Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

10-ukas sparnuotų Gabrieliaus Landsbergio pasisakymų

 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Naujasis-senasis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis nepraleis progos pasisakyti įvairiausiais klausimais, o iš jo pasisakymų galima prognozuoti, kas toliau laukia konservatorių.  Siūlome susipažinti su 10-čia įdomiausių G. Landsbergio pasisakymų, kurių dauguma buvo paviešinta jo „Facebook“ paskyroje (kalba netaisyta):  

Apie likimo pirštą ir pavardę:

Taip, pavardė yra pavardė. Kita vertus, apsisprendimas žengti šį žingsnį (Europos Parlamento rinkimuose., – red) buvo nulemtas poreikio išsakyti savo idėjas. Galiausiai savo darbu įrodyti, kad esu vertas to likimo, kurį atsinešu. Tuo pačiu tai yra didžiulis įpareigojimas ta prasme, kad iš tiesų kartais turi dirbti dvigubai. Dalį darbo atlieki, kad pateisintum tą likimą ir pavardės atsakomybę, kitą dalį atlieki, kad įrodytum, jog pats esi vertas ir viską sugebi. Tą patį, manau, turėsiu įrodyti ir rinkėjams, ir partijos kolegoms. Įrodyti, kad ateinu ne kaip Landsbergio anūkas, o pats savimi.

Apie puolančius Lietuvą:

Kas vyksta, klausiate? Atsakome – Lietuvą puola Landsbergiai. Štai kas. Nežinau, ar ir mano mažoji Gertrūda puola, bet maža ką. O šiaip tai šypseną kelia visi Laisvai, Karštai, Janutieniškai, Visuomeniški laikraščiai, kurie paskutinėmis dienomis neršia, kaip lašišos Neryje. Ko gi taip? Nejau bijote pokyčių? :)

(tai atsakas į „Laisvo laikraščio“ straipsnį – „Lietuvą puola landsbergiai“)

Apie TS-LKD:

Mane džiugina, kad partija supranta, jog reikia atsinaujinti, peržiūrėti kai kuriuos principus, pripažinti klaidas, kurios buvo anksčiau padarytos, ir ieškoti geresnių sprendimų. Partija turi pabrėžti, kad geba atversti naują lapą, ir tai ne tik pirmininko išrinkimas. Jei matome, kad toje apygardoje nelaimime, turime ieškoti išeities, o ne lipti į tą pačią valtį ir kartoti nepasiteisinusį sprendimą.

Apie Darbo kodeksą:

Ką turime šiandien? Turime galiojantį sovietinį darbo kodeksą, kuris yra nei į tvorą, nei į mietą. Turime neblogą darbo kodekso projektą, kuriam yra pateiktos 22 Prezidentės pataisos. Turime premjerą, norintį priimti bet kokį kodeksą, kad būtų bent kažkuo pasigirti prieš rinkėjus.

Ir turime realiai dvi galimybes. Viena iš jų – tai, ką šiandien siūlo kai kurie socialdemokratai ir, rodos, 200 verslininkų – mėginti atmesti Prezidentės veto ir patvirtinti DK be pataisų. Jeigu nepavyksta – atmesti visą projektą ir likti prie sovietinio varianto.

Antras variantas, kurį siūlome mes – tvirtinti DK su Prezidentės pataisomis, nes tai VISTIEK geriau negu tai, ką turime dabar.

Apie švietimo sistemą:

Dar šiek tiek palaukime ir universitetai turės po vieną studentą. Nebedaug liko laukti – gal porą metų, nes demografinė duobė nesibaigia. O tada ką? Bus prašoma „strateginių lėšų“ sumokėti už elektrą ir šildymą. Tų pačių pinigų, kuriuos gerieji universitetai galėtų skirti dėstytojų algoms, moksliniams tyrimams ir didesnėms stipendijoms.

Kai pasakėme, kad Lietuvoje turi likti trys universitetai, kilo nemažas šurmulys. Kurie? Kaip? Nejaugi?

Taip, nejaugi. Geriems dėstytojams reikia aiškių galimybių pereiti į kitus universitetus. Studentams – garantijų, kad jie galės užbaigti mokslus pagal savo (arba panašiausią) programą kituose universitetuose.

Universitetas – tai daugiau negu nešildomas pastatas su užrašu „Universitetas“.

Apie Seimo rinkimų rezultatus:

Negalvoju, kad jau dabar reikėtų prisiimti atsakomybę už tokius rinkimų rezultatus. Pirmiausia, daugiamandatėje apygardoje rinkimų rezultatai mums buvo tikrai labai geri – jie laimėti. Be to, labai daug mūsų kandidatų visoje Lietuvoje pateko į antrąjį turą. Bet, reikia sutikti, kad antrasis turas yra pralaimėtas. Čia dar reikia išanalizuoti visą situaciją, bet akivaizdu, kad šįkart kaip niekad suveikė „antrojo pasirinkimo partijos“, kuria tapo VŽS, sindromas. Aš tikrai labai pasitikiu mūsų partijoje vyraujančia demokratine pirmininko rinkimų procedūra.

Apie R. Karbauskį ir S. Skvernelį:

Du pasauliai. Ryte dveji debatai su Saulium Skverneliu – aptarti esminiai siekiai. Ką matome taip pat, kuriomis kryptimis galime dirbti. Racionaliai ir aiškiai.

Ir debatai su Ramūnu. Palauk nebuvo. Buvo – „Aš viską žinau, jūs klausykitės ir dėkites į galvas“. Ką dėtis? Viską. Kapitalą apmokestinsim. T.y. pajamas. Moteris apvaisinsime, poras išporinsime. Turiu pripažinti, kad srautas buvo toks, kad vienu metu prisimerkęs mėginau suprasti – apie ką mes kalbame. Apie viską iš karto. Ir apie nieką.

Apie A. Paleckį ir R. Paulauską:

Algirdas Paleckis yra Lietuvoje nuo sovietmečio likusio pykčio, pagiežos ir neteisybės ekstraktas.

Visa tai, prieš ką kovojome iki Kovo 11-osios. Tai, su kuo kovojome Sausio 13-ąją. Ir nugalėjome. Žaliakalnyje vykusiuose debatuose žodžius apie europietišką Lietuvos ateitį Rolando Paulausko atvesta minia pasitiko baubimu. Dabar ta pati baubianti minia gali išrinkti ir Paleckį į Seimą.

Gal yra sakančių, kad jis – menkas pavojus, nes jis yra tik toks vienas. Bet štai Birutei Vėsaitei jis, regis, stiprina kairįjį flangą. Dar daugiau – socialdemokratai atsisako paremti mūsų kandidatę Monika Navickienė Naujoje Vilnioje. Aš suprantu, kad jie nusiminę dėl neskėmingų rinkimų. Bet nejaugi Paleckis jiems TIKRAI priimtinesnis?

Retoriškai klausiu, žinoma, nes noriu tikėti, kad esame vienoje pusėje, kai kalbame apie Lietuvos nepriklausomybę. Tiek esantys kairėje, tiek ir dešinėje.

Ir dar, Paleckio rinkėjai yra pamiršti ir nusiminę žmonės, jiems reikia dėmesio, atjautos, kartais ir pagalbos. Gi Paleckiui su Paulausku reikia į Grūto parką, šalia rūdijančių Lenino skulptūrų.

Apie pabėgėlius Lietuvoje:

Sako, kad neatkreipiu dėmesio į tai, ką valdantiesiems pavyko nuveikti.

Per radiją šįryt išgirdau, kad dar penki pabėgėliai paliko Lietuvą. Išvyko, išvažiavo, spruko neatsigręždami.

Bet, rimtai, apsižvalgykite, ar matome daug sirų, irakiečių aplink mus? Ne? Kaip manote, kodėl? Ar tikrai ne dėl aktyvių Darbo partijos veiksmų? Apvyniotų juostų ir gąsdinančių klipų?

Valentinai, ačių, jųms tai pavyko! Jūs tikrai galėjote tai, ko negalėjo kiti.

Niekas kitas nebūtų sustabdęs neegzistuojančio pabėgėlių antplūdžio. Dar liko pora savaičių, per kurias galite kovoti prieš Baltijos jūros nudruskinimą arba Vilniaus Senamiesčio dykumėjimą. Pirmyn!

Apie humorą:

Kad juokas yra rimtas dalykas, sužinojau iš savo tėtės Vyto. Juokingas (o kartais liūdnai juokingas) pasakas apie Rudnosiuką jis man rašė iš Gruzijos, kai ten išvažiavo studijuoti kino.

Laukdavau tokių ilgų saldžių dešrų ir ant lapo surašytų pasakų. Dar tėtis pripiešdavo savo ranka piešinių, kad linksmiau būtų. Viename iš pirmųjų laiškų tėtis paprašė, kad parašyčiau laišką ir jam. Tai surašiau pasaką. Žodis žodin tokią pačią kaip ir jis ;) Atsimenu, kaip kitame laiške tėtis analizavo, kaip galėčiau rašyti pats.

Mano bočius Kostas turėjo gebėjimą juokauti visiškai rimčiausiu veidu. Tokiu rimtu, kad dauguma žmonių suglumę mėgindavo suprasti, ar čia juokas, ar ne. Šiandien tai vadinama trolinimu :)

Juokingai galima pasakyti viską, ypač rimtus dalykus. Ypač nuobodžius dalykus. Juokas patraukia dėmesį ir mažina skausmą. Juokas yra geriausias medijos kanalas.

Todėl džiaugiuosi, kad daugelis Jūsų suprantate kad rąštingumas yra rąšomas be nosinės, o Austėja Landsbergienė negriauna socdemų partijos – tik jie patys save.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"