TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

20 metų globėjiškos Lietuvos „SOS vaikų kaimų“ veiklos

2015 06 19 11:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

„SOS vaikų kaimai“ Lietuvoje šiais metais švenčia 20-ąjį gimtadienį. Šia proga organizacijos padalinys Vilniuje pakvietė apsilankyti iš arčiau susipažinti su organizacijos veikla. 

Remdamiesi šeimos modeliu, „SOS vaikų kaimai“ rūpinasi tėvų globos netekusiais vaikais ir našlaičiais. „SOS mamos“ su globojamais vaikais gyvena atskirose šeimose, skirtinguose namuose, kur augantiems vaikams suteikiami ilgalaikiai tarpusavio santykiai. Organizacija yra tarptautinė, veikianti net 134 šalyse. Pirmieji žingsniai žengti Austrijoje 1949 metais. Nevyriausybinė organizacija veikia ir „karštosiose“ zonose, kur vyksta kariniai konfliktai: Ukrainoje, Sirijoje, Nigerijoje, Kamerūne, Saudo Arabijoje, Meksikoje, Somalyje, Pakistane ir kitose šalyse.

Auklėjant vaikus reikia žinių

Organizacijos šventės metu „SOS mama“ Irena pasakojo apie 21 metų patirtį dirbant „SOS vaikų kaime“. Jos šeimoje šiuo metu gyvena 6 vaikai. Irena pasakojo, kad tapo „SOS mama“, nes norėjo globoti vaikus, tačiau buvo sunku gauti tam leidimą. Ateidama į „SOS vaikų kaimą“ Irena patirties turėjo tik su sūnėnais ir dukterėčiomis. Kai kurie jos klausia, kodėl per daug metų vaikų globojama tiek mažai. Irena atsako, jog čia viskas vyksta ne konvejeriu: „Vaikai auginami tam, kad išaugtų geri piliečiai. Viskas vyksta kaip šeimoje, negali vaiko laikyti prie savęs iki 50 metų. Pasitaiko, kad darau klaidų tiek aš, tiek vaikai. Auklėjant vien tik meilės neužtenka – reikia žinių, kantrybės, palaikymo iš aplinkos“.

Žinių, reikalingų būnant mama, Irena gavo iš mokymų, be to, šiuo metu studijuoja socialinį darbą. „Man patinka mokymosi procesas, tik egzaminai ne, - juokiasi. - Galų gale gaunu konsultacijas, jeigu prireikia. Pas mus yra psichologas, socialiniai darbuotojai. Pagalbos gaunu iš tiesų daug.“ „SOS vaikų kaimų“ Lietuvoje draugijos direktorė Liudovika Pakalkaitė priduria, kad mamoms organizuojamos atrankos, o praktika trunka apie vienerius metus. Nuo įsikūrimo pradžios Lietuvos „SOS vaikų kaime“ vaikų, kurie gyvena be tėvų, skaičius išliko toks pats – apie 10 tūkstančių. Netekusiųjų tėvų globos amžius jaunėja. „SOS vaikų kaimuose“ per 20 metų jau išaugo apie 120 vaikų.

Mokomi būti savarankiškais piliečiais

„SOS mama“ Irena, draugijos direktorė Liudovika Pakalkaitė.

Margarita, buvusi „SOS vaikų kaimo“ globotinė, į kaimą atvyko, kai jai buvo 10 metų. „Kaimelyje gyvenau 7 vaikų šeimoje. Kartu gyveno ir mano biologinis brolis“,- pasakojo mergina. Jų močiutė, mirus vaikų tėvams, nusprendė, kad sunku auginti 3 vaikus, dėl to pasiliko vieną sesę, o Margaritą su broliu atidavė „SOS vaikų kaimo“ globai. „Su vaikais gyvenant čia krėsdavome daug išdaigų. Prisigalvodavome daug veiklos“, – prisimena Margarita.

„SOS vaikų kaime“ mergina gyveno, kol jai suėjo 16 metų. Po to persikėlė gyventi į „SOS jaunimo namus“. „Tai etapas, kai prasidėjo savarankiškas gyvenimo mokymasis. Gyvename vieni su paaugliais, nėra mažiukų. Jaunimo namuose mamų nėra – vakarienę daraisi pats. Kitokios taisyklės“, – patirtimi dalinasi ji. Jaunimo namuose duodami savaitės maistpinigiai: „Iš pradžių buvo sunkoka tvarkytis su santaupomis. Jaunimo namai rengia seminarus apie profesijos pasirinkimus, finansų valdymus – tai labai padėjo.“ Jaunimo namuose užtikrinama palydimoji globa – su jaunimu kartu gyvena pedagogai, kurie dirba pamainomis. Paaugliai mokosi, dirba, gauna reikalingą specialistų pagalbą ir materialinę paramą gyvenamosios vietos nuomai ar būsto įsigijimui. Margarita „SOS jaunimo namuose“ gyveno 4 metus. Po pirmo studijų kurso išsikraustė iš jaunimo namų.

Studijų metais dauguma Margaritos kursiokų iš Vilniaus gyveno su tėvais, todėl jiems buvo keista, kad Margarita gyvena nuomuojamame kambaryje: „Jiems buvo sunkiai suprantamas mano gyvenimas. Mažai kas girdėjo apie „SOS vaikų kaimus“. Dabar daugiau reklamos“. Mergina profesinėje mokykloje gavo kirpėjos specialybės diplomą. Paskui Vilniaus kolegijoje studijavo biomedicininę diagnostiką, o dabar dirba Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, toksikologijos laboratorijoje.

Galimybė mokytis ir užsiimti veiklomis

Šiuo metu „SOS vaikų kaimų“ globotiniai mokosi 16-oje skirtingų mokyklų. Lėšų pritraukimo ir komunikacijos padalinio vadovė Aistė Lacitė teigia, kad organizacija nekoncentruoja vaikų į vieną vietą, nes, kai atsitinka kas nors blogo, „SOS vaikų kaimo“ globotiniams klijuojama kaltės etiketė. Be to, šitaip jie skatinami socializuotis su kitais, o ne tik bendrauti tarpusavyje. „Tokias pamokas mes išmokome per 10-15 metų“, - sako A. Lacitė.

„Visiškai savarankiška tapau 2014 metais“, - pasakoja Margarita. Su „SOS mama“ ji kartais susiskambina, kaip ir su tikra močiute. Brolis – vis dar šalia. Margarita teigia, kad „SOS vaikų kaimo“ sistema, žiūrint iš suaugusio žmogaus perspektyvos, atrodo geresnė nei valstybinių vaikų namų. Mergina priduria, kad jai teko pagyventi ir senoviškame internate, kur viename pastate įkurtos gyvenamosios patalpos kartu su mokykla. „SOS vaikų kaime“ vaikas gauna daug priežiūros, pagalbos, popamokinės veiklos – vyksta daug būrelių, pavyzdžiui, žygeivių, keramikos, floristikos, ar net žvejų būrelis. Margarita pasakojo, kad išbandė daugybę veiklų, kurių siūlyta aktyvių vaikų ugdymui.

Ieško globėjų

Margarita.

„SOS vaikų kaime“ Vilniuje veikia Socialinių paslaugų šeimai padalinys. Jo tikslas – prevencinis darbas su socialinės rizikos ir socialinius sunkumus patiriančiomis šeimomis. L. Pakalkaitė teigia, kad su kiekviena šeima dirbama individualiai tam, kad neprarastų savo vaikų. Padalinyje kiekvieną savaitę vyksta tėvystės įgūdžių stiprinimo užsiėmimai. Grupėse ir individualiai teikiama psichologinė pagalba, šeimoms organizuojami įvairių sričių specialistų seminarai. Jeigu atsitinka taip, kad tėvų įgaliojimai apribojami, „SOS vaikų kaime“ yra namas „inkilas“, kur vaikai gyvena nuo pusės metų iki metų laiko. Jo tikslas - grąžinti vaikus į šeimą. Pastaruosius metus „inkile“ gyveno 16 vaikų, iš jų 14 pavyko sugrįžti į saugesnę, sustiprėjusią šeimą. L. Pakalkaitė džiaugiasi, kad SOS vaikų kaimai pasiekė tokių rezultatų.

L. Pakalkaitė sako, kad kitas „SOS vaikų kaimo“ žingsnis – įstatymas, kuris leistų globėjams įsitvirtinti Lietuvoje. Jis organizacijai labai svarbus. Dabar ieškoma daugiau globėjų. „Sieksime, kad globėjais galėtų būti tiek šeima, tiek vienas globėjas, ir kad šeimoje gyventų ne 6, o 3 vaikai. Iš globėjų bus galimybė vaikus grąžinti šeimai, įsivaikinti arba pasilikti pas „SOS vaikų kaimų“ globėjus.“ A. Lacitė antrina: „Dabartinis tikslas – siekis, kad vaiko nereikėtų kelti į didelius globos namus, kad vaikai pakliūtų į aplinką, po to jau būtų grąžinami į šeimą arba paliekami SOS globėjams.“

Dalį finansavimo „SOS vaikų kaimai“ Lietuvoje gauna iš tarptautinės SOS organizacijos, kitą dalį – iš individualių rėmėjų, įmonių, savivaldybių. Dabartinis organizacijos tikslas, kaip teigia L. Pakalkaitė, yra tapti finansiškai savarankiškesniais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną apsilankė Vilniaus „SOS vaikų kaime“ ir bendravo su globojamais vaikais bei „SOS mamomis“. Šalies vadovė sako, kad „SOS vaikų kaimai“ yra viena iš institucinės globos alternatyvų. Pasak jos, principais, kuriais vadovaujasi „SOS vaikų kaimai“, savo veikloje galėtų remtis ir naujai kuriamos nedidelės vaikų globos namus pakeisiančios įstaigos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"