prekybos monopolio tinklą.“ O Konstitucijos 46 straipsnis skelbia: „Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.“ Taigi Seimui tektų daryti Konstitucijos pataisą. Kada galėtų prasidėti Konstitucijos pataisų teikimo procedūros, R. Karbauskis kol kas nedetalizuoja.

„Dėl valstybės alkoholio monopolio lengviau bus surinkti palaikymą nei, tarkime, dėl Seimo rinkimų datos pakeitimo, t. y. tų dalykų, kurie susiję su Seimo kadencija, rinkimų laikotarpiu ir pan. Konstitucijai keisti reikės konsoliduoti bene keturių Seimo frakcijų pastangas. Ar pavyks tą paramą surinkti? Kai kuriais klausimais – taip, kai kuriais gali ir nepavykti“, – pripažino jis.

Tačiau naujojo Seimo pirmininko rinkimai parodė, kad LVŽS kai kuriais atvejais galėtų tikėtis 94 Seimo narių balsų: už Viktorą Pranckietį slaptame balsavime dėl Seimo pirmininko pareigų šią savaitę balsavo 93 parlamento nariai. Taigi galima daryti prielaidą, kad kai kuriuos koalicijos siūlymus galbūt palaikys „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai. Juolab dalį „valstiečių“ ir socialdemokratų pasiūlymų – tarkime, dėl tarėjų teismuose, Seimo narių skaičiaus mažinimo, alkoholio prieinamumo mažinimo ir kitų (bent jau formaliai savo rinkimų programose) palaiko ir TT, ir LLRA-KŠS.

Prezidento rinkimai ir referendumai

R. Karbauskis svarsto, kad referendumas, pavyzdžiui, dėl Seimo rinkimų sistemos keitimo, galėtų vykti kartu su 2019 metų prezidento rinkimais. Sprendimus dėl referendumo gali priimti Seimas: Referendumo įstatyme numatyta, kad pateikti Seimui siūlymą paskelbti referendumą turi teisę ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė. Beveik 80 narių skaičiuojantiems valdantiesiems – tai ne problema.

„Kalbant apie rinkimų sistemą, tvarką, rinkimų datas, tai turėtų būti tautos referendumas. Ir jis galėtų būti prezidento rinkimų metu, nes tai sprendimai, reikalaujantys tautos nuomonės. O dėl alkoholio monopolio gali apsispręsti ir pats Seimas, referendumas šiuo klausimu nereikalingas“, – vardijo R. Karbauskis.

Tačiau LVŽS vedlys užsiminė ir apie dar du referendumus. Tai – irgi nenauja idėja. Pernai pavasarį Seimui svarstant galimybę surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės, jis paskelbė, kad reikėtų keisti Referendumo įstatymą. R. Karbauskiui užkliuvo Referendumo įstatymo 7 straipsnis, numatantis, kad Konstitucijos pirmo skirsnio pakeitimas yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Tąsyk LVŽS lyderis išplatintame pranešime užsiminė, kad derėtų keisti šią nuostatą ir įtvirtinti, kad sprendimas būtų priimtas paprasta referendume dalyvavusių piliečių dauguma. Šį konstitucinį įstatymą gali pataisyti Seimas. R. Karbauskis ankstesnės idėjos neatsisako, tačiau Referendumo įstatymą jis norėtų keisti ne parlamento sprendimu, o referendumu.

„Iš teisininkų dar nesu gavęs aiškaus atsakymo. Jų klausiau, ar galime referendumu keisti Referendumo įstatymo reikalavimą dėl į rinkėjų sąrašus įrašytų piliečių. Taigi galėtų būtų du referendumai. Vienas – dėl privalomojo referendumo (dėl sąlygos, kada jis laikomas įvykusiu – red.), kitas referendumas – dėl dvigubos pilietybės“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Alkoholis, tabakas, vaistai?

Būtent šios galimos Referendumo įstatymo pataisos ir tikėtini Konstitucijos pakeitimai dėl draudimo valstybei monopolizuoti alkoholio gamybą ir rinką teisininkams kelia daugiausia klausimų. Čia pat svarstoma, kad tikėtinas valstybinis alkoholio monopolis gali būti tik pradžia. „46 Konstitucijos straipsnyje įtvirtintas fundamentalus principas, kuriuo remiantis organizuotas visas Lietuvos ūkis. Šiame straipsnyje kalbama ir apie tai, kad ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, – priminė Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.

Jis nesiėmė vertinti, kokiomis prielaidomis remdamiesi valdantieji nori šį straipsnį pataisyti, ir pridūrė, kad vienas iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje principų užtikrina laisvą prekių judėjimą. „Kai jie sako, kad keis Konstituciją ir nustatys tam tikrą monopolį, tas monopolis kils ne iš Konstitucijos. Turės būti tai atitinkantis įstatymas, kuris numatys, koks to monopolio turinys. Dabar pasakysime, kad kalbame vien apie alkoholį, o antro etapo objektas gali būti tabakas, trečio – ir vaistai ar dar kas nors“, – abejojo jis.

V. Sinkevičiaus manymu, valdantieji šiuo atveju gali apsieiti be Konstitucijos pataisų – pasirinkti kitas priemones. Pavyzdžiui, nustatyti tam tikrą prekybos alkoholiu režimą, keisti amžių, nuo kada galima įsigyti alkoholio, trumpinti jo pardavimo laiką, mažinti taškų, kur alkoholis parduodamas. „Negalime paneigti fundamentalaus principo: valstybė draudžia monopolijas“, – sakė teisininkas.

Suktume pavojingu keliu

Galimos Referendumo įstatymo pataisos, mokslininko nuomone, taip pat kelia abejonių. Pirma, jo žodžiais, jokio referendumo dėl Referendumo įstatymo keitimo, kaip svarsto R. Karbauskis, daryti nereikia – įstatymą keisti gali ir Seimas. „Bet taip pataisę įstatymą jie nuleidžia kartelę ir visoms Konstitucijos I skirsnio nuostatoms. Pvz., „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“. Tai ką, kitas nuostatas irgi bus galima keisti referendume paprasta dalyvaujančiųjų balsų dauguma ir įvesti, kad, tarkime, šalia lietuvių kalbos valstybinį statusą turi dar ir kita? Čia pasuktume labai pavojingu keliu“, – lygino V. Sinkevičius.

Jis priminė, kad Konstitucijos kūrėjai kaip ypatingus išskyrė I ir XIV Konstitucijos skirsnius ir įvedė jų apsaugą referendumu – Seimas šiuose skirsniuose negali daryti pataisų. „Jeigu dabar nuleisime kartelę referendumui keisti I skirsnio nuostatas, jų apsauga taps vienoda. Jei nuleisime referendumo kartelę, ta ypatinga apsauga išnyks“, – įspėjo jis.

Beje, šių metų vasaros pradžioje Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Referendumo įstatymo pataisas. Visas reikalas baigėsi komiteto išvada, kad įstatymu sumažinus reikalavimus referendumui būtų pažeista Konstitucija.

Iš visų valdančiųjų siūlomų Konstitucijos pataisų, anot V. Sinkevičiaus, tikėtinos yra dvi: dėl parlamento narių skaičiaus ir Seimo rinkimų datos. Juolab kad Seimo rinkimų data Konstitucijoje jau buvo taisyta 2004-aisiais. „Tai dalykai, kurie negriauna fundamentalių Konstitucijos pagrindų. Visi kiti dalykai – monopolijos, laisva prekyba, laisvas prekių judėjimas – apie tai galvojant reikia būti atsargiems“, – įspėjo jis.

Seimo rinkimų sistema Konstitucijoje nėra aptarta, tai numato atitinkamas įstatymas, taigi pagrindinio šalies įstatymo pakeitimų čia nereikia. Būtent dėl politikų ginčų, kokia sistema turėtų būti – mažoritarinė, proporcinė ar mišri – rinkimų sistema Konstitucijoje nebuvo detalizuota.

Tai svarstyta ne kartą

* Keisti Seimo rinkimų sistemą prieš metus siūlė socialdemokratų atstovai. Pagal teisingumo ministro Juozo Bernatonio siūlymus Seimo dydį planuota palikti tokį patį (141 vietos) ir sudaryti 10 apygardų, kurių dydis priklausytų nuo gyventojų skaičiaus. Didžiausioje jų (Vilniaus apskrities apygardoje) būtų renkami 38 Seimo nariai, mažiausioje (Tauragės) – 5.

* Apie Seimo narių skaičiaus mažinimą užsimena beveik visos parlamentinės partijos.

* Tarėjų institutas teismuose – irgi ne naujovė. Šiemet vasarą Teisingumo ministerija paskelbė koncepciją, kuri numato įteisinti tarėjų institutą pirmosios instancijos teismuose. Koncepcijoje siūloma, kad tarėjai dalyvautų ne visų, o tik atskirų kategorijų bylose, kai tokioms byloms visuomenė skiria daugiau dėmesio, o teismų sprendimai sulaukia rezonansinio atgarsio. Svarstyta, kad tarėjai teismuose galėtų atsirasti ne anksčiau kaip 2019 metais.

* Seimas šių metų pavasarį atmetė balsavimo internetu idėją – neužteko balsų priimti nagrinėti projektą, kuris būtų įtvirtinęs elektroninio balsavimo principus. Projektas grąžintas tobulinti. Projektą Vyriausybės pavedimu rengė Teisingumo ministerija, kai Seimas kelis kartus atmetė balsavimą internetu įteisinančius projektus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"