Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

„Valstiečių“ verkšlenimai opozicijos negraudina

 
2017 04 11 10:20
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio žodžiai apie daug dirbančius ir pavargusius Seimo bei Vyriausybės narius opozicijos atstovus privertė kilstelėti antakius. Jie stebisi, kad iki šiol nieko ypatingo nenuveikusi naujoji valdžia jau išsikvėpė.

Siekdamas sumažinti įtampą Seimo LVŽS frakcijoje, R. Karbauskis pareiškė, jog vieši svarstymai apie galimą frakcijos skilimą yra ir nuovargio pasekmė. Anot jo, visi labai pavargę – premjeras Saulius Skvernelis, Vyriausybė ir Seimas intensyviai dirba, todėl kyla daug nereikalingų emocijų.

Kalbos apie neseniai darbą pradėjusios valdžios nuovargį nustebino opozicijos politikus. Jie Seimo ir Vyriausybės veikloje nemato nieko, kas galėtų išsekinti valdančiuosius. Esą „valstiečius“ vargina ne darbai, o tarpusavio nesutarimai.

Kalnų nenuvertė

Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas nežino, nuo ko galėjo pavargti „valstiečiai“, jei pastaruoju metu Seime daugiausia svarstomi valstybėje toli gražu ne patys svarbiausi klausimai. Pavyzdžiui, generalinio prokuroro kreipimaisi dėl parlamentarų teisinės neliečiamybės panaikinimo, sudaromos apkaltos komisijos. „Tai atima ketvirtadalį darbo laiko. Likęs laikas vėl būna tuščias, tad praėjusią savaitę „valstiečiai“ sugalvojo ir inicijavo 4 valandų diskusiją dėl emigracijos. Paskui ją nutarė sutrumpinti iki 2,5 valandos. Dar Vyriausybės valandos užima tam tikrą dalį laiko, Zenono Vaigausko iškvietimas opozicijos iniciatyva į Seimą. Įstatymų projektams lieka pusė darbotvarkės. Dauguma tų įstatymų projektų ateina iš praėjusios kadencijos, pristatytos mūsų ir konservatorių opozicinės darbotvarkės. Apie 20 proc. viso laiko lieka naujiems projektams, kurie yra registruoti jau šią kadenciją, bet ne vien „valstiečių“ ir Vyriausybės. Sakysime, praėjusią savaitę buvo pateikti keturi Vyriausybės projektai, dar 3 – „valstiečių“. Ir viskas. Bet, kaip suprantu, jie pavargo“, – ironizavo E. Gentvilas.

Liberalas spėjo, kad į Seimą patekę „valstiečiai“ nesitikėjo, jog ne viskas klosis taip, kaip nori. Todėl ir atsirado teiginių apie dirbti trukdančią opoziciją bei žiniasklaidą. „O dar tarpusavyje nesugebama susitarti, kuria linkme sukti ienas. Jie pavargo nuo savų vidinių nesutarimų“, – kalbėjo parlamentaras.

E. Gentvilas pabrėžė, kad „valstiečiams“ nerandant sutarimo svarbiais klausimais stringa būtini darbai. Jis prognozavo, jog LVŽS bandys sutelkti jėgas ir parodyti vienybę. „Tačiau kai tik sukurs kokį nors konkretų produktą, vėl paaiškės, kad sutarimo nėra, nes žmonės juk skirtingi. Bus aukštojo mokslo ar kitos reformos ir kiekvienas jų matys situaciją kitaip. Tai protingi žmonės, kuriuos į vieną vietą suvedė rinkimai, bet daugelį dalykų jie vertina visiškai skirtingai. Kuo toliau, tuo labiau „valstiečiai“ pradės balsuoti taip, kaip jiems atrodo. Taigi didelių reformų nereikia tikėtis. Lengvai viską prižadėjo rinkimų išvakarėse, o dabar reikia daryti, ir štai čia nėra bendro programinio stuburo, žmonės skirtingi. Problemų turės Lietuva, o ne jie“, – pažymėjo E. Gentvilas.

Pavargo nebent dėl nieko neveikimo

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma mano, jog R. Karbauskio žodžiai apie nuovargį buvo pasakyti ekspromtu, bet nuoširdžiai. „Gal jie iš tikrųjų taip jaučiasi. Tai galiu paaiškinti tuo, kad daugelis LVŽS narių yra politikos naujokai, aukščiausio lygio politinėje terpėje neturintys darbo patirties. Į atsakingas pozicijas jie atėjo nelabai apmąstę, ką norėtų nuveikti. Ko gero, tokia būsena, kai nelabai žinai, ką veikti, ir kitokie dirgikliai emociškai smarkiai veikia. Matyt, dėl to jie ir sako, kad yra pavargę“, – svarstė konservatorius.

Siekdamas sumažinti įtampą Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje, Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad vieši svarstymai apie galimą frakcijos skilimą yra ir nuovargio pasekmė.

Pasak J. Razmos „valstiečių“ nuveikti darbai nerodo, jog būta dėl ko pavargti. Juk Vyriausybės darbotvarkėse iš esmės nėra politiškai reikšmingų klausimų, jos gana trumpos. Būna savaičių, kai ministrų kabinetas apskritai neposėdžiauja. Seimo darbotvarkės irgi neperkrautos, į jas įtraukiama gana daug pavienių parlamentarų iniciatyvų, nuo praėjusios kadencijos likusių projektų. „Čia irgi neatsispindi jokių kryptingų, reikšmingų valdančiosios koalicijos darbų. Apibendrindamas galiu pasakyti: nors jie skundžiasi nuovargiu ir skelbiasi daug dirbantys, šiuo atveju nuovargis gali atsirasti nebent iš nieko neveikimo – taip irgi būna“, – įgėlė „valstiečiams“ R. Razma.

Vertindamas ligšiolinį valdančiųjų darbą, jis pripažino, kad yra vienas kitas politinį krūvį turintis projektas. Tačiau tai esą nesudėtingi darbai. „Kad ir ta garsiausiai linksniuojama urėdijų reforma. Visai nesudėtinga parašyti projektą, kad vietoj dabartinių urėdijų kuriama viena įmonė. Šiaip ar taip, tas darbas tik pateiktas, o ne atliktas. Švietimo srityje skelbti ambicingi reformų tikslai (ypač aukštojo mokslo), bet girdime tik fragmentiškus, chaotiškus ministrės idėjų be turinio pranešimus. Kultūros ministrė beviltiškai kovoja su Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovu. To taip pat nepavadinsi reikšmingu darbu, nes problema neišspręsta. Taip galima kalbėti apie kiekvieną ministeriją – reikšmingų, iki galo atliktų darbų nelabai matau“, – konstatavo J. Razma.

Ne „socialistinės lenktynės“

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė nesutinka, kad valdančioji dauguma mindžikuoja vietoje. Iš ilgametės politinės patirties ji tikina žinanti, jog kadencijos pradžioje opozicijai visada atrodo, kad valdantieji nemoka pradėti darbo. Laikotarpis po rinkimų esą visuomet būna sudėtingas, nes formuojami Seimo komitetai, komisijos, Vyriausybė, tvirtinama darbų programa, Seimo sesijos darbotvarkė ir pan. „Tai ir vyko Seimo rudens sesijoje. Viską padarėme sistemiškai. Teiginys, kad pradžia buvo chaotiška, neatitinka tikrovės“, – tvirtino ji.

„Ramūno Karbauskio žodžiai apie nuovargį buvo pasakyti ekspromtu, bet nuoširdžiai. Tokia būsena, kai nelabai žinai, ką veikti, ir kitokie dirgikliai emociškai smarkiai veikia.“

Pasak R. Baškienės, artimiausiu metu numatoma daug svarbių darbų. Seimas laukia, kada Vyriausybė pateiks naująjį Darbo kodeksą, patobulintą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, švietimo ir urėdijų reformų paketus, sumažinti alkoholio vartojimą padėsiančių priemonių planą ir kitus. Savo projektus nuolat teikia ir Seimo nariai. „Tiesiog nesistengiame daryti „socialistinio lenktyniavimo“. Anksčiau visada būdavo laukiama kuo daugiau įstatymų projektų, o dabar svarbi kokybė“, – aiškino ji.

R. Baškienė sakė, kad darbas kunkuliuoja, valdantieji stengiasi kuo daugiau laiko skirti diskusijoms svarbiais klausimais. Pavyzdžiui, šiandien į Seimą kviečiami švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bei sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jie valdančiajai koalicijai pateiks informaciją apie universitetų pertvarką, naująjį Darbo kodeksą ir alkoholio prieinamumo mažinimą. „Kad būtų sutarimas ir pritarimas, nebūtų kardinalios takoskyros tarp Vyriausybės ir Seimo. Kodėl sakau „kardinalios“? Nes visada bus pasiūlymų, vienokių ar kitokių nuomonių skirtumų. Tačiau reikia principinių sutarimų“, – pabrėžė ji.

R. Baškienė pripažino, kad nuovargį „valstiečiai“ jaučia. Bet politikus esą slegia didžiulis darbo krūvis. „Nuovargis apėmęs todėl, kad yra daug darbo, o ne dėl to, jog nuleidome rankas ir nebeturime energijos. Mūsų frakcijos seniūnas R. Karbauskis – ypač veiklus žmogus. Begalė iniciatyvų, duok Dieve, visiems turėti tiek energijos. O žodis „nuovargis“ pasakytas įvertinant tai, kad yra nepaprastai daug darbo“, – tikino Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"