Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

5 argumentai prieš alkoholio kontrolės įstatymo griežtinimą

 
2017 03 23 15:17
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos Laisvosios rinkos institutas (LLRI), remdamasis atlikta ekspertize, teigia, kad įstatymų dėl akoholio įsigijimo griežtumas pranoktų bene visas Europos Sąjungos nares.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai dėl lietuvos respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nr. I-857 2, 161, 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projekto nr. Xiip-4437, lietuvos respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nr. I-857 2, 161, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 162 straipsniu įstatymo projekto nr. Xiip-4096, lietuvos respublikos akcizų įstatymo nr. Ix-569 23, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. Xiip-4097, lietuvos respublikos sveikatos sistemos įstatymo nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. Xiip-4098, lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso 76, 168 ir 485 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. Xiip-4099

Alkoholio pardavimo laikas nebūtinai padeda sumažinti vartojimą.

Lietuvoje jau taikomas vienas griežčiausių alkoholio reklamos apribojimų ES ir pasaulyje.

Draudimas gabenti ir laikyti alkoholinius produktus viešai matoma pakuote yra perteklinis

Draudimas vartoti ir pardavinėti alkoholį visose viešose erdvėse būtų pats griežčiausias Europoje.

Todėl LLRI ragina Vyriausybę nepritarti įstatymo projektams XIIP-4437, XIIP-4096, XIIP-4097, XIIP-4098, XIIP-4099.

1. Griežčiausias Europoje

Įstatymo projekto XIIP-4437 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir įstatymo projekto XIIP-4096 4 straipsnio 6 dalis siūlo drausti Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais jaunesniems kaip 20 metų asmenims.

Remiantis Konstitucija, 20 metų jaunuolis jau turi daugumą pilietinių teisių (rinkimų, santuokos, transporto priemonės vairavimo ir pan.), o priėmus tokį įstatymą, savarankiškai priimti sprendimų jaunimas nebegalėtų. Kaip teigiama LLRI pranešime, draudimas įsigyti alkoholio asmenims iki 20 metų būtų pats griežčiausias ES, nes kai kur, kaip teigia LLRI, alkoholį įsigyti galima ir iki 18 metų.

„Jeigu būtų įvestas siūlomas apribojimas, Lietuva taptų valstybe turinčia didžiausią amžiaus apribojimą alkoholinių gėrimų įsigijimui ne tik Europos Sąjungoje bet ir visoje Europoje. Analogišką draudimą turi tik Islandija ir Norvegija. Kitose ES šalyse alkoholinių gėrimų įsigijimas leidžiamas nuo 16 (Austrija, Portugalija) arba nuo 18 metų.“ Draudimas taip patt darytų įtaką ir turizmui, bei su juo susijusioms sritims, teigiama pranešime.

O apie visišką draudimą vartoti alkoholinius gėrimus jaunesniems nei 20 metų asmenims, jokioje ES šalyje nėra tokio ribojimo: „Devyniose ES šalyse alkoholinius gėrimus įsigyti ir/ar vartoti galima asmenims jaunesniems nei 18 metų. Daugelyje ES šalių alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžius yra 18 metų. Pateikiame informaciją apie šalis, kur nuo šios nuostatos yra nukrypstama.“

2. Alkoholio pardavimo laikas nebūtinai padeda sumažinti jo vartojimą

Įstatymo projekto XIIP-4437 5 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktai ir įstatymo projekto XIIP-4096 4 straipsnio 3 dalis trumpina prekiavimo alkoholiniais gėrimais laiką iki: pirmadieniais – šeštadieniais 10.00–20.00, sekmadieniais 10.00–15.00.

Alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimas įvestas 2007 m. ir pakoreguotas 2009 m. Tačiau pardavimo laiko ribojimo poveikis alkoholio suvartojimui yra kvestionuotinas. Pagal Statistikos departamento duomenis nėra reikšmingo legalaus alkoholio suvartojimo sumažėjimo po 2007 ar 2009, lyginant su ankstesniais laikotarpiais (Žr. lentelę Nr. 4 žemiau; šaltinis – Statistikos departamentas). Atsižvelgiant į šią statistiką nėra pagrindo teigti, kad griežtesnis alkoholinių gėrimų pardavimo laiko trumpinimas mažintų vartojimą.

Dar daugiau, legalių pardavimų statistikoje neatsispindi šešėliniai alkoholio pardavimo ir vartojimo mastai. Projekto rengėjai nepateikia įrodymų, leidžiančių teigti, kad būtent papildomas alkoholio laiko pardavimo ribojimas yra proporcinga priemonė mažinti alkoholio vartojimą.

3. Lietuvoje jau taikomas vienas griežčiausių alkoholio reklamos apribojimų ES ir pasaulyje

Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 8 straipsnis siūlo Lietuvos Respublikoje visų formų alkoholio reklamos draudimą.

Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos tyrimo duomenis (p. 77, Global status report on alcohol and health 2014, WHO), mažiau kaip penktadalis iš 166 pasaulio šalių visiškai draudžia alaus lauko reklamą (ir į šį skaičių įtraukiant šalis, kurios apskritai draudžia alkoholį, pvz., musulmoniškos šalys).

Palyginus ES šalių reklamos draudimus skirtinguose šaltiniuose matyti, kad Projektu siūlomas bet kokios išorinės alkoholio reklamos draudimas būtų kone griežčiausias Europoje. Kyla pagrįstų abejonių, ar tai yra proporcingas asmens laisvės ribojimas.

4. Draudimas gabenti ir laikyti alkoholinius produktus viešai matomoje pakuotėje yra perteklinis

Įstatymo projekto Nr. XIIP-4437 4 straipsnis siūlo drausti fiziniams asmens gabenti ir laikyti alkoholinius produktus atidengta pakuote. Vyriausybės nutarimo projektas siūlo vietoje savokos „atidengta pakuotė“ naudoti „viešai matoma pakuotė“. Dėl šių sąvokų nevienareikšmiško interpretavimo nėra aišku, kokį reguliavimo siūlo projekto rengėjas. Ar (1) drausti fiziniams asmenims viešoje vietoje turėti, neštis atidarytą alkoholinio gėrimo butelį, ar (2) viešoje vietoje turėti, neštis uždarytą alkoholinio gėrimo butelį, neįdėtą į kokį nors kitą įpakavimą, pvz., pirkinių maišelį.

Pagal Vyriausybės pastabas galima numanyti, kad linkstama prie antrosios interpretacijos, t.y., kad viešoje vietoje būtų draudžiama turėti, neštis uždarytą alkoholinio gėrimo butelį, neįdėtą į kokį nors kitą įpakavimą. Ši formuluotė reiškia, kad asmuo, pvz., besinešantis uždarytą alkoholinio gėrimą ne pirkinių maišelyje pažeistų įstatymą ir galėtų būti patrauktas atsakomybėn.

Toks draudimas yra netikslingas, nes alkoholinio gėrimo butelio nešimasis nėra tolygus alkoholio gėrimo vartojimui viešoje vietoje. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad galiojančio alkoholio įstatymo redakcijos 4 straipsnyje draudžiam gabenti alkoholio gėrimus atidarytose pakuotėse. Išeina, kad viena vertus.

5. Draudimas vartoti ir pardavinėti alkoholį visose viešose erdvėse būtų pats griežčiausias Europoje

Įstatymo projekto XIIP-4437 5 straipsnio 2 dalies punktai 4, 7, 12 draudžia pardavinėti alkoholinius gėrimus sporto varžybų, švenčių, masinių renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių metu, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose.

Įvestas draudimas vartoti ir parduoti alkoholinius gėrimus laisvalaikio renginių (pvz.: kultūros renginių ir kt.) metu, būtų pats griežčiausias visoje Europoje. Nė viena Europos valstybė nedraudžia alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrinių renginių metu. Įvedus draudimus vartoti alkoholį ir kitų renginių (pvz.: sporto) metu, Lietuva taptų šalimi taikančia aukščiausius alkoholio vartojimo apribojimus (žiūrėti lentelę).

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"