Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

4 prezidentės kirčiai valstybinių įmonių vadovams

 
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Alino Ožič (LŽ) archyvo nuotrauka

Lietuvos Respublikos prezidentė  Dalia Grybauskaitė tęsia viešojo sektoriaus valdymo skaidrinimą, siūlydama palaipsniui nutraukti „amžinų vadovų“ tradicijas.

Šį kartą prezidentė kritikuoja valstybės ir savivaldybių įmonių vadovus, kurie, pasak šalies vadovės, direktorių postuose sėdi dar nuo sovietmiečio:

1. Įmonės naudojamos kaip giminaičių įdarbinimo agentūros

Pasak prezidentės patarėjos ekonomikos ir socialiniais klausimais Linos Antanaitienės, šalies vadovė siekia, kad visas viešasis sektorius būtų depolitizuotas, o jos siūlomos įstatymų pataisos dėl amžinų vadovų yra prevencinio, antikorupcinio pobūdžio. Vadovų kadencijų įvedimas yra papildomas saugiklis nuo korupcijos ir piktnaudžiavimo tarnyba, nes visuomenei reikia skaidraus ir atsakingo valstybės turto valdymo.

„Pasak prezidentės, nepakeičiami vadovai susigyvena su politikais, tampa neprincipingi, neskaidrūs ir valstybės interesus iškeičia į atskirų partijų ar politikų naudą. Valstybinės įmonės negali būti naudojamos kaip giminių įdarbinimo agentūros, partijų maitinimo piniginės ir politikų užuovėjos. Ryškiausias neefektyvaus akcinių bendrovių valdymo ir partinio įdarbinimo pavyzdžiu jau tapo „Lietuvos geležinkeliai“, atnešę valstybei milijoninius nuostolius ir padarę žalą šalies reputacijai“, – trečiadienį teigė L. Antanaitienė.

Prezidentė teikia Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisas, kuriomis įvedamos 5 metų kadencijos valstybės ir savivaldybių įmonių bei valstybės ir savivaldybių valdomų akcinių ir uždarų bendrovių vadovams bei nustatoma, kad tas pats žmogus negali eiti vienos įmonės vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas. Planuojama, kad pataisos turėtų įsigalioti nuo liepos 1 d.

Nuo pataisų įsigaliojimo dienos bus žiūrima, kiek metų vadovas dirbo įmonėje. Jeigu vadovas dirbo iki 5 metų, tuomet nuo pataisų įsigaliojimo dienos bus pradedama skaičiuoti jo pirmoji kadencija. Jei vadovo darbo stažas yra 5–10 metų, tuomet nuo pataisų įsigaliojimo datos bus pradedama skaičiuoti antroji vadovo kadencija. Jei vadovo darbo stažas yra daugiau nei 10 metų, nuo įstatymų pataisų įsigaliojimo datos, vadovas galės dirbti dar vienerius metus.

Vadovų kadencijos trunkančios penkis metus yra puikiai įgyvendinama praktika užsienio valstybėse. Kaip rodo Europos Tarybos ataskaitos, vadovų kaita viešajame sektoriuje būtina, nes užkerta kelią dėl ilgalaikių ryšių su politikais atsirandančiai korupcijai.

2. Vadovų kėdes „privatizavo“ dar nuo sovietmečio

Daugelis valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų vadovų kėdėse šildosi net kelis dešimtmečius.

Šiuo metu valstybė valdo 123 įmones, savivaldybės – 233, tačiau daugelio jų vadovai daug metų nesikeičia, o kai kurie savo postuose sėdi dar nuo sovietmiečio. Dabar net 20 valstybės valdomų įmonių direktorių tas pačias pareigas eina daugiau negu du dešimtmečius, o kai kurie ir 30 metų. Apie 40 savo postuose sėdi jau daugiau kaip dešimtmetį. Daugiausia su postais suaugusių direktorių yra miškų urėdijose ir kelių priežiūrios įmonėse.

Pavyzdžiui, Anykščių, Prienų, Šaulių ir Telšių miškų urėdai vadovaujančias pareigas eina 30 metų, Marijampolės, Radviliškio urėdai nesikeitė net 26 metus. Amžini direktoriai viešpatauja ir kelių priežiūrios įmonėse – „Automagistralės“ bei Klaipėdos, Marijampolės, Šaulių, Telšių regiono kelių vadovai tą patį darbą dirba jau daugiau kaip 20 metų. Tuo tarpu kelių priežiūrios įmonių efektyvumas ir uždarbis valstybei vis mažėja.

Prezidentės teigimu, užsisėdėjusių direktorių apstu ir valstybės akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse. Pavyzdžiui, „Valstybės projektų ir sąmatų ekspertizės“ vadovas nesikeitė jau 25 metus. „Informacinės verslo paslaugų įmonė“ – 21 metus, „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ – 19 metų.

3. Neatitinka grąžos rodiklių

Pernai visų valstybinių įmonių (VVĮ) kapitalo grąža siekė 4,4 proc. – tai kone dvigubai mažiau nei Ekonominės bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkis. Net 45 valstybinės įmonės į biudžetą iš viso nemokėjo dividentų ir pelno įmokų.

2015 m. iš 16 VVĮ, kurios vykdo išskirtinai komercinę veiklą, tik 8 pasiekė nustatytą grąžos rodiklį.

2015 m. tik 7 VVĮ iš 21, kurių tikslas siekti didinti verslo vertę ir įgyvendinti valstybėms jos iškeltus socialinius ar politinius tikslus, užtikrinti strateginius valstybės interesus ir kt., pasiekė grąžos rodiklį.

Iš 43 VVĮ, kurios turi siekti valstybės socialinių ir politinių tikslų įgyvendinimo ir vykdyti nekomercinio pobūdžio veiklą, bet privalo veikti nenuostolingai, kad užtikrintų veiklos tęstinumą, tik 31 2015 m. veikė pelningai.

VVĮ portfelio normalizuota nuosavo kapitalo grąža augo tik energetikos sektoriaus. Visų kitų sektorių (susisiekimo, miškininkystės) normalizuota nuosavo kapitalo grąža per 2015 metus ženkliai sumažėjo.

4. Nesumoka dividentų

2015 m. energetikos sektoriaus įmonės sumokėjo daugiausiai dividentų ir pelno įmokų – 99,2 mln. eurų., susisiekimo sektorius – 3,8 mln. eurų, t.y. 5,6 mln. eurų mažiau nei 2014 m., o miškų urėdijos – 3,2 mln. eurų, t.y. 2,3 ml eurų mažiau nei 2014 m.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"