Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

4 svarbiausios Finansų ministerijos numatomos pertvarkos

 
2017 03 02 14:21
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Šiandien finansų ministras Vilius Šapoka pristatė numatomas mokesčių, biudžeto formavimo, regionų ir finansų rinkų plėtros pertvarkas.

Smulkiam verslui – metus truksiančios mokesčių „atostogos“

Kompleksine mokesčių pertvarka Finansų ministerija siūlo mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, taip pat numato peržiūrėti mokesčių lengvatas ir palikti tik tas, kurios yra socialiai teisingos ir efektyvios.

Kartu peržiūrint smulkaus verslo apmokestinimą, planuojama veiklą pradedančiam verslui suteikti vienų metų „atostogas“ nuo mokesčių. Be to, investuojančioms į technologinį atsinaujinimą įmonėms numatoma siūlyti leisti apmokestinamąjį pelną susimažinti iki 100 proc., taip pat skatinti alternatyvaus finansavimo plėtrą. Tikimasi, kad šios priemones padės skatinti investicijas bei verslui užtikrins geresnes alternatyvaus skolinimosi sąlygas.

Daug dėmesio Finansų ministerija skirs skatindama savanorišką mokesčių mokėjimą. Tarp priemonių numatomas ir visuomenės švietimas, ir mokesčių procedūrų supaprastinimas (pavyzdžiui, preliminarių PVM deklaracijų formavimas ir kitos paslaugos mokesčių mokėtojams). Kartu Finansų ministerija akcentuoja, kad gauna vis daugiau informacijos apie mokesčių mokėtojus iš įvairių šaltinių, todėl vengiantys mokėti mokesčius nuo šios pareigos nepasislėps.

Biudžeto pertvarka – daugiau viešumo

Biudžeto formavimo pertvarka siekiama peržiūrėti strateginius planavimo dokumentus ir jų skaičių optimizuoti, susieti išlaidas su rezultatais, didinti institucijų atsakomybę ir atskaitomybę. Daug dėmesio numatoma skirti viešumui – kad visuomenė aiškiai ir paprastai galėtų matyti, kur naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.

Regionų ekonominė plėtra

Regionų plėtros pertvarka bus siekiama identifikuoti ir efektyviai išnaudoti regionų ekonominį potencialą – kad investicijos būtų tinkamai planuojamos ir ekonomiškai pagrįstos, kurtų didesnę pridėtinę vertę (visų pirma darbo vietas), mažėtų infrastruktūros išlaikymo ir paslaugų sąnaudos. Finansų ministerija skatins savivaldybes labiau bendradarbiauti, kartu vykdyti visam regionui svarbius projektus, didinti veiklos skaidrumą, į planavimą ir sprendimų priėmimą įtraukiant ir gyventojus ir verslą.

Veikla po 2020 metų, kai neliks ES fondų paramos

Didžiąją dalį visų viešųjų investicijų Lietuvoje sudaro Europos Sąjungos investicijos – po 2020 metų šis srautas sumažės, todėl turime ruoštis poreikių finansavimui savais ištekliais.

Tam numatoma peržiūrėti rizikos kapitalo ir pensijų fondų, verslo angelų bei pakeitimo vertybiniais popieriais teisinį reguliavimą ir jį supaprastinti, efektyviau išnaudoti finansų technologijų (FinTech) galimybes. Tai leistų iki 2020 metų pritraukti apie 700 mln. privačių lėšų verslo ir viešiesiems projektams finansuoti, o kapitalo rinkos augtų po 2 proc. kasmet.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"