TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

“Žalieji žmogeliukai" sulauktų žaibiško atkirčio

2014 10 14 6:00
Gen. mjr. V. Žukas Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Per tris savaites Lietuvos kariuomenėje bus suformuotos greitojo reagavimo pajėgos, kurios, esant reikalui, per porą valandų gebės duoti atkirtį taikos metu į šalies teritoriją įsibrovusiems provokatoriams.

Nors konkrečių duomenų apie planuojamas priešiškai nusiteikusių jėgų provokacijas mūsų šalies teritorijoje aukščiausi krašto gynybos reikalais besirūpinantys pareigūnai neturi, įtempta geopolitinė padėtis verčia rengtis galimoms vadinamųjų žaliųjų žmogeliukų akcijoms. Tikimasi, kad viena priemonių, leisiančių operatyviai suvaldyti tokias situacijas, bus iki lapkričio 1-osios Lietuvos kariuomenėje atsirasiančios greitojo reagavimo pajėgos.

Kad kariai tokią misiją galėtų atlikti sklandžiai, siūloma priimti Karinės jėgos naudojimo statutą. Vakar jo projektą Seimui įteikęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas vylėsi kolegų supratimo ir paramos. Tikimasi, kad naujos teisinės ir praktinės krašto apsaugos sistemoje įgyvendinamos priemonės padės kariuomenei įveikti nekonvencinio karo grėsmes.

Tobulins pasirengimą

Kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko teigimu, pastaruoju metu saugumo situacija regione pasikeitė. „Iškyla naujo tipo - hibridinio karo grėsmės, tokios kaip tautinių mažumų kurstymas, provokacijos, nevalstybinių ginkluotų organizacijų ir grupuočių išpuoliai, neteisėtas valstybės sienos kirtimas, karinio tranzito procedūrų pažeidimas, neramumai kaimynėse šalyse“, - vakar Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) kalbėjo jis.

Anot J. V. Žuko, būtina neatidėliotinai tobulinti mūsų kariuomenės pasirengimą neplanuotiems kariniams veiksmams taikos metu. „Iš turimų išteklių suformavę greitojo reagavimo pajėgas būsime pasirengę reaguoti nedelsdami ir turėsime pakankamai kovinės galios tam tikrą laiką užkirsti kelią priešiškų jėgų veiksmams šalies teritorijoje dar iki karo ar nepaprastosios padėties paskelbimo. Tai bus stiprus pirminis atkirtis priešiškoms pajėgoms ar grupuotėms, kol pasirengs veikti kitos ginkluotosios pajėgos“, - aiškino kariuomenės vadas. Tačiau greitai ir efektyviai reaguoti, pasak jo, bus galima tik laiku gavus įsakymą veikti ir turint reikiamus įgaliojimus. Todėl, J. V. Žuko teigimu, labai svarbu, kad KAM siūlomi įstatymo pakeitimai būtų kuo greičiau priimti.

Papildomų lėšų nereikės

Kariuomenės vadas sakė, kad atsiradus greitojo reagavimo pajėgoms budės daugiau kaip 2,5 tūkst. gerai parengtų ir aprūpintų karių. Greitojo reagavimo pajėgų dislokacijos vieta priklausys nuo grėsmės lygio. Esant žemiausiajam, kariai budės tiek savo tarnybos, tiek ne tarnybos vietose. Gavusios signalą pajėgos bus pasirengusios veikti per porą valandų. „Paklausite, kam šias pajėgas formuoti, kol nėra priimti reikiami įstatymo pakeitimai? Tam, kad rengtis atremti hibridines grėsmes pradėtume jau dabar ir kad greitojo reagavimo pajėgoms priskirti vienetai jau dabar pradėtų drauge treniruotis. Iškilus nenumatytai situacijai yra geriau turėti konkretų įrankį ir tik nuspręsti, ar jį panaudoti, nei dar galvoti, ko griebtis“, - pažymėjo J. V. Žukas.

Jo teigimu, papildomų lėšų greitojo reagavimo pajėgų formavimas nepareikalaus, nes „jokie nauji vienetai faktiškai nėra formuojami, tiesiog vykdomas pajėgumų ir išteklių koncentravimas perskirstant“.

Laukiama politikų žodžio

Pristatydamas Karinės jėgos panaudojimo statuto projektą J. Olekas pabrėžė, kad pagrindinis šio teisės akto tikslas - užtikrinti pagrįstą ir pakankamą karinių pajėgų kontrolę taikos metu bei nustatyti tinkamas karinės jėgos panaudojimo ribas ir mastą. Taip pat siekiama sudaryti prielaidas efektyviam kariuomenės reagavimui į galimus pažeidimus, keliančius grėsmę teritoriniam vientisumui.

Statutas numato galimybę prezidentui su Seimo pritarimu tiesiogiai panaudoti kariuomenę reaguojant į ginkluotus incidentus bei valstybės sienos pažeidimus. Projekte siūloma numatyti ir daugiau atvejų, kai būtų galima naudoti karinę jėgą. Pavyzdžiui, stabdyti į draudžiamą zoną patekusius ir grėsmę keliančius orlaivius ar laivus. Kartu planuojama išplėsti karių galias. „Projektas reikalingas tam, kad greitojo reagavimo pajėgos būtų efektyviai panaudotos“, - teigė J. Olekas.

Kiek laiko greitojo reagavimo pajėgos galėtų atsilaikyti užpuolus „žaliesiems žmogeliukams“, ir ministras, ir kariuomenės vadas spėlioti nesiėmė. „Tiek, kiek reikės“, - patikino J. Olekas.

Buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė LŽ sakė pritarianti siūlomoms nuostatoms. Kartu ji apgailestavo, kad J. Olekas „į viešumą išėjo nepasitelkęs mūsų kaip palaikančios komandos“. Paklausta, ar teikiamos naujovės, jos nuomone, nevėluoja, R. Juknevičienė teigė, kad „kiekvienas metas diktuoja tam tikras aplinkybes ir savo sprendimus“.

„90 proc. šalies gyventojų tikėjo, kad jokio karo Lietuvoje niekada nebus, nes istorija baigėsi su įstojimu į NATO. Todėl poreikio kurti tokias pajėgas nebuvo“, - sakė Seimo narė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"