TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

2011-ieji: ėjo garsas per pasaulį

2012 01 01 6:00

Skambūs "EuroBasket 2011" dūžiai Europos vyrų krepšinio čempionatas nurungė visus krašte vykusius renginius.

Su Lietuvoje surengtu "EuroBasket 2011" negali lygintis joks kitas šiais metais mūsų krašte vykęs renginys. Pirmiausia dėl to, kad pasirengimas šiam išskirtiniam sporto įvykiui ir dalyvavimas jame ilgam suvienijo krizės suerzintą tautą. Pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo (ir antrą sykį sporto istorijoje) Lietuvoje organizuotas Europos vyrų krepšinio čempionatas į Baltijos kraštą atviliojo aukščiausio lygio komandas su Senajame žemyne ir už Atlanto rungtyniaujančiomis ryškiausiomis žvaigždėmis.

Tris savaites visi vieningai dalyvavome krepšinio festivalyje, pro didinamąjį stiklą stebėjome mūsų rinktinės pasirodymą ir kaip išmanydami stengėmės padėti jai siekti medalių ir kelialapio į 2012-ųjų Londono olimpiadą. Tačiau mūsų ąžuolai netikėtai suklupo ketvirtfinalyje susitikę su makedonais. Nėra medalių. Neturime kelialapio, bet liko viltis, kad kitą vasarą jį tikrai iškovosime per olimpines atrankos rungtynes, kurios vyks tolimojoje Venesueloje.

Tačiau net ir be išsvajotųjų medalių rugsėjo 18-ąją finišavusio "EuroBasket 2011" dar ilgai neužmiršime. Dėl išskirtinės emocinės būsenos. Dėl šia proga išdygusių ilgai lauktų erdvių sporto arenų. Vienoje jų ant prizininkų pakylos tikėjomės išvysti Lietuvos rinktinę, tačiau naujuosiuose "Žalgirio" sporto rūmuose Kaune čempionų titulu džiaugėsi jį apgynusi Ispanijos rinktinė, greta ispanų stojo vicečempionais tapę prancūzai, kitoje pusėje - bronzą pelnę rusai. Mes likome penkti. Tačiau po dvejų metų turėsime puikią progą atsigriebti Slovėnijoje.

"Snoras" nustelbė globalius įvykius

Visas diskusijas apie ekonomikos atsigavimą, globalines ir euro zonos problemas, šilumos kainas lapkričio 16 dieną Lietuvoje nustelbė pranešimas apie banko "Snoras" nacionalizavimą, veiklos sustabdymą ir galų gale bankroto bylos iškėlimą.

Pasauliniu mastu tai lyg ir lokalus įvykis, vien pikantiškai paįvairinęs "Bloomberg" ar BBC pranešimus. O mūsų krašte - metų įvykis, sugniuždęs ar bent apsunkinęs šimtus ar net tūkstančius gyvenimų. Galima neabejoti, kad "Snoro" bankroto šleifas Lietuvos ekonomiką lydės dar ne vienus metus.

Milijardas Lietuvoje - sunkiai apčiuopiama sąvoka, todėl ne taip lengva įsivaizduoti, ką reiškia, kai aptinkama, kad iš beveik 8 mlrd. litų vertinamo banko turto 3,4 mlrd. litų, t. y. beveik pusė, pasirodo, yra dingę be pėdsakų.

Bankas - ne paprastas UAB'as, dėl kurio bankroto dažniausiai nukenčia tik jame dirbantys žmonės ir įmonės partneriai. Tai finansinė institucija, kurios veikloje dalyvauja ir indėlininkai, ir kreditoriai, ir akcininkai, ir absoliučiai visi valstybės gyventojai, bent kiek susiję su pinigais. O kai dar pateikiami skaičiavimai, kad to banko įtaka ekonomikai gali reikšti 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo (1-1,5 mlrd. litų per metus), valstybei, o kartu ir jos žmonėms, tai negali būti nereikšminga.

Šiandien ir, matyt, dar ilgai ateityje kirsis įvairūs požiūriai dėl to, ar reikėjo inicijuoti "Snoro" bankrotą, ar tai padaryta ne skubotai, neįvertinus galimų banko gelbėjimo variantų, juolab kad nei Lietuvos bankas, nei Vyriausybė jokios konkretesnės informacijos apie realią banko padėtį neteikia, o ir pats Lietuvos banko valdytojas labai neužtikrintai aiškina banko veiklos nutraukimo priežastis: "abejonės dėl galimybės pelningai veikti" ir "čia mišinys galimai nusikalstamos veiklos ir nesėkmės".

Šiandien galima daug svarstyti apie tai, ką buvo galima daryti kitaip, tačiau jokie svarstymai nepakeis to, kas jau įvyko: banko "Snoras" bankrotas paskelbtas ir lieka tik ilgus metus laukti, kada bankas bus likviduotas.

Kaip ir kiekviena nelaimė, "Snoro" bankrotas paliko ir geresnių naujienų. Juk minia žmonių nuoširdžiai apsidžiaugė, kad šiame banke laikyti jų indėliai, kurių suma neviršija 100 tūkst. eurų, nedingo. O kitiems, kurių sąskaitose buvo didesnės sumos, liko šiek tiek vilčių bent nedidelę jų dalį atgauti ir, matyt, jau pavyzdingai išmokta pamoka: niekada vienoje vietoje nelaikyk sumos, viršijančios valstybės apdraustus 100 tūkst. eurų.

Paskutinis sudie legendoms

Tarp didžiųjų metų netekčių - aktorė Rūta Staliliūnaitė ir poetas Justinas Marcinkevičius.

R.Staliliūnaitė po sunkios ligos mirė gegužės 9 dieną, eidama 74-uosius, Just.Marcinkevičius - vasario 16-ąją, ligoninėje praleidęs kelis mėnesius dėl pernai gruodį patirtos galvos traumos. Jam buvo aštuoniasdešimt.

Prieš porą metų, duodama interviu "Lietuvos žinioms", tuometė Nacionalinės premijos laureatė už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos teatrui R.Staliliūnaitė sakė: "Dar keletas pokalbių su žiniasklaida, o po to viskas nurims, nurims, nurims..."

Dar nenurimo, tebėra gyva aktorės legenda, palytėta Barboros Radvilaitės legendos, gimusi iš didelio talento degimo ir nervų. Tebeskamba ausyse aktorės skaitomos lietuvių poezijos intonacijos. Nuo anos gegužės iki dabar spaudoje vis pasirodo Rūtos (ji buvo vadinama ir taip - vien vardu) portretų eskizų, atsiminimų apie ją, bandymų svariai apibendrinti, nusakyti reikšmę bei įtaką ir, kaip paprastai būna, kita tendencija - nužeminti, deromantizuoti, deheroizuoti.

Tas pat ir dėl Just.Marcinkevičiaus. Jau pasirodė ir pirmoji monografija po jo mirties - literatūros kritiko Valentino Sventicko knyga "Apie Justiną Marcinkevičių", tęsianti polemiką, kilusią atkūrus Nepriklausomybę, bandant iš naujo apmąstyti praėjusio laiko ir rašytojo santykį. Diskusijos tebevyksta, galima spėti, kad rutuliosis ir toliau - minėta monografija "Naujajame židinyje - Aiduose" sutikta aitria replika.

Kitais metais pasirodys Just.Marcinkevičiaus poezijos rinktinė "Papasakoti gyvenimą" - pirmoji, sudaryta ne paties autoriaus. Šįkart - Viktorijos Daujotytės, jau baigusios dar vieną monografiją apie poetą. Neseniai išėjo Just.Marcinkevičiaus eilėraščių vaikams knygutė "Utititi šalta", pirmąkart pasirodžiusi 1969 metais, - daug kas žinoma jau nuo pradinių klasių vadovėlių, patikrinta laiko, bet skamba tarsi visai naujai. Tos pačios gražios Laimos Barisaitės iliustracijos. O rašytojo "Dienoraščiai ir datos" - vis dar tarp perkamiausių knygų.

R.Staliliūnaitė apie save parašė nedaug. Ragintojus rašyti atsiminimus ar esė greit atvėsindavo. Būdama savikritiška, reikli sau ir kitiems, labai atsirenkanti, ko imtis ir su kuo bendrauti, sakydavo panašiai kaip Monika Mironaitė ar Kazimiera Kymantaitė: "Jeigu jums įdomu ar manote, jog tai reikalinga - prašom, imkitės."

R.Staliliūnaitės archyvą, vykdydama jos testamentinę valią, spėjo sutvarkyti teatrologė Vida Savičiūnaitė - jau sunkiai sirgdama. Ir ji šiemet paliko šį pasaulį dėl tokios pačios diagnozės kaip ir aktorė. O gal vis dėlto tame archyve slypi netikėtumų?

Su B.Lubiu baigėsi era

Spalio 23 dieną Druskininkuose netikėtai užgeso Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs premjeras, nusipelnęs inžinierius ir chemijos mokslų daktaras, Pramonininkų konfederacijos prezidentas, verslininkas ir mecenatas Bronislovas Lubys.

Kraštas neteko iškilios asmenybės, Lietuvos patrioto, verslo simbolio, kultūros mecenato, žmogaus, reikšmingai dalyvavusio daugelyje viešojo gyvenimo sričių - taip B.Lubio netektį įvertino ne vienas politikas, verslininkas, visuomenės veikėjas. Nepriklausomybės Akto signatarai B.Lubį vadina verslo Magelanu, gerokai praplėtusiu krašto verslininkų akiratį, organizavusiu pirmąsias pramonininkų ekspedicijas į tolimus kraštus.

Viešojoje erdvėje ne kartą pažymėta, kad išėjus B.Lubiui baigėsi tam tikra era. "Baigėsi atitinkamo bendravimo, pagarbaus požiūrio į valstybę ir pilietį era", - LŽ pabrėžė Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.

Pasak Nepriklausomybės Akto signataro, žurnalisto Rimvydo Valatkos, B.Lubys buvo vienas pirmųjų verslo filosofų, jo klausytis būdavo nepaprastai įdomu. "Tai žmogus, su kuriuo norėjo bendrauti ir opozicija, ir valdantieji. Į aukštą vicepremjero postą jį iškėlė Vytautas Landsbergis, vėliau į premjerus pasiūlė Algirdas Brazauskas", - teigė R.Valatka.

Užuojautą dėl 73 metų B.Lubio mirties pareiškė visi mūsų valstybės vadovai. Užuojautą atsiuntė ir kadenciją baigęs Lenkijos prezidentas Aleksanderas Kwasniewskis. Jis rašė, kad B.Lubys buvo ištikimas Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimui bei bičiulystei. "Tai buvo nepaprasta, kupina energijos asmenybė", - pažymėjo A.Kwasniewskis. Ir tai ne vien žodžiai.

Koncerno "Achemos grupė" dabartinis vadovas Arūnas Laurinaitis LŽ tikino, kad koncerno prezidento ir proto generatoriaus netektis - didžiulis smūgis visai komandai: "Tai buvo vadovas, gebantis rasti išeitį, rodos, beviltiškiausiose situacijose. Darbštus, tolerantiškas žmogus, to reikalavo ir iš aplinkinių."

Amžinojo poilsio B.Lubys atgulė šeimos kape gimtojoje Plungėje. Prieš tai Vilniuje, Mokslų akademijos salėje, paskutinę pagarbą jam atidavė valstybės vadovai, politikai, verslininkai, kolegos ir bendražygiai, paprasti žmonės.

Pakeliui iš Vilniaus laidotuvių procesija dar sustojo Jonavoje - mieste, kuriame verslininkas praleido ne vienus gyvenimo metus.

Spjūvis Baltarusijos opozicijai

Režimo priespaudoje vos alsuojančiai Baltarusijos opozicijai paramą oficialiai deklaruojančios Lietuva ir Lenkija sudavė jai sunkiai protu suvokiamą smūgį.

Rugpjūtį opozicinis Baltarusijos portalas "Chartija 97" pranešė, kad Baltarusijos žmogaus teisių gynimo centro "Vesna" lyderiui Alesiui Beliackiui pareikšti kaltinimai dėl pajamų slėpimo ypač dideliu mastu. Jam grėsė septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Informaciją apie vieno ryškiausių kaimynės valstybės demokratijos šalininkų bankines sąskaitas Minskui perdavė ne kas nors, o šios valstybės opozicijai paramą nuolat deklaruojanti Lietuva.

Praėjus vos savaitei postų neteko Baltarusijos KGB informaciją apie A.Beliackio finansinę veiklą perdavę aukšti Lenkijos generalinės prokuratūros pareigūnai. Tuo metu represijoms prieš Baltarusijos opozicionierių stimulą davusios Lietuvos teisingumo ministerijos (TM) vadovas Remigijus Šimašius, pareiškęs, kad šis incidentas naudingas Rusijai, ir atsiprašęs, kaltinti savo pavaldinių neskubėjo. Tik prezidentei paraginus nedelsiant įvertinti informaciją perdavusių pareigūnų atsakomybę iš TM pasitraukė viena valdininkė.

Sulaukusi aštrios kritikos ir susigriebusi dėl savo poelgio TM pareiškė, kad vykdant teisinės pagalbos sutartį Baltarusijai perduoti duomenys negali būti naudojami teisme kaip įrodymai. Lapkritį prasidėjo A.Beliackio teismo procesas, po kurio jis buvo pasiųstas už grotų 4,5 metų, konfiskuojant turtą. Be to, jam teks atlyginti žalą, įvertintą 757 mln. Baltarusijos rublių.

Tokį Baltarusijos režimo nuosprendį pasmerkė tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos, Europos Sąjungos, JAV ir kitų demokratinių šalių vadovybės. Tuo metu Aleksandras Lukašenka šį teismo sprendimą pavadino humanišku.

Suaižėjęs ES teisingumas

Po Austrijos flirto su didžiąja Europos Sąjungos (ES) kaimyne Rusija ir įtariamo karo nusikaltėlio Michailo Golovatovo paleidimo Bendrijos narių vienybės ir solidarumo šalininkai į šias dešimtmečius puoselėtas vertybes priversti žvelgti kitomis akimis.

Liepos viduryje kraštą sudrebinusi žinia, kad pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį Austrijoje sulaikytas ir paskubomis paleistas buvęs Rusijos specialiosios paskirties būrio "Alfa" vadovas, kuris 1991 metų sausio 13-ąją vadovavo Vilniaus televizijos bokšto šturmui, sukėlė tarptautinį atgarsį. Tačiau laisvės kovų dalyviams įsižiebusi viltis, kad pagaliau bus įvykdytas teisingumas, subliūško. Dėl nesuvokiamo Austrijos teisėsaugos institucijų sprendimo buvęs KGB karininkas M.Golovatovas (nuotraukoje viduryje), nepraėjus nė 24 valandoms po jo sulaikymo, buvo paleistas ir saugiai grįžo į jokias kalbas apie jo išdavimą nesileidžiančią Rusiją.

Buvęs KGB karininkas buvo nebepasiekiamas net po to, kai prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijų bei Generalinės prokuratūros vadovai griežtu tonu pasmerkė Austrijos poelgį, šios valstybės ambasadoriui įteikta nota, skubiai konsultacijų atšauktas Lietuvos ambasadorius Vienoje Giedrius Puodžiūnas. Garsiai pareikšti nepasitenkinimo į nesankcionuotą mitingą prie Austrijos ambasados susirinko kelios dešimtys žmonių, pasigirdo net raginimų nutraukti dvišalius santykius.

Tačiau Austrija diskusijų audrą sukėlusį poelgį motyvavo nepriklausomų teisėsaugos institucijų sprendimu ir nepakankamai aiškiu Europos arešto orderiu. Esą dokumentas per nurodytą terminą nebuvo išverstas į vokiečių kalbą. Tačiau atsiprašymo ar argumentuoto šio poelgio pateisinimo Lietuvos institucijos tvirtina iki šiol nesulaukusios.

Europarlamentaras ir Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis net neabejoja, kad šioje istorijoje neapsieita be Rusijos įsikišimo. "Pagrindinis kompromitacijos akstinas išties dvokia dujomis. Tikrai nemanau, kad Lietuva, turėdama rankose ES erdvėje ieškomą įtariamąjį - Rusijos pilietį, taip išsigąstų ir nevykdytų savo tarptautinio įsipareigojimo", - interviu LŽ sakė jis.

Savivaldos veidas nepakito

Rinkimai, kurių opozicija nelaimėjo, o valdantieji nepralaimėjo. Taip apibūdinti vasario 27-ąją krašte vykę savivaldybių tarybų rinkimai.

Nepasitvirtino prognozės, kad rinkimuose dėl vykdomos krizinės taupymo politikos triuškinamai pralaimės valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Tačiau ir opozicijos partijos negavo tiek balsų, kiek tikėjosi. Didžiausia sėkmė šiuo požiūriu lydėjo Darbo partiją, pagal mandatų skaičių įsitvirtinusią trečioje vietoje po socialdemokratų ir konservatorių.

Pirmą kartą rinkimuose dalyvavo save išsikėlę kandidatai. Vis dėlto didesnių permainų toks rinkimų sistemos pokytis neatnešė: masiškai miestų ir rajonų naujųjų tarybų nepartiniai neužplūdo.

Daugiausia tokie kandidatai pasiekė susibūrę į koalicijas. Garsiausios jų - politiko Artūro Zuoko suburta Vilniuje ir verslininko Visvaldo Matijošaičio Kaune. Didžiausia rinkimų staigmena laukė sostinėje. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad antra pagal mandatų skaičių taryboje bus Lenkų rinkimų akcija. Situaciją puikiai surežisavęs A.Zuokas, dabar jau įkūręs naują partiją, buvo išrinktas Vilniaus meru. Kaune, konservatoriams laimėjus daugumą mandatų, didesnių pokyčių nebuvo prognozuota. Tačiau perdėliojus politinį pasiansą mero kėdės jie negavo - ji atiteko liberalui. Vis dėlto po pusmečio Kauno meru vėl buvo išrinktas konservatorius Andrius Kupčinskas.

Iš viso savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo 16 tūkst. 404 kandidatai, iš jų 505 - išsikėlę savarankiškai. Į tarybas pateko 76 tokie politikai. Partijos ir savarankiški kandidatai rinkimams buvo surinkę 13,59 mln. litų, tačiau išleido daugiau - 15,66 mln. litų. Didžioji dalis lėšų buvo skirta politinei reklamai. Politologų nuomone, norėdamos pasiekti geresnių rezultatų per kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus dabartinei valdančiajai koalicijai priklausančios partijos turės įdėti gerokai daugiau pastangų.

Pripažinta Niujorke

Dainininkė Evelina Anusauskaitė šiemet tapo pasaulinio muzikinių talentų paieškos konkurso "Avon Voices" nugalėtoja.

Per savo 22-ąjį gimtadienį atlikusi Whitney Houston dainą "I will always love you" E.Anusauskaitė įveikė devynias finalininkes. Iki finalo ji kelią skynėsi tarp 6 tūkst. dainininkių iš 60 valstybių.

Laimėjimas Evelinai atvers duris į pasaulinę muzikos rinką. Tuoj po Naujųjų ji išvyks į Niujorką, kur įrašys dainų albumą - 5 dainas atliks E.Anusauskaitė, 5 kita konkurso laimėtoja - AVON konsultantė Selena Gittens iš Kanados ir dar 3 dainas įrašys visos finalininkės kartu.

Dainas Evelina pasirinks iš specialiai jai sukurtųjų. "Tai bus visiškai naujos, niekada neskambėjusios dainos. Kai kurias jau gavau, pasiklausiau, man patinka", - LŽ prisipažino pašnekovė. Albumo įrašymas turėtų trukti apie du mėnesius, o kovą jau galima tikėtis jo sulaukti ir Lietuvoje.

Evelina šiuos metus pavadino išskirtiniais. "Be konkurso "Avon Voices", buvo ir kitų svarbių, lemtingų įvykių, - LŽ sakė mergina. - Už kūrybinius laimėjimus buvau įvertinta LATGA-A "Aukso žvaigžde", taip pat gavau du vaidmenis lietuviškuose miuzikluose "Tadas Blinda" ir "Velnio nuotaka". Tai mane labai džiugina. Neįkainojamos ir pažintys Niujorke su naujais žmonėmis. Manau, su jais ilgai bendrausiu."

Labiausiai Evelina džiaugėsi, kad jai, merginai iš mažos valstybės, pavyko laimėti "Avon Voices" konkursą. "Tą akimirką labai didžiavausi Lietuva - nesvarbu, kod ji maža, mes galime labai daug. Reikia tik tikėti. Aš tikėjau", - sakė ji.

Pranešimus parengė JŪRATĖ MIČIULIENĖ, AUDRIUS MUSTEIKIS, RAIMONDA RAMELIENĖ, KAZIMIERAS ŠLIUŽAS, ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ, TADAS VALANČIUS, JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"