TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

2018-uosius siūloma skelbti rašytojos I. Simonaitytės metais

2016 01 31 17:00
Ieva Simonaitytė Algimanto Kunčiaus/Lietuvos dailės muziejaus nuotrauka

2018-uosius Seimui siūloma skelbti Mažosios Lietuvos rašytojos Ievos Simonaitytės metais.

Tokį Seimo nutarimo projektą įregistravo partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis.

Anot jo, būtina įvertinti, kad I.Simonaitytė yra „paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja ir išskirtinių lietuvininkų likimų vaizduotoja savo kūriniuose garsinusi etnografinį Klaipėdos krašto savitumą“.

Pagal projektą, Vyriausybei siūloma iki 2017 metų gruodžio 31 dienos parengti ir patvirtinti I.Simonaitytės minėjimo programą, kuri įprasmintų šios garsios asmenybės idėjų tęstinumą, kad būtų ugdoma visuomenės valstybinė savivoka ir pilietinė atsakomybė, turtinama kultūros paveldo istorija, plėtojami kultūriniai ryšiai.

Taip pat raginama 2018 metų valstybės biudžete numatyti lėšų rašytojos 120 gimimo metinių minėjimo programai įgyvendinti.

I.Simonaitytė (1897–1978) – Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Ji laikoma žymiausia Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje.

I.Simonaitytė gimė Vanagų bažnytkaimyje, Klaipėdos apskrityje, penkerių metų susirgo kaulų džiova, dėl to negalėjo lankyti mokyklos, skaityti ir rašyti ją išmokė motina. 1912–1914 metais mergaitė gydyta sanatorijoje Vokietijoje, iš kur grįžo pasveikusi. I.Simonaitytė vertėsi siuvėjos amatu, įsitraukė į lietuvišką veiklą: dirbo Vanagų lietuvių jaunimo sambūryje „Eglė“, bendradarbiavo leidinyje „Tilžės keleivis“ ir kitoje Mažosios Lietuvos lietuviškoje spaudoje. 1921 metais ji persikėlė į Klaipėdą, kur baigė vakarinius mašinraščio ir stenografijos kursus. I.Simonaitytė dirbo Lietuvos konsulate, spaustuvėje „Rytas“ korektore, „Prūsų Lietuvių balso“ redakcijoje, vėliau Seimelio raštinėje – mašininke ir vertėja.

Iš pradžių savo eilėraščius, apybraižas, apsakymas skelbusi Klaipėdos krašto spaudoje, I.Simonaitytė pripažinimo literatūros pasaulyje susilaukė už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“. 1935 metais jais skirta Lietuvos valstybinė literatūros premija. Nuo 1936-ųjų moteris atsidėjo vien literatūriniam darbui, jai skirta pensija.

Vokiečiams atplėšus Klaipėdos kraštą, I.Simonaitytė apsigyveno Kaune. Nuo 1963 metų iki mirties ji gyveno Vilniuje. 1967 metais I.Simonaitytei suteiktas Lietuvos TSR liaudies rašytojos vardas. Rašytoja mirė 1978 metų rugpjūčio 27 dieną Vilniuje, čia ir palaidota.

Tarp jos žinomiausių romanų – „Vilius Karalius“, „Be tėvo“, „Pikčiurnienė“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"