Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

5 prezidentės siurprizai „amžiniems“ mokyklų direktoriams

 
pixabay.com nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teiks Seimui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis pradedamos taikyti švietimo įstaigų vadovų kadencijos ir jų ribojimas, nustatoma skaidresnė vadovų atranka ir jų veiklos vertinimas, stiprinama mokyklos savivalda.

Šiandien prezidentė susitiko su švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadove Jurgita Petrauskiene, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša, Savivaldybių asociacijos direktore Roma Žakaitiene bei Lietuvos moksleivių sąjungos atstovais ir aptarė, kaip užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį švietimo įstaigų valdymą.

Šiuo metu šalies švietimo įstaigoms vadovauja 1708 vadovai, iš kurių 60 proc. vadybinis stažas yra 15 ir daugiau metų, apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas yra 30 ir daugiau metų.

2014 m. du kartus buvo bandoma įvesti kadencijas mokyklų vadovams, bet abu kartus Seimui pritrūko politinės valios. Tikimasi, kad šį kartą prezidentei pavyks ir siūlomos pataisos turėtų įsigalioti nuo liepos 1 d. Pagal šias pataisas numatoma:

1. Įvesti ir riboti mokyklų vadovų kadencijas.

Vadovas viešo konkurso būdu į pareigas būtų skiriamas penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo vadovu negalėtų būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės toje pačioje įstaigoje.

Jei pataisos įsigalios, tuomet iki tol švietimo įstaigai 10 metų ar daugiau vadovavę vadovai galės dalyvauti viešajame konkurse ir pretenduoti dar vienai kadencijai toje pačioje švietimo įstaigoje. Jei švietimo įstaigos vadovas turi darbo stažą mažiau nei 10 metų, nuo įstatymo patvirtinimo pradėtų skaičiuotis pirmoji jo kadencija.

2. Skaidrinti ir depolitizuoti vadovų atranką.

Į vadovų atrankos komisiją būtų įtraukiami tėvų atstovai ir socialiniai partneriai. Komisijoje negalėtų būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų narių ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Komisijos nariu galėtų būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo.

3. Griežtinti vadovų veiklos vertinimą.

Būtų įvedamas kasmetinis mokyklų vadovų vertinimas. Dvejus metus iš eilės nepatenkinamai į vertintas vadovas būtų atleidžiamas iš pareigų. Vertinimą atlieka Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija.

4. Stiprinti mokyklos savivaldą.

Į mokyklos tarybos sudėtį būtų įtraukiami mokinių, mokytojų, tėvų ir vietos bendruomenės atstovai. Tarybos nariu galėtų būti nepriekaištingos reputacijos asmuo. Tarybos nariu negalėtų būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių, tarybų nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

5. Mokyklos vadovas, mokytojas turės būti nepriekaištingos reputacijos.

Dirbti mokytoju ar švietimo įstaigos vadovu turės teisę tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Bus išskirti kriterijai, kuriais remiantis asmenį bus galimą laikyti nepriekaištingos reputacijos.

Siekiant išvengti situacijų, kokia pastaruoju metu yra susiklosčiusi, pavyzdžiui, Vilniaus P.Vileišio progimnazijoje, Marijampolės Mokolų pagrindinėje mokykloje ir kitose švietimo įstaigose, įstatymu siūloma įvertinti nuostatą, kad, kilus įtarimų dėl švietimo įstaigos vadovo veiklos, pradedamas tarnybinis patikrinimas ir vadovas laikinai nušalinamas nuo pareigų.

Nustačius šiurkštų pažeidimą, vadovas atleidžiamas, priešingu atveju – grąžinamas į pareigas. Jei steigėjas nepriima sprendimo nušalinti arba atleisti vadovo, tokį sprendimą priima švietimo ir mokslo ministras.

Ir labai puikūs vadovai neišvengs rotacijos

Klausimų kyla dėl to, ar yra teisinga į vadovų rotaciją įtraukti ir labai gerus mokyklų vadovus, kurie kokybiškai vadovauja mokykloms, užtikrina puikią emocinę aplinką, paprastai tariant yra puikūs vadovai ir gali sėkmingai vadovauti mokykloms toliau. Antai kaip vienas iš labiausiai mokyklai atsidavusių vadovų matomas Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, kuris sukūrė nuostabią mokyklą ir bendruomenę. Todėl būtų neteisinga tokia nauja tvarka bausti gerus mokyklų vadovus ir atimti iš jų tai, ką jie kūrė daugybę metų.

Roberto Dačkaus (president.lt) nuotrauka

Tačiau pasak prezidentės patarėjos švietimo klausimais Saulės Mačiukaitės-Žvinienės, švietimo įstatymo pataisos galios visiems mokyklų direktoriams, nepaisant to kaip sėkmingai jie geba vadovauti mokykloms.

„Prezidentės manymu būtina užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį švietimo įstaigų valdymą, didinti vadovų atsakomybę bei atskaitomybę, ir stiprinti mokyklos savivaldą. Prezidentės manymu visame viešajame sektoriuje yra būtina riboti vadovų kadencijas. Jei direktorius dirba toje pačioje mokykloje dvi kadencijas iš eilės, jis sėkmingai gali pretenduoti direktoriaus pareigoms kitose įstaigose“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė S. Mačiukaitė-Žvinienė.

„Šios švietimo pataisos yra labai reikalingos. Norint turėti stiprią švietimo sistemą, reikia ir stiprių mokyklų vadovų. Ne tik mokykloms turi būti keliami aukšti reikalavimai, bet ir mokyklų vadovams. Mokykla nėra hierarchinė organizacija, todėl svarbu įgalinti pačią mokyklą ir pačią bendruomenę rinkti mokyklos vadovą. Tikim, kad šios pataisos suteiks daugiau atsakomybės ir galios taryboms, mokyklos bendruomenei ir ne tik užtikrinant geresnį emocinį klimatą, bet ir leidžiant joms prisidėti prie akademinių pasiekimų“, – sakė ŠMM vadovė.

Jos teigimu, nebus sunku įvertinti vadovų veiklą, nes yra daug metodinių įrankių, kuriais sėkmingai būtų galima užtikrinti kokybišką vertinimą. Vienas iš tokių vertinimo įrankių galėtų būti Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra.

Pasak Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko E. Jovaišos, pataisų reikėtų ne tik dėl mokyklų vadovų rinkimo ir vertinimo, bet ir turėtų būti svarstoma kas penkerius metus į mokytojo pareigas organizuoti konkursus ir rinkti mokytojus taip, kaip aukštosiose mokyklose yra renkami dėstytojai.

„Šios pataisos yra ir mūsų vyriausybinėje programoje. Mes palaikysime šį įstatymų projektą. Bet tai nereiškia, kad mes išmetame mokyklų vadovus iš švietimo lauko, tai reiškia, kad mes suteikiame jiems naują progą, naują iniciatyvą, savo protą, sugebėjimą, kaip pavyzdžiui S. Jurkevičius, sukurti tokią pat jaukią mokyklą kitur. Svarstome, kad ateityje tai turėtų paliesti ir mokytojus. Nes vis dėl to, mokyklų mokytojai turėtų būti renkami, kaip yra renkami aukštųjų mokyklų dėstytojai“ , – teigė E. Jovaiša.

Jis pabrėžė, kad tokios pataisos leis mažinti atotrūkį tarp didžiųjų Lietuvos miestų, kur daug mokyklų turi kompetentingus vadovus ir mažų miestelių, kuriuose apstu švietimo problemų.

Kelti atlyginimus vadovams

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė R. Žakaitienė tikisi, kad prezidentės inicijuojamos permainos duos ne tik daugiau kokybės švietimo sistemai, bet bus ir pagalvota apie mokyklos vadovo statusą, jo garantijas, darbo užmokestį, atsiras daugiau norinčių užimti mokyklos vadovo pareigas, kadangi dabar yra tokių apskričių, kaip pavyzdžiui Vilniaus apskritis, kurioje net 6 savivaldybėse iš 8, nėra norinčių būti mokyklų vadovais.

„Žmonės ten tiesiog nepretenduoja į tokias pareigas. Tai turi būti tokios pareigos ir darbas, į kurį žmonės norėtų pretenduoti. Kadencijų skaičius, reikalavimai ir įsipareigojimai mokyklų vadovų prieš mokyklos bendruomenę, turi būti vertinami ir jiems turi būti suteikiamos rimtesnės garantijos. Vadovams reikia kelti atlyginimus, nes daugelyje mokyklų vadovų ir mokytojų atlyginimai yra identiški. Jeigu vadovams yra daugiau reikalavimų, prievolių, tai ir jo darbas turi būti tinkamai įvertintas“, – teigė R. Žakaitienė.

Ji pabrėžė, kad turėtų būti inicijuojamas ir vietos savivaldos įstatymo pakeitimas, kad mokyklos vadovo paskyrimas laimėjus kadenciją, būtų mero kompetencijoje, o ne tarybos.

„Jeigu asmuo pretenduoja, praeina tam tikrą kvalifikacinį egzaminą, jo priėmimą sprendžia savivaldybės taryba. Dėl visų kitų biudžetinių įstaigų priėmimo sprendžia savivaldybės meras. Taip yra operatyviau, skaidriau ir aiškiau, ir tuomet nėra jokių politinių diskusijų“, – sakė R. Žakaitienė.

Dabartinės tvarkos priimant mokyklų vadovus vienas iš didžiausių trūkumų šiuo metu yra tai, kad šis procesas yra labai politizuojamas. Pasak R. Žakaitienės, „yra teisinga, kad įsigaliojus pataisoms, parenkant vadovą dalyvaus ir mokytojai, ir mokyklų tarybų atstovai, o tas politizavimas gali sumažėti, jei po tos atrankos, vadovų priėmimas, priklausytų ne nuo tarybos, o nuo tiesiogiai rinkto mero“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"