Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

3 mėnesiai moksleivių atostogų – nusikalstama veika?

 
Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė siūlo ilginti mokslo metus 10–15 dienų, kiti ekspertai – net vienu mėnesiu. Tai esą leis mokymosi krūvį paskirstyti tolygiai, įsisavinti ugdymo turinį, o ne tiesiog išeiti ugdymo kursą, kaip yra dabar.

Pasak Švietimo ir mokslo ministrės (ŠMM) Jurgitos Petrauskienės, daugybė tyrimų rodo, kad Lietuvos mokinių pasiekimai prastėja, didėja praleistų pamokų skaičius, mokyklose yra sudėtingas ugdymo turinys, dėl to mokiniai jaučia didžiulę įtampą. Šias problemas leistų išspręsti padidintas mokslo dienų skaičius.

Natūraliai mėnesiu prailginti mokslo metus iki liepos 1 d. būtų rimtas sprendimas, sudarytų prielaidas, kad sulauksime gero rezultato.

„Ugdymo krūvis yra didelis, bet vaikai jį turi išeiti per labai trumpą laiką. Dažnai tiesiog šokinėjama nuo temos prie temos, mokiniai neturi laiko įsisavinti tai ką mokosi. Taip pat yra didelis namų darbų krūvis. Dėl to mokiniai nuolat jaučia įtampą. Yra siūlymas visoms amžiaus grupėms prailginti mokslo metus 10–15 dienų“, – ketvirtadienį sakė ŠMM vadovė.

Ji pridūrė, kad mūsų mokiniai, lyginant su Suomija ir Estija, turi mažiausią mokymosi krūvį. Per metus Lietuvos mokiniai turi 737 mokymosi valandas, estai 823, suomiai 844. Per dieną lietuviai turi 28 pamokas, estai ir suomiai po 32.

Prailginti mėnesiu

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius teigė, kad mokslo metus būtų galima prailginti vienu mėnesiu ir jie truktų iki liepos 1 dienos.

„Mane stebina, kad dėl tų 10–15 dienų yra keliamos tokios problemos. Mokiniams turi būti suteikta galimybė mokytis, o mokytojams dirbti. Natūraliai mėnesiu prailginti mokslo metus iki liepos 1 d. būtų rimtas sprendimas, sudarytų prielaidas, kad sulauksime gero rezultato. Jeigu mes atimame iš vaikų galimybę būti mokykloje, tai kokio kitokio rezultato mes galime tikėtis?“, – klausė S. Jurkevičius.

Jo manymu, neleisti vaikams tris mėnesius lankyti mokyklos yra beveik nusikaltimas. Daugelis vaikų sugrįžę į mokyklą po trijų mėnesių sunkiai gali susivokti ir atgaminti tai, ką mokėsi praeitais mokslo metais.

Ar mes ir toliau norime būti pajuokos objektu, kuomet iš kitų Europos šalių atvažiuojantys švietimo ekspertai pažiūrėję mūsų brandos egzaminus, nesupranta ar tai yra skirta dešimtokams ar dvyliktokams.

„Akivaizdi tiesa, kai ugdymo procesas yra nutraukiamas 3 mėnesiams, tai yra daroma nusikalstama veika. Dažnai visą rugsėjo mėnesį kartojama tai, ko buvo mokomasi praeitais mokslo metais. Prailginimas yra labai paprasta tiesa, kuria Lietuva turi vadovautis, ramiai to siekti. Tai ir savigarbos klausimas, ar mes ir toliau norime būti pajuokos objektu, kuomet iš kitų Europos šalių atvažiuojantys švietimo ekspertai pažiūrėję mūsų brandos egzaminus, nesupranta ar tai yra skirta dešimtokams ar dvyliktokams“, – pasakojo licėjaus direktorius.

Jam pritarė ir vaikų psichiatras Linas Slušnys, teigdamas, kad per tris mėnesius vaikų atmintis stipriai sušlubuoja, per tą laiką vaikui dingsta motyvacija mokytis.

„Ne vienas tyrimas jau patvirtino, kad per atostogas mokinių atmintis stipriai sušlubuoja. Prailginta metų mokslo trukmė galėtų sumažinti mokslo metų pradžios sunkumus, kurie dažnai vaikams kelia didžiulį stresą. Kai vaikas patiria stresą, jam darosi sunku mokytis, dingsta motyvacija mokytis. Mokslo metus reikėtų ištęsti iki mėnesio, nes sumažėtų mokymosi tempas, atsirastų vietos refleksijai, kartojimui, žinių įtvirtinimui. Tyrimai rodo, kad žmogus gerai mokosi tuomet, kai 40 proc. mokymosi laiko skiria refleksijai“, – sakė L. Slušnys.

Prailginimas visų problemų neišspręs

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Dovilė Bikelytė džiaugėsi, kad valstybė stengiasi spręsti problemas mokyklose, tačiau mokslo metų prailginimas, pasak jos, visų mokykloje esančių problemų neišspręstų.

„Dviejų savaičių prailginimas visų problemų neišspręs. Reikia peržiūrėti ir keisti ugdymo programas ir metodus. Kurti tokius metodus, kurie būtų patrauklūs ir suprantami jaunam žmogui, mokymosi turinį padaryti tokį, kad jį būtų nesunku įsiminti“, – teigė D. Bikelytė.

J. Petrauskienė tvirtino, kad mokslo metų trukmės prailginimas yra tik viena iš priemonių, siekiant, kad ugdymo procesas būtų kokybiškas.

Tėvams dažnai būna rūpestis, kaip pasirūpinti vaiku, kai jis turi tiek daug atostogų, ne kiekvienas tėvas gali sau leisti turėti tiek atostogų ir rūpintis vaiku.

„Mokslo metų trukmės prailginimas ar mokytojų atlyginimų pakėlimas, yra tik viena iš priemonių gerinant ugdymo kokybę. Į šį siekį reikia pažiūrėti plačiame kontekste. Todėl mūsų tikslas yra ir kurti šiuolaikinius iššūkius atitinkantį ugdymo turinį, turėtų motyvuotus mokinius, užtikrinti palankią ugdymosi aplinką. Mokytojų vaidmuo yra vienas svarbiausių, siekiant kokybės, todėl mums reikia stiprių mokytojų. Būtinos permainos mokytojų kvalifikacijos rengimo sistemoje“, – sakė ŠMM vadovė.

Ji taip pat pridūrė, kad mokykla nėra tik ta vieta, kurioje mokomasi. Mokykloje turėtų būti užtikrintas ir kokybiškas namų darbų rengimas, neformali veikla, ir bendrai mokinių užimtumas. Be to pasak J. Petrauskienės, tai išspręstų ir tėvų, ypatingai pradinukų, rūpesčius.

„Lietuvoje atostogos vienos iš ilgiausių Europoje, pradinukai turi po savaitę atostogų kiekvieną mėnesį, tai yra kas keturias savaites jie atostogauja. Nors ekspertai teigia, kad tarpai tarp atostogų turi būti ne mažesni nei 7–8 savaitės. Be to tėvams dažnai būna rūpestis, kaip pasirūpinti vaiku, kai jis turi tiek daug atostogų, ne kiekvienas tėvas gali sau leisti turėti tiek atostogų ir rūpintis vaiku. Tad mokyklos galėtų organizuoti atostogas, kito veiklos turi būti organizuojamos mokykloje ir prailginta mokslo metų trukmė leistų tai daryti , – sakė J. Petrauskienė.

Mokykla spręstų pati

Vyresnių klasių mokiniai dažnai vasaros sezonu dirba, todėl svarstoma, kaip būtų tuomet. Pasak ŠMM vadovės, tai yra tik pirminis siūlymas, o galutinis sprendimas bus priimtas po ilgų diskusijų su bendruomenėmis. Siūloma, kad kiekviena mokykla didesnį mokslo dienų skaičių galėtų išdėlioti atsižvelgusi į savo mokinių, mokytojų ir apskritai visos bendruomenės poreikius.

Galbūt mokslo metus ilginti birželio mėnesį arba juos ankstinti, kad mokslo metai prasidėtų rugpjūčio mėnesį.

„Buvau susitikusi su Klaipėdos regiono mokyklomis ir „Neringos“ mokyklos direktorius sako, kad „mūsų visi mokiniai, jų tėvai, vasaros sezono metu išeina dirbti“. Tokia yra šio regiono specifika. Todėl šie siūlymai dar yra diskutuotini. Galbūt mokslo metus ilginti birželio mėnesį arba juos ankstinti, kad mokslo metai prasidėtų rugpjūčio mėnesį, arba leisti mokyklai pačiai nuspręsti kaip tas papildomas mokslo metų dienas išdėlioti mokslo metų bėgyje“, – teigė J. Petrauskienė.

Kovo 21 d. prasideda viešosios konsultacijos regionuose dėl siūlymo ilginti mokslo metų trukmę. Tai viena iš priemonių siekiant pagerinti mokinių pasiekimus. Taip pat peržiūrimos mokymo programos, bus atnaujinama ugdymo aplinka, metodai, mokymo priemonės, tobulinama mokytojų kvalifikacija. Bus skiriamas papildomas laikas mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų.

Antradienį pirmoji iš planuojamų dešimties viešųjų konsultacijų su mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybinių organizacijų atstovais vyksta Alytuje. Vėliau konsultacijos vyks Marijampolėje, Utenoje, Panevėžyje, Telšiuose ir kituose miestuose.

Siūlymas ilginti mokslo metus numatytas Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"