Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

5 faktai: kaip atrodys Aukštojo mokslo reforma

 
2017 05 02 12:55
ŠMM nuotrauka

Kaip premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė mato aukštojo mokslo reformą, pateikiame 5 faktus.

1. Kas bus sujungta?

Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai ir jie – didžiuosiuose miestuose esantys – dabartinis Vilniaus universitetas ir sukurtas naujas Kauno universitetas.

Prie VU siūloma prijungti Mykolo Romerio (MRU) ir Lietuvos edukologijos universitetus (LEU), VU dalimi taptų Šiaulių universitetas (ŠU).

Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą (KTU), Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) bei Lietuvos sporto universitetą (LSU).

VGTU lieka nepakitęs, o Klaipėdos universitetas (KU) specializuosis uostui svarbiose studijų ir mokslo kryptyse.

Vilniaus dailės akademija (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) turėtų būti sujungtos ir tapti viena specializuota aukštąja mokykla; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) lieka antrąja specializuota aukštąja mokykla. Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėjas Eugenijus Butkus sakė, kad LSMU ir kuriamą bendrą menų aukštąją mokyklą tiksliausia būtų vadinti akademijomis.

Pertvarka nekeis Karo akademijos ir kunigų seminarijų statuso.

Siūloma, kad veiktų devynios kolegijos: Vilniaus kolegijos ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos junginys, Kauno kolegijos, Kauno technikos kolegijos ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos junginys, Klaipėdos valstybinė kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, taip pat Šiaulių valstybinė kolegija, Panevėžio kolegija, Alytaus kolegija, Marijampolės kolegija ir Utenos kolegija.

2. Atskira pareigūnų aukštoji mokykla

Kaune numatoma kurti atskirą specializuotą aukštąją mokyklą, kuri rengtų pareigūnus. Pareigūnų akademija iš dalies turėtų būti kuriama Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto pagrindu. Šiuo metu nėra atskiros tik pareigūnus rengiančios aukštosios mokyklos, juos rengia Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas, profesinė Lietuvos policijos mokykla.

3. Drastiškai krinta studentų skaičius: Universitetų vertinimas

Prognozė toli gražu ne guodžianti – 2020 m. į aukštąją išsilavinimą pretenduos 55 proc. mažiau jaunimo nei 2011 m. Vien šie skaičiai rodo, kad situacija yra sunkiai kontroliuojama. 2018 m. planuojamo 4 balų stojamo kartelės neatitiktų, pavyzdžiui, 63 proc. MRU studentų, 49 proc. – KU, 43 proc. – ŠU, 32 proc. – LEU, 22 proc. – VGTU, 7 proc. – VU.

Vilniaus universitetas ir Kauno technologijos universitetas sutinka su pertvarka, bet pabrėžia investicijų poreikį.

Mykolo Romerio universiteto rektorius sako, kad jo vadovaujamoje aukštojoje mokykloje teisės studijos turėtų likti autonomiškos nuo Vilniaus universiteto.

Šiaulių universitetas prieštarauja darbo grupės siūlomam Vilniaus universiteto fakulteto statusui. Jis sutiktų tapti specializuotu universitetu ar akademija.

Vytauto Didžiojo universiteto nuomone, vienas universitetas Kaune reikštų grįžimą į sovietmetį. Rektoriaus požiūriu, nutarus, kad visgi bus vienas universitetas, istoriškai teisingiau būtų mieste palikti Vytauto Didžiojo vardo aukštąją mokyklą. Jis taip pat sako, kad vieno universiteto kūrimas iš Kauno atimtų dalį studijų, iškiltų grėsmė laisvųjų studijų sistemai, taikomai Vytauto Didžiojo universitete.

4. Optimizuojamos studijos – trumpesni studentavimo metai.

Dėl mažų krūvių universitetuose ir kolegijose dirbantys dėstytojai gauna mažas algas. Studijas A. Butkus siūlo intensyvinti ir trumpinti: bakalauro studijos gali trukti 3 metus, kaip daroma 90 proc. Europos studijų, o studentams turėtų būti užtikrintas socialinė parama, lengvas darbo ir studijų derinimas, tai bus galima padaryti patrumpinus studijų laiką, sako E. Butkus. Programų turėtų sumažėti nuo 1800 iki 700.

Reformos plane numatyta finansavimo pertvarka, sudarant sąlygas nemokamoms bakalauro studijoms nuo 2018 metų. Tačiau mokamos studijos išlieka, slenkstinis balas visoms studijų programoms bus skirtingas, jo nepasiekęs studentas už mokslą mokės.

5. Kiek tai kainuos? Kaip teigia „Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė, tinklo pertvarkos kompleksas pareikalaus iki 200 milijonų investicijų: 150 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų, 70 mln. iš valstybės biudžeto.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Galutinį sprendimą dėl universitetų tinklo turės priimti Seimas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"