Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

10 faktų ir vienas paneigimas, kaip geria lietuviai

 
2017 05 30 14:54
pixabay.com nuotrauka

Pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis apie alkoholio vartojimą ir padarinius 2016-aisiais, vaizdas nėra toks gąsdinantis, kaip nuskambėjusiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis. Kiek mažiau, nei 2015-aisiais, geriama ir parduodama alkoholio, mirštama dėl alkoholio sukeltų priežasčių, mažiau alkoholinių psichozių, apmažėjo girtaujančių šeimų bei jose augančių vaikų. Tačiau liūdina kaimo parduotuvėse dominuojanti prekyba alkoholiu, kad vyrų dėl alkoholio miršta beveik 4 kartus daugiau, negu moterų, ir kiti faktai.

1. Lietuviai geria šiek tiek mažiau

2016 metais vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 13,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,8 litro mažiau nei 2015 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Informuojama, kad legalaus alkoholio vartojimo rodikliai parengti atėmus atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį bei įskaitant Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį.

Paneigimas. Tuo metu naujausiais PSO duomenimis, pernai Lietuvoje vienam žmogui nuo 15 metų teko vidutiniškai 18,2 litro absoliutaus alkoholio. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, iš tiesų 2016-aisiais suvartota 5 litrais mažiau.

2. Daugiausia parduota alaus, bet ir to mažiau, nei priešmet

2016 metais šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,4 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 199 tūkst. dekalitrų (5,5 proc.) mažiau nei 2015 metais, vyno ir fermentuotų gėrimų – 5,2 mln. dekalitrų, 628 tūkst. dekalitrų (10,9 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 25,3 mln. dekalitrų, arba 1,5 mln. dekalitrų (5,6 proc.) mažiau nei 2015-aisiais.

3. Kaimo parduotuvėse dominuoja prekyba alkoholiu

Pastebėtina, kad kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2016 metais mažose (1–3 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 37 proc., kai kuriose kaimo parduotuvėse – 76 proc.

4. Alkoholinių gėrimų kainos per metus padidėjo

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2016 metais, palyginti su 2015-aisiais, padidėjo 2,2 proc. Labiausiai pabrango viskis – 7,1 proc., vaisių vynas – 4,4, trauktinės – 3,9, Lietuvoje pagaminta degtinė – 2,9, vermutas – 2,3, alus – 1,8 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2016 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2016 metais buvo pagaminta 1,09 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2015 metais, jų gamyba sumažėjo 5,8 proc. 2016 m. didėjo fermentuotų gėrimų gamyba, kuri sudarė 5,3 mln. dekalitrų, tai 7,9 proc. daugiau nei 2015 m. Iš fermentuotų gėrimų išaugo putojančių fermentuotų gėrimų (28,3 proc.), sidro (1,8 proc.) gamyba, bet sumažėjo vaisių ar uogų vyno (19,9 proc.), neputojančių gėrimų (14,1 proc.) gamyba. Vynuogių vyno ir vermuto 2016 metais pagaminta 0,5 mln. dekalitrų, arba 9,9 proc. daugiau nei 2015-aisiais. Daugiausia pagaminta alaus – 30 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 3,5 proc.

2016 metais palyginti su 2015 metais, labiausiai išaugo alaus importas ir eksportas – atitinkamai 8,9 ir 11,6 proc. Spiritinių gėrimų importas sumažėjo 6,1 proc., eksportas padidėjo 9,9 proc., vyno importas padidėjo 0,1, eksportas sumažėjo 2,4 proc., fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 40,7, eksportas padidėjo 5,4 proc.

5. Sumažėjo alkoholinių psichozių, bet turinčiųjų alkoholinę priklausomybę – daugiau

Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“, 2016 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 28,6 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 997,9 sergantys asmenys. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (658,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (193,4 atvejo) ir alkoholinė psichozė (124,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Per metus ligotumas alkoholine priklausomybe padidėjo 7,6 proc. Daugiausia asmenų, kuriems užregistruota tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, buvo tarp vidutinio amžiaus vyrų ir kaimo gyventojų.

Palyginti su 2015 metais, 2016 metais ligotumas alkoholinėmis psichozėmis sumažėjo 5,1 proc.

6. Mirė mažiau žmonių dėl su alkoholiu susijusių priežasčių

Higienos instituto duomenimis, 2016 metais 670 žmonių mirė, tai 62 mažiau negu 2015 metais. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (46,1 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28,8 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,2 proc.).

7. Vyrų dėl alkoholio miršta gerokai daugiau, nei moterų

2016 metais vyrų mirtingumas nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių 3,7 karto viršijo moterų.

8. Dėl alkoholio kaime mirštama kiek dažniau, nei mieste

2016 mėtais 100 tūkst. miesto gyventojų teko 22,8 mirusiojo dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių (2015 metais – 25,3), kaimo – 24,5 (2015 metais – 24,9).

9. Apmažėjo girtaujančių šeimų ir jose augančių vaikų

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2016 metų pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 4,1 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,2 tūkst. (4,7 proc.) mažiau nei 2015-aisiais, jose augo 7,6 tūkst. vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,6 tūkst. (7,3 proc.).

10. Kas septintas, sukėlęs eismo įvykį, – neblaivus

Policijos departamento duomenimis, 2016 metais kas septintą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 445 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 76 ir buvo sužeisti 726 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 16 ir buvo sužeisti 285 žmonės. 2016 metais, palyginti su 2015-aisiais, neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 0,7 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių sumažėjo 5,1 proc.

Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2016-aisiais nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 32 neblaivūs ir apsvaigę asmenys (2015 metais – 30), iš kurių 9 žuvo (2015 metais – 6). Dar 6 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2015 metais – 5).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"