TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

5 etikos sargai atsisako dirbti komisijoje

2013 12 03 16:20
Iš komisijos traukiasi ir jos pirmininkas V.Stundys. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Po Seimo statutui prieštaraujančiam balsavimui dėl Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės panaikinimo penki Etikos ir procedūrų komisijos nariai sustabdė savo įgaliojimus.

Apie tai antradienį plenarinių posėdžių salėje pranešė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys. Įgaliojimus, kol nebus suformuota nauja Seimo Etikos ir procedūrų komisija, sustabdė konservatoriai V.Stundys, Vytautas Juozapaitis, Stasys Šedbaras, liberalė Dalia Teišerskybė ir Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys.

"Tapo akivaizdu, kad Seimo komisija negeba atlikti jai pavestų funkcijų", - sakė V.Stundys. Anot jo, ne pirmą kartą komisija balsuoja vadovaudamasi ne statuto normomis, o politinėmis aplinkybėmis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija antradienį valdančiosios daugumos balsais priėmė sprendimą daugiau nebesvarstyti teisiamo V.Uspaskicho neliečiamybės klausimo. Anot jos, nauja komisija, turinti svarstyti prokurorų prašymą dėl neliečiamybės panaikinimo, neturi būti sudaroma.

V.Stundžio teigimu, šis sprendimas prieštarauja Seimo statutui. "Tai reiškia, kad šita išvada šiek tiek kertasi su Seimo statuto nuostatomis. Tokią poziciją pareiškė kiti penki komisijos nariai. Pagal statutą, jeigu komisijos sudėtis nepatvirtinta, Seimas privalo procedūrą kartoti, kol komisija bus sudaryta", - tvirtino parlamentaras.

Seimui patvirtinus Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą, kad V.Uspaskicho teisinio imuniteto atėmimo klausimas nebeturi būti svarstomas, parlamento opozicija paliko plenarinių posėdžių salę. Toliau nebedirbti nusprendė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio nariai.

V.Uspaskichas antradienį žurnalistams tvirtino pasitikįs Seimo valia šiuo klausimu. Tačiau jis patvirtino tebemanąs, kad jokio nusižengimo ar nusikaltimo nepadarė, pavadindamas teisėjus nusikaltėliais. Paklaustas, kaip vertinąs, kad Etikos ir procedūrų komisijoje dėl jo imuniteto balsuota vadovaujantis partiniu principu, o ne statuto nuostatomis, V.Uspaskichas sakė, kad tai normalu. Pasak jo, visuose parlamentuose taip balsuojama.

Prieš kelias savaites Seimo opozicijai protestuojant dėl "tvarkiečio" Petro Gražulio kandidatūros į komisijos pirmininko pareigas, tokios komisijos sudarymui nebuvo pritarta. Seimo opozicija siūlė sudaryti kitą komisiją, svarstysiančią V.Uspaskicho neliečiamybės panaikinimo klausimą. Į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją buvo kreipusis Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė.

Generalinis prokuroras Darius Valys yra kreipęsis į Seimą su prašymu leisti baudžiamojon atsakomybėn patraukti Darbo partijos įkūrėją V. Uspaskichą dėl nepagarbos teismui.

Anksčiau Seimas yra panaikinęs V.Uspaskicho imunitetą vadinamojoje Darbo partijos byloje. Šios partijos steigėjas ir buvęs jos pirmininkas Vilniaus apygardos teismo yra pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir "juodosios buhalterijos". Ši nutartis yra apskųsta aukštesnės instancijos teismui.

V.Uspaskichas teisėjus yra viešai išvadinęs nusikaltėliais. "Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad Seimo narys Viktoras Uspaskichas šių metų liepos 28 dieną 22.51 val. Vilniaus oro uosto atvykimo salėje atsakydamas į jam pateiktus žurnalistų klausimus viešai žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą. Šiais savo veiksmais V.Uspaskichas galėjo padaryti nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje. Seimo nario V.Uspaskicho galimo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, liudytojų, nukentėjusiosios parodymai ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto užfiksuoti duomenys", - Seime sakė D.Valys.

Pagal Lietuvos Konstituciją, Seimo narys negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ir kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo sutikimo. Tam, kad būtų panaikinta parlamentaro teisinė neliečiamybė, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip pusė, tai yra ne mažiau kaip 71 Seimo narys iš 141.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"