Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

4-ios priemonės panaikinti vaikų namus pagal Liną Kukuraitį

 
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Turime ambicingą tikslą – norime, kad 2020 metais nebebūtų institucinių vaikų globos namų, didesnių nei bendruomeniniai namai. Norint, pasiekti šį tikslą reikia stiprinti bendruomenes, didinti globėjų skaičių, centralizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą“, – antradienį susitikęs su žiniasklaidos atstovais teigė Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministras Linas Kukuraitis.

SADM duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 98 globos namai, 9 116 vaikų auga be tėvų globos, daugiau kaip 2 000 vaikų kasmet lieka be tėvų, į vaikų globos namus kasdien patenka 3–4 vaikai arba 1 220 vaikų per metus. 11 proc. vaikų, po specialistų darbo su tėvais, grąžinami tėvams.

„Per 27 nepriklausomybės metus mes nesugebėjome iškraustyti vaikų iš institucijų, moksliškai įrodyta, kad tokios vietos vaikams yra žalingos. Tai yra mūsų tiek socialinės ministerijos, tiek visos mūsų visuomenės gėda. Gėda, kad nebuvo pakankamos pilietinės jėgos ir valios, pasikviesti ir įtraukti, integruoti tuos vaikus į mūsų bendruomenes“, teigė L. Kukuraitis.

SADM vadovo teigimu, siekiant, kad iki 2020-ųjų Lietuvoje nebebūtų institucinių vaikų globos namų ir apskritai, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje aplinkoje, būtina imtis šių veiksmų:

1. Siekti globėjų proveržio ir didinti bendruomeninių namų skaičių

„Skaičiuojame, kad jeigu šiandien 750 globėjų į savo šeimas parsivestų 1–2 vaikus, vaikų namų Lietuvoje neliktų. Reikia stiprinti globėjų institutą, siekti globėjų proveržio“, – teigė L. Kukuraitis.

Pertvarkant vaiko teisių apsaugos sistemą jau priimti Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai, kurie nustato reikalavimus budinčiam globotojui, jo pareigas, teises ir veiklą, ir šios nuostatos įsigalios nuo 2018 m sausio 1 d.

Tačiau ir dabar savivaldybės pačios jau yra pasirengusios tvarkas arba jas rengia, kaip organizuoti budinčių globėjų veiklą. „Stebime, vertiname pasiteisinusius modelius ir ieškome vieningo modelio visiems, palikdami tam tikros erdvės savivaldybėms priderinti prie savo specifikos“, – sakė ministras.

Tiesa, SADM vadovo manymu, yra sunku pasiekti, jog visi vaikai būtų iškart įsivaikinami ar atsidurtų profesionalių, budinčių globėjų šeimose.

„Kai kurie vaikai yra tiek suaugę, kad jų nebeįsivaikins. Be to, yra susiformavęs tam tikras elgesio modelis, todėl kai kuriems vaikams būtų per sunku gyventi šeimose. Tad bendruomeniniai namai yra kaip pereinama erdvė išaugti iš globos įstaigų. Tie bendruomeniniai namai, kuriuos lankėme, teikia daug vilčių. Vaikai teigia, kad jiems patinka toks modelis, patinka gyventi butuose, kaip šeimai, taip gyvendami jie mato perspektyvų gyvenime“, – pasakojo L. Kukuraitis.

Lietuvoje bendruomeninių namų yra keliasdešimt, tokių namų Lietuvoje turėtų būti apie 400 šimtus.

Todėl esą, svarbu didinti bendruomeninių namų skaičių, kuomet viename bute ar name gyvena keli be tėvų globos likę vaikai, jais rūpinasi socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai. Tokiu būdu vaikams atsiranda galimybė turėti savo namus, patiems tvarkytis buitį, mokytis savarankiškumo, būti bendruomenėje.

Lietuvoje bendruomeninių namų yra keliasdešimt, L. Kukuraičio teigimu, tokių namų Lietuvoje turėtų būti apie 400 šimtus, kiekviename iš jų turėtų gyventi iki 8 vaikų.

2. Stiprinti bendruomenes, garantuoti bazinį socialinių paslaugų teikimą kiekvienai šeimai

„Turi būti bazinis paslaugų teikimas šeimai kiekvienoje savivaldybėje ir seniūnijoje. Keliame tikslą, kad kiekviena seniūnija turėtų vaikų dienos centrą, šiuo metu tai yra stipriausiai išdirbta paslauga, pagalba vaikams, padedanti išlikti šeimoje. Vaikų dienos centrų pagalba per vaikus yra pasiekiami tėvai, pasiekiamos socialinės rizikos šeimos, vyksta darbas su šeimomis“, – sakė L. Kukuraitis.

L. Kukuraičio teigimu, reikia stiprinti bendruomenes, daugiau galių ir galimybių priimti sprendimus ir pačioms spręsti problemas turi būti suteikta seniūnijoms.

„Planuojame išplėstines seniūnaičių sueigas, per kurias planuojame skirti lėšų bendruomeniškumo, šeimos stiprinimui. Kiekvienoje seniūnijoje turi būti žmonių grupė, kuri spręstų kaip padėti ir padėtų toje seniūnijoje gyvenantiems vaikams ir apskritai šeimoms, kurioms reikia pagalbos“, – sakė L. Kukuraitis.

Šiemet toliau nuosekliai didinamas finansavimas bendruomenėms – tam skirta 2,63 mln. eurų 2017 m.

Siekiant stiprinti vietos bendruomenes, šiemet toliau nuosekliai didinamas finansavimas bendruomenėms – tam skirta 2,63 mln. eurų. 2017 m., siekiant įgyvendinti vietos bendruomenių poreikius geriausiai tenkinančias veiklas ir siekiant ilgalaikės bendruomeniškumo plėtros, gyventojų aktyvumo ir didesnio jų įsitraukimo į organizuotą veiklą sprendžiant vietos bendruomenėms svarbius klausimus, finansavimas nukreipiamas į bendruomeninės veiklos stiprinimą visose savivaldybėse.

3. Vykdyti tarpinstitucinį bendradarbiavimą

„Turi vykti bendradarbiavimas tarp jau veikiančių struktūrų. Vyriausybei greitu metu pateiksime modelį, schemą, kaip turėtų vykti tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų. Bus paskirtas tarptinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, kuris bus atsakingas, kad minėtos ministerijos bendradarbiautų ir veiktų išvien dėl konkrečios šeimos ar vaiko“, – teigė L. Kukuraitis.

4. Centralizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą

Šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos Seime dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų ir jas lydinčius teisės aktų projektų. L. Kukuraičio teigimu, yra būtinas vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimas. „Vizitų į regionus metu kalbame apie tai su savivaldos atstovais, kartu akcentuojame komandinio darbo svarbą, kad išliktų tie patys žmonės, dirbtų tose pačiose patalpose. Žinoma, resursai bus stiprinami, kad būtų užtikrinamas vaiko teisių specialistų darbas ir naktimis bei savaitgaliais“, – teigė L. Kukuraitis.

Svarbų darbą taip pat atliks mobilios pagalbos šeimai komandos, kurios taip pat bus pavaldžios centrinei valdžiai. Išėmus vaiką iš šeimos, jos intensyviai dirbtų su šeimomis, kurios išgyvena krizines situacijas arba iš kurių paimamas vaikas, kad vaikas kuo greičiau būtų grąžintas į šeimą. Numatoma, kad paėmus vaiką, šeimai pasitaisyti būtų suteikiama 14 dienų.

„Mobili komanda būtų sudaryta iš socialinio darbuotojo, psichologo, kuris turėtų darbo su priklausomybėmis specializaciją, jei tokio psichologo nėra, tuomet papildomai būtų sveikatos specialistas išmanantis priklausomybes. Kai vaikas paimamas, kitą dieną mobili komanda atvažiuoja pas šeimą ir sako: „Vaikas yra paimtas, mes esame jūsų paskutinis šansas, kad jūsų vaikas grįžtų į šeimą“. Su šeima bus dirbama 14 dienų, per kurias pasimatys ar tėvai yra motyvuoti, ar jie nori keistis“ , – sakė L. Kukuraitis.

Savivaldybės nenori paleisti vaiko teisių apsaugos specialistų, nes supranta grėsmę, kad net tie ribiniai atvejai, prieš kuriuos buvo užsimerkiama, savivaldybės jau negalės užsimerkti.

SADM vadovas pridūrė, kad dėl vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimo jis sulaukia skirtingų savivaldybių ir vaiko teisių apsaugos darbuotojų nuomonių. Yra ir teigiančių, kad tokiu būdu specialistams padidės darbo krūvis, nes jau dabar yra reikalaujama, kad vaiko teisių apsaugos darbuotojai budėtų naktimis, o atlygis išlieka toks pat nedidelis. Bet yra ir palaikančių bei teigiančių, kad centralizavimas sustiprintų vaiko teisių apsaugos darbuotojų galias atstovauti vaiko teises nepriklausomai nuo savivaldybių administracijos ir politikos valios.

„Vaikų teisėms bus atrištos rankos ir bus pastebėti tie atvejai, kurie yra nematomi. Dabar yra sisteminis vaikų teisių specialistų rankų surišimas ir jie negali viešai kalbėti ir sakyti, kad pas mus yra problemų. Kai vaiko teisių apsaugos specialistai nebus priklausomi nuo savivaldos, yra tikėtina, kad jie išviešins tuos atvejus, kuriuos pražiūrėdavo pro akis. Todėl savivaldybės nenori paleisti vaiko teisių apsaugos specialistų, nes supranta grėsmę, kad net tie ribiniai atvejai, prieš kuriuos buvo užsimerkiama, savivaldybės jau negalės užsimerkti. Juos atskleis vaiko teisių specialistai, kurie jau dirbs nepriklausomai“, – sakė L. Kukuraitis.

Savivaldybės priešinasi

L. Kukuraitis kiekvieną penktadienį lanko savivaldybes, kalbasi su merais ir stebi, kaip kiekviena savivaldybė prisideda prie deinstitucionalizacijos proceso. Jo teigimu, kiekvienoje savivaldybėje situacija yra labai skirtinga, yra savivaldybių, kurios pačios imasi iniciatyvos, kad vaikų globos namų neliktų. Bet yra ir tokių savivaldybių, kurios griežtai atsisako uždaryti vaikų globos namų, teigdamos, kad negali uždaryti vaikų globos namų, nes jie pastatyti pagal europines lėšas ir turi dar veikti kurį laiką. Savivaldybės prisigalvoja ir visokių kitokių priežasčių.

„Girdime, kad bendruomeniniai namai lieka institucijomis, nes juose dirba skirtingi žmonės ir tokių namų steigimas beglobių vaikų problemos neva neišsprendžia.Tačiau kiek mus teko lankyti bendruomeninių namų, juose visą dieną būna vienas pastovus žmogus, o nakčiai ateina kitas žmogus. Taip gyvendami vaikai užsimezga artimą, pasitikėjimų grįstą santykį su darbuotojais“, sakė L. Kukuraitis.

Galvojama, kad jeigu yra institucija, kažkokios puikiai renovuotos patalpos, įranga, tai yra geriausia, kas žmogui tinka.

Jo teigimu, turi keistis mūsų visuomenės požiūris, atsirasti supratimas, kad vaiko teisė yra augti šeimoje ar šeimai artimoje aplinkoje, turi atsirasti pasitikėjimas savivaldybėse, kad globėjai, kitos šeimos, mūsų piliečiai, gali tinkamai pasirūpinti beglobiais vaikais.

„Mūsų požiūris, tiek savivaldos, tiek mūsų pačių yra labai globėjiškas, mūsų socialinė apsauga yra labai globėjiška. Galvojama, kad jeigu yra institucija, kažkokios puikiai renovuotos patalpos, įranga, tai yra geriausia, kas žmogui tinka. Merai mus vedžioja po tas patalpas ir sako: „Ką jūs geriau rasite už šias patalpas, kokį geresnį butą gausite?“. Neretai ir patys institucinių globos namų, ypač neįgaliųjų pensionatuose sako: „Kaip gi tie žmonės gyvens bendruomenėse, kaip jie gyvens be mūsų, darbuotojų. Jūs nežinote kokie jie kartais būna“, – sakė L. Kukuraitis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"