TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

100 dienų prie Vyriausybės vairo

2013 03 20 5:31
A.Butkevičius: "Mano tikslas - žiūrėti į priekį ir negyventi praeitimi." /Romo Jurgaičio nuotraukos

Šimtadienį mininčios Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius tikina, kad baigiama rengti mokesčių reforma radikalių permainų nepateiks. Numatomi progresyvesni mokesčiai mažiau uždirbantiems žmonėms, analizuojamas kapitalo apmokestinimas.  

Premjeras A.Butkevičius pažymi, kad Vyriausybė turi ambicingų planų pertvarkyti šilumos ūkį, sparčiai vykdyti daugiabučių namų renovavimo programą. Jis skaičiuoja, kad įgyvendinus šiuos siekius dujų suvartojimas gaminant šilumą gali sumažėti perpus.

Apie pirmuosius ministrų kabineto darbo mėnesius, padėtį valstybėje, euro įsivedimo perspektyvas ir socialinės atskirties mažinimą - "Lietuvos žinių" interviu su premjeru Algirdu Butkevičiumi.

Didžiuliai pokyčiai

- Prie Vyriausybės vairo stovite jau tris mėnesius. Kaip premjero postas pakeitė jūsų gyvenimą?

- Pirmiausia noriu pasakyti, kad džiaugiuosi Vyriausybės komandiniu darbu, stabilia situacija valdančiojoje koalicijoje. Per susitikimus aptariame svarbiausius klausimus, pateikiamus ir svarstomus Vyriausybėje.

O mano gyvenime pokyčiai didžiuliai. Anksčiau galėjau pats planuoti, ką veikti po darbo, savaitgaliais. Nors planuoju ir dabar, laisvo laiko beveik nebeliko.

- Kol kas esate populiariausias šalies politikas, gerai vertinama ir Vyriausybė. Kodėl visuomenė pasitiki jumis ir ministrų kabinetu?

- Manau, kad visuomenė mumis pasitiki turėdama vilties, jog pateisinsime lūkesčius ir šalyje rasis teigiamų pokyčių. Lietuvos žmonių nusivylimas yra labai didelis.

Mums reiškiamas pasitikėjimas įpareigoja dirbti sutelktai ir priimti sprendimus, kurie visuomenėje būtų matomi ir juntami.

- Nors esama taisyklės 100 dienų nepulti naujosios valdžios, ir jūs pats, ir Vyriausybė sulaukė nemažai kritikos, būta nesutarimų ir valdančiojoje koalicijoje. Ar neapkarto premjero duona?

- Premjero duona tikrai nėra saldi. Tai veikiausiai galėtų pasakyti kiekvienas asmuo, ėjęs ne tik premjero, bet ir prezidento, ministrų, kitų aukštų pareigūnų pareigas. Pirmiausia todėl, kad tai yra didelė atsakomybė.

Iš tiesų, dar nebuvo suformuota nauja Vyriausybė, valdančioji koalicija, o stipri kritika jau liejosi. Nesitikėjau tokios nepagrįstos kritikos. Ji nebuvo grindžiama pozityvu, argumentais ar rimta analize. Kritikavo vien dėl to, kad kažkam reikėjo nueiti nuo valdžios. Tačiau išlikome stabili koalicija, ir per 100 dienų pavyko priimti tokių sprendimų, kurie realiai bent iš dalies pagerino gyventojų padėtį.

Paveldas nedžiugina

- Tikriausiai jau galite įvertinti, kokią padėtį paveldėjote po ketverių metų centro dešinės koalicijos valdymo?

- Padėtis tikrai nekokia - didelis nedarbas, auganti socialinė atskirtis, emigracija, nuolat kilusios elektros ir dujų kainos, dėl kurių ankstesnė Vyriausybė beveik nesiderėjo, žmonių išlaidos šildymui neretai viršija jų pajamas. Gausybė įstrigusių projektų, nepadarytų darbų - štai tokią situaciją paveldėjome.

Kalbant apie nesėkmingą Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, ypač apie projektą B1, reikia pasakyti, kad ginčai trunka jau 37 mėnesius.

Peržengėme trejų metų laikotarpį. Vadybiniu požiūriu tai visiškai nesuprantama. Buvo giriamasi, kad energetikos sektoriuje nuveikta labai daug. Tačiau galiu pasakyti, kad šilumos ūkis faktiškai buvo pertvarkytas pasistengus tik savivaldybių merams, supratusiems, jog reikia spręsti didelių šildymo kainų problemą.

Kai kur dar atliekamas auditas, kuris turėtų atspindėti, ar milijonai, išleisti svarstant atskirus klausimus, buvo panaudoti teisėtai ir ar valstybė iš to gavo kokios nors naudos.

Mano tikslas - žiūrėti į priekį ir negyventi praeitimi. Tačiau kiekvienas logiškai mąstantis žmogus turi žinoti, ant kokio pagrindo yra atsistojęs. Norint tai padaryti reikia tam tikros analizės.

- Veiklą pradėjote nuo pirmtakų veiklos revizijos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą kritikavo darbų tęstinumo stygių. Kodėl negalima eiti į priekį, nežengus kelių žingsnių atgal?

- Einame į priekį labai smarkiai. Nekyla jokių klausimų dėl suskystintų dujų terminalo, šio projekto peržiūrėjimo ar stabdymo. Anksčiau dėl jo taip pat buvo daug panegirikos, nors buvo pasirašyta tik viena sutartis dėl laivo statybos. Akvatorijos gilinimo sutartis buvo pasirašyta esant šiai Vyriausybei, krantinės statybos - tik praėjusią savaitę. Dėl elektros jungčių su Švedija ir Lenkija taip pat nėra kilę jokių klausimų. Tiesa, sutartis su Lenkija dėl projekto įgyvendinimo pasirašyta tik vasario 15 dieną.

Visi projektai, kurie yra svarbūs mūsų valstybei, tęsiami. Dėl atominės elektrinės statybos privalome turėti skaičiavimus, kurių laukia Latvijos ir Estijos premjerai. Ilgalaikis strateginis projektas, kuris turės veikti nemažai metų ir jo veiklos proceso nelabai galima pakeisti ar sustabdyti, reikalauja didžiulės atsakomybės bei ekonominio pagrindimo.

Sieks proveržio energetikoje

- Tarp svarbiausių darbų minite naujų darbo vietų kūrimą, verslo plėtros skatinimą, energetikos pertvarką, šilumos kainų mažėjimą. Kada matysime konkrečius rezultatus?

- Pirminius rezultatus jau galima pamatyti, o ilgalaikėje perspektyvoje bus įgyvendinamos darbo vietų kūrimo, verslo skatinimo, šilumos ūkio pertvarkos programos. Kalbant konkrečiau, per pirmuosius mėnesius pavyko tesėti kelis gyventojams duotus pažadus. Priėmėme sprendimą nuo sausio mėnesio padidinti minimalią mėnesio algą iki 1000 litų.

Dėl energetikos turiu pasakyti, kad, be darbo grupės, kuri rengia nepriklausomą energetikos strategiją ir turi ją pateikti Seimui iki gegužės 15 dienos, esame žengę aiškių žingsnių mažindami elektros gamybos kvotų Lietuvos elektrinėje rezervą. Dėl to iš Lietuvos į Rusiją išvešime apie 120-140 mln. litų mažiau. Taip pat 1,5 cento sumažinome elektros energijos kainos padidėjimą.

Sustabdėme pinigų išplovimą iš biudžeto dėl padarytų neprotingų sprendimų, susijusių su saulės energijos jėgainėmis. Manau, tai Lietuvai būtų kainavę apie 600 mln. litų.

Esame atlikę skaičiavimus dėl šilumos ūkio pertvarkos Lietuvoje pagal kiekvieną savivaldybę: kiek reikėtų investuoti, kokie darbai yra padaryti. Dabar galime pasakyti, kiek maždaug kainuotų perėjimas prie 50 proc. biokuro naudojimo. Tai atsieitų daugiau kaip 300 mln. litų struktūrinės paramos lėšų. Radę 50 mln. litų šilumos ūkio pertvarkai, raginame savivaldybes teikti paraiškas. Yra dar 30 mln. litų vertės šaukimas savivaldybėms dėl inžinerinių tinklų pertvarkymo. Norėtume, kad ir vienoje, ir kitoje programoje būtų 150 mln. litų, bet 2007-2013 metų finansinėje perspektyvoje surinkome tik tokius likučius.

Kita programa yra viešosios paskirties objektų modernizavimas. Į ją pirmiausia bus įtraukti studentų bendrabučiai. Pajudėjo nacionalinė daugiabučių renovacijos programa, kurią įgyvendinant žmonės nebus verčiami iš bankų imti paskolų, investicijos bus apmokėtos lėšomis, gautomis sutaupius už šildymą. Vykdant šią programą bus sukurta naujų darbo vietų statybos sektoriuje, tai išjudins ir statybinių medžiagų gamybą. Jeigu visa tai bus įgyvendinta, dujų vartojimas gaminant šilumą sumažės apie 50-60 procentų.

- Planuojate peržiūrėti mokesčių sistemą. Ar nesulauksime ko nors panašaus į "naktinę" mokesčių reformą?

- Jeigu būtume planavę kažką panašaus į "naktinę" mokesčių reformą, jau būtume ją įvykdę. Dėl mokesčių reformos jau einame į pabaigą. Reikia aiškiai pabrėžti, kad radikalus mokesčių sistemos keitimas atbaido investuotojus ir sukelia nepastovumo, nepasitikėjimo jausmą verslininkams. Todėl dirbame analizuodami, ką galėtume pakeisti.

Radikalių pokyčių tikrai nebus. Esame numatę tam tikrą progresinę sistemą mažiau uždirbantiems žmonėms. Tačiau nekalbame apie progresinius mokesčius. Taip pat analizuojame kapitalo apmokestinimą.

Tramdys monopolininkus

- Visuomenei nerimą kelia nemažai Vyriausybės sprendimų ir ketinimų: nuolaidos lenkų tautinei mažumai švietimo srityje, ministro Vytenio Andriukaičio užmojai sveikatos apsaugos srityje. Kokia jūsų pozicija šiais klausimais?

- Jei toliau būtų tęsiamas nevaldomas ir nereguliuojamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas, ištiktų tam tikras finansinis krachas. Dėl paprastos priežasties - steik kiek nori privačių medicinos įstaigų greta valstybinių, ir su jomis privalomai bus sudarytos sutartys dėl finansavimo. Vėliau aiškinamės ir teisinamės visuomenei, kodėl už kiekvieną laboratorinį tyrimą reikia mokėti.

Iki šiol galiojo toks principas: visiems po truputį išdaliji ir vėl sėdi be pinigų. Manau, ta situacija reikalauja didžiulių pokyčių. Sveikatos apsaugos ministras kritikos sulaukė dėl vienos priežasties - dėmesio skirta reikalingiems sprendimams, kurie nelabai priimtini tam tikriems įstaigų vadovams. Tinkamai pateikus problematiką, ji būtų visai kitaip suprantama.

Dėl nuolaidų tautinėms mažumoms. Reikia pripažinti, kad iki šių metų lietuvių kalbos egzaminas buvo laikomas atskirai, kitų tautybių moksleiviai, mokęsi nelietuviškose mokyklose, jį laikė pagal kitą tvarką. Įvyko du pakeitimai. Pagal pirmą nelietuviškų mokyklų abiturientai turės parašyti 400 žodžių rašinį. Antras galioja ir lietuviškų mokyklų moksleiviams - temą bus galima rinktis ne iš trijų, o iš septynių autorių. Faktiškai yra padaryta tik viena pataisėlė, bet ji buvo pernelyg išpūsta.

Veiklą baigė ir išvadas pateikė darbo grupė dėl tautinių mažumų klausimų. Įpareigojau Teisingumo ministeriją parengti teisės aktus dėl vardų ir pavardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis.

- Deklaruotas siekis 2015 metais įsivesti eurą. Tačiau dauguma gyventojų tam nepritaria. Kaip įtikinsite visuomenę, kad būti euro zonoje geriau nei už jos ribų?

- Manau, kad bus atliktas didelis viešinimo darbas. De facto jau turime eurą, nesuprantu, kodėl reikėtų tam priešintis. Pateiksiu kelis paprastus argumentus, kodėl euras mums naudingas. Šiuo metu paskolos eurais sudaro 70 proc. visų išduotų paskolų. Antra, kasmet keisdami litus į eurus prarandame maždaug 100-120 mln. litų. Trečia, įsivedus eurą, ir valstybė, ir žmonės galės skolintis mažesnėmis palūkanomis. Turime valiutos valdybos modelį, kai Lietuvos bankas neturi jokios galios ir negali daryti įtakos makroekonomikos procesams. Siūlyčiau žmonėms suprasti, kad reikia kuo greičiau įsivesti eurą.

- Trečdalis Lietuvos žmonių gyvena ties skurdo riba. Kaip spręsite šią problemą?

- Iš tiesų tai didžiausias mūsų šalies skaudulys. Situaciją taisome. Pirmiausia gaivinsime energetikos sektorių per gyvenamųjų namų renovaciją. Tai leis sukurti naujų darbo vietų. Renovacija bus pradėta visose šalies savivaldybėse tuo pačiu metu. Taip bus sprendžiamos ir regioninės problemos.

Naujojoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje pirmiausia bus atsižvelgta į paraiškas paramai gauti, teikiamas verslininkų iš regionų. Taip bus siekiama pritraukti investicijų. Kitas mūsų tikslas - sumažinti šeimos biudžeto išlaidas atpiginant monopolines paslaugas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"