Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

2 metrų aukščio tvora prie sienos su Rusija virsta realybe

 
2017 05 10 16:48
VSAT archyvo nuotrauka

Daug politinių aistrų kėlęs Lietuvos sumanymas atsitverti nuo Rusijos Kaliningrado srities apsaugine tvora netrukus bus įgyvendinamas – darbus pradedančios Vilkaviškio bendrovės „Gintrėja“ darbuotojai per porą savaičių turėtų pastatyti pirmuosius tvoros stulpus.

Numatyta, kad darbai bus baigti iki šių metų gruodžio 20 dienos. Kaliningrado srities gubernatoriaus pareigas laikinai einantis Antonas Alichanovas tvoros statybai Lietuvai siūlytas plytas iš pasienyje veikiančios gamyklos galės pasilikti saviems poreikiams, nes mūsų šalies tveriama tvora bus metalinė.

Drieksis sausuma

Paaiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) skelbto infrastruktūros darbų viešo konkurso laimėtojas. Apsauginę tvorą prie sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi statys UAB „Gintrėja“. Sutartis su ja įsigaliojo šią savaitę, kai bendrovės atstovai pristatė privalomus garantinius dokumentus dėl sutarties įvykdymo. Jos suma – 1,335 mln. eurų.

Paskelbus viešąjį pirkimą, VSAT sulaukė 27 įmonių pasiūlymų. „Gintrėja“ pasiūlė mažiausią kainą. Pastatyti tvorą už maždaug 1,487 mln. eurų siūlė bendrovė „Biseris“, už maždaug 1,633 mln. eurų – įmonė „Sumeda“.

Anot VSAT Prevencijos skyriaus viršininko Giedriaus Mišučio, sausumoje palei valstybės sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi nusidrieks 44,6 kilometro ilgio, apie 2 metrų aukščio metalinė segmentinė tvora su papildomais įrenginiais. Ji iškils ruožuose nuo trišalio Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos sienų sankirtos taško ties Vištyčiu ir atkarpomis tęsis Šakių bei Vilkaviškio rajonuose iki Nemuno. Tvora statoma pirmiausia siekiant pažaboti kontrabandą ir apsisaugoti nuo nelegalios migracijos.

G. Mišutis neslėpė, kad sausumoje pastatyta tvora gali kiek trikdyti laukinių žvėrių migraciją, tačiau tokio objekto statybai aplinkosaugininkai neprieštaravo. Mat gali būti, kad dėl tvoros mažiau plis laukinių žvėrių pernešamos užkrečiamosios ligos.

Patirties turi

Pastačius tvorą, anot G. Mišučio, bus sprendžiama, kur ir kokių sienos stebėjimo sistemų minėtuose ruožuose reikia. Palei apie 109 kilometrus Nemunu einančią sieną su Rusija dar anksčiau pasieniečiai yra įrengę technines jos stebėjimo sistemas.

„Lietuvos žinių“ kalbintas UAB „Gintrėja“ direktorius Gintaras Brokevičius teigė, kad jiems tvoros statyba nebus iššūkis, nes jau turima patirties tvarkant pasienio infrastruktūrą. Kaip tik šiuo metu bendrovė prie sienos su Rusija tiesia takus patruliuojantiems pasieniečiams. „Juos įrengti gal net kiek sudėtingiau. Takus reikia tiesti ir per užpelkėjusias vietas“, – pažymėjo G. Brokevičius.

Šie takai eina netoli būsimos tvoros, todėl dalis galinčių iškilti problemų vilkaviškiečiams žinoma. Tiesiant takus išaiškėjo daug matininkų prieš dešimtmetį ar anksčiau padarytų klaidų nustatant sklypų ribas. Kai kur jie driekiasi iki pat valstybės sienos, kai kur vos neįsirėžia į kaimynės šalies teritoriją. Todėl kiek ilgiau, nei numatyta, trunka dokumentų koregavimas.

„Tikiuosi, kad statant tvorą tokių problemų nekils, todėl darbus turėtume baigti iki numatyto termino“, – vylėsi UAB „Gintrėja“ vadovas.

Dar šiemet pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi bus pastatyta beveik dviejų metrų aukščio tvora.

Geopolitiniai interesai

Nors teigiama, kad tvora statoma pirmiausia siekiant pažaboti kontrabandą ir apsisaugoti nuo nelegalios migracijos, dar metų pradžioje vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad ieškoti naujų valstybės sienos su Rusija apsaugos sprendimų verčia ir negerėjanti geopolitinė situacija.

Anot E. Misiūno, atvejis, kai Rusijos pareigūnai neteisėtai pateko į Estijos teritoriją, pagrobė Estijos pareigūną, parsivežė jį į savo šalį ir apkaltino neteisėtai kirtus valstybės sieną, rodo, kad labai svarbu nesudaryti sąlygų tokiems incidentams kilti. „Be to, tvora – tarsi ženklas, kad kaimynę valstybę vertiname kaip galimą agresorę“, – tuomet teigė ministras.

Lietuvos sumanymas nuo Kaliningrado srities atsitverti tvora šio Rusijos regiono politikams sukėlė kone isteriją. Laikinasis srities gubernatorius A. Alichanovas leido sau ironiškai pasiūlyti pagalbą Lietuvai. „Dėl to, kas vyksta pasienyje, palaikysime bet kokias kolegų iniciatyvas. Pasienyje su Lietuva stovi plytų gamyklos „Penktas elementas“. Jeigu lietuviai nori, galime patiekti plytų šiai tvorai statyti“, – vietos žiniasklaidai pareiškė jis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nario Arvydo Anušausko tikinimu, kai Lietuva pirmąkart viešai prakalbo apie ketinimą statyti tvorą, Rusijos informacinėje erdvėje pasirodė 79 žinutės, kuriose abejota tokiais užmojais ir Lietuva išvadinama „neadekvačia, rusofobiška valstybe“. Manoma, kad panašių pranešimų atsiras ir dabar, kai mūsų šalis viešai paskelbė apie tvoros statybos rangovą.

„Tokia Rusijos reakcija reiškia ne ką kita, o tik tai, kad tokia tvora būtina. Tai geras sprendimas, turint galvoje aplink Rusiją vykstančius procesus. Tvora – priemonė, kuri galėtų minimizuoti galimas grėsmes“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Seimo NSGK narys Laurynas Kasčiūnas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"