TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

„Valstybės žinias“ numarins neskausmingai

2016 04 09 6:00
"Valstybės žinių" leidykla visą laiką dirbo pelningai, šiuo metu neturi jokių finansinių skolų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Du dešimtmečius veikianti Seimo leidykla „Valstybės žinios“ po pusmečio užvers duris. Įmonės likvidavimu patikėta rūpintis parlamento kanceliarijai.

„Valstybės žinių“ leidykla, kuri nuo 1996-ųjų rūpinosi oficialių valstybės teisės aktų spausdinimu, tapo nereikalinga. Kai pagrindinį duonos kąsnį atėmė iš jos prieš porą metų pradėjęs veikti Teisės aktų registras, leidyklos veikla smarkiai sumenko. Internetinis tinklalapis, informaciniai leidiniai, turintys apie 1,5 tūkst. prenumeratorių, – katino ašaros, palyginti su buvusiu mastu.

Todėl Seimo valdyba pavedė parlamento kanceliarijai, kaip įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, inicijuoti Vyriausybės nutarimą dėl „Valstybės žinių“ veiklos nutraukimo. Taip pat – priimti sprendimą likviduoti šią įmonę. Kai bus patenkinti visi leidyklos kreditorių reikalavimai, likęs turtas atiteks Seimo kanceliarijai.

Natūralus procesas

„Valstybės žinių“ vyriausiasis redaktorius Jonas Lionginas tikino jau prieš porą metų atkreipęs dėmesį į tai, jog įmonės veikla netrukus taps netikslinga. „Tarsi apsidrausdami dvejus metus veikėme kartu su Teisės aktų registru, kad, nutikus kokiam force majeure, galėtume dubliuoti jo darbą. Bet registras funkcionuoja normaliai, todėl laikyti leidyklą dėl kelių leidinių visiškai neapsimoka finansiškai. Jei staiga ko nors prireiktų, Lietuvoje yra dar 476 leidyklos“, – LŽ aiškino jis. Anot J. Liongino, įmonė iš valstybės biudžeto negauna nė euro. „Valstybės žinios“ visą laiką dirbo pelningai, šiuo metu neturi jokių finansinių skolų. „Žmonių nuolat mažėja – anksčiau dirbo 40, dabar liko 7“, – pridūrė vyriausiasis redaktorius.

Jo nuomone, likvidavimo procesas gali užtrukti apie pusmetį. „Iki metų pabaigos turime įsipareigojimų prenumeratoriams, paskui atsiskaitysime su darbuotojais. Manau, procesas vyks sklandžiai ir nebus skausmingas“, – vylėsi vadovas.

J. Lionginas prisipažino dar nesvarstęs, ką veiks, kai nebeliks leidyklos. Anot jo, panašus likimas ištiko ir gretimose šalyse veikusias analogiškas leidyklas. „Lenkijoje, Estijoje labai mažu tiražu dar spausdinami iš teisės aktų registrų sudaryti leidiniai, kad ypatingu atveju, pavyzdžiui, užpuolus kokiam nors interneto virusui, informaciją būtų galima atkurti. Tačiau mūsų sistemos, kiek žinau, apsaugotos labai gerai“, – sakė J. Lionginas. Paskutinis „Valstybės žinių“ numeris išėjo 2013 metų gruodžio 31 dieną.

Pastatas pravers

Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas priminė, kad svarstymai dėl dokumentų perkėlimo į interneto erdvę pradėti dar praėjusią parlamento kadenciją. „Čia ne šios dienos klausimas, sprendimas priimtas ne spontaniškai, o apgalvotai, tam ruoštasi“, – LŽ tvirtino jis. Popierinį „Valstybės žinių“ variantą A. Sysas teigė pavartydavęs gana dažnai. „Kai buvo sutvarkyta kompiuterinė bazė, naudojuosi jos paslaugomis. Tačiau pastaruoju metu ne taip dažnai“, – prisipažino politikas.

A. Sysas mano, kad Seimui tikrai pravers modernus leidyklos pastatas, kuriame ir šiuo metu dirba dalis kanceliarijos darbuotojų. „Jis šalia Seimo rūmų – labai patogu“, – pabrėžė socialdemokratas. Pastate, kuriame „Valstybės žinios“ užima tik vieną aukštą, taip pat įsikūrusi Vyriausioji rinkimų komisija, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovybė ir kitos organizacijos.

Teisės aktų registre registruojami ir skelbiami visi teisės aktai: įstatymai, nutarimai, potvarkiai, dekretai, sprendimai. Kai teisės aktas įregistruojamas ir paskelbiamas registre, tai laikomas oficialiu dokumento paskelbimu. Teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame dokumente nenumatyta kitaip. Registrą tvarko Seimo kanceliarija.

Statė už savo lėšas

Į naują septynių aukštų pastatą „Valstybės žinių“ darbuotojai įsikraustė 2006-ųjų balandį. Prieš statybas leidyklai teko išpirkti šalia stovėjusią ir darbams trukdžiusią trobelę su sklypu. Tuomet jos savininkui už 140 tūkst. litų buvo nupirktas dviejų kambarių butas sostinės Pilaitės rajone. 5 mln. litų paskolą pastatui statyti Seimo leidykla paėmė iš tuomečio „Sampo“ banko. Į statybas valstybės įmonė investavo ir savo lėšų – daugiau kaip 1,8 mln. litų. Visi kreditai buvo išmokėti laiku.

Vos atšventus įkurtuves, kilo vadinamasis pirties skandalas. Žiniasklaida paskelbė, kad pastate esą įrengti prašmatnūs poilsio apartamentai, sporto salė ir sūkurinė vonia. Kaip vėliau paaiškėjo, prabangos būta kur kas mažiau. Tačiau Valstybės kontrolė, patikrinusi leidyklos statybos teisėtumą, nustatė kai kurių pažeidimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"