Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

6 skandalai, kuriuose minimas Artūras Skardžius

 
2017 06 15 16:19
Po 15min.lt tyrimo, socialiniuose tinkluose paplito "memai" su A. Skardžiumi /
Po 15min.lt tyrimo, socialiniuose tinkluose paplito "memai" su A. Skardžiumi / "Facebook" Šarūno Černiausko memas

Seimo nario Artūro Skardžiaus veikla, siejama su vėjo energetikos įmonėmis, viešojoje erdvėje sukėlė daug audringų diskusijų. Tai ne pirmas atvejis, kai ant A. Skardžiaus krenta įtarimų šešėlis. Pateikiame garsiausius. 

1. Vėjo energetikų skandalas

Pastarųjų dienų skandalas yra siejamas su politiko tariama įtaka priimant tam tikrom vėjo energetikos įmonėm palankius įstatymo projektus.

2017 m. birželio 14 dieną naujienų portalas 15min.lt paskelbė tyrimą, kuriame pateikė informacija, esą A. Skardžius gauna pajamas iš vėjo energetikų ir aktyviai dalyvauja vėjo energiją reguliuojančių įstatymų rengime. Remiantis portalo 15min.lt pateiktais duomenimis, A. Skardžius su žmona Snieguolė Skardžiuvienė turi žemės sklypą Šilutės rajone, už kurį vėjo energetiką plėtojantys verslininkai moka žymiai didesnę nuomos kainą nei šalia sklypus turintiems savininkams. Teigiama, kad A. Skardžiaus šeimai verslininkų mokama pinigų suma tiesiogiai priklauso nuo elektros supirkimo kainos. Tuo tarpu socialdemokratas aktyviai dalyvauja įstatymų rengimo projektuose, kurie neva gina jo žemes nuomojančių verslininkų interesus.

Tą pačią birželio 14-osios vakarą LRT laidoje „Dėmesio centre“ susitiko 15min.lt žurnalistas bei tyrimo iniciatorius Dovydas Pancerovas, Seimo antikorupcijos komiteto pirmininkas Vitalijus Gailius ir pats Artūras Skardžius.

Laidos metu Seimo narys teigė, jog viską ką parašė D. Pancerovas yra šmeižtas ir melas, išskyrus vieną faktą – kad prieš 11 metų jo žmona išnuomavo beveik 30 ha sklypą projektų vystytojams.

Regis, A. Skardžiumi nepatikėjo net jo bičiuliai iš Socialdemokratų partijos. Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Andrius Palionis pranešė, kad frakcija kreipėsi į Seimo antikorupcijos komisiją, jog ši įvertintų A. Skardžiaus teiktus įstatymų projektus, o šeštadienį A. Skardžių svarstys Socialdemokratų partijos Etikos ir procedūrų komisija.

2. Sandoris su maskviečiais

Kelios savaitės prieš įsižiebiant vėjo energetikos skandalui, portalas 15min.lt taip pat priminė kitą A. Skardžiaus šeimos sandėrį, kuris kelia įtarimus ir anksčiau buvo aprašytas delfi.lt.

2013 metais rusų įmonė įsigijo vietą Daugų poilsiavietėje, kuri priklausė A. Skardžiaus žmonos ir verslo partnerio įsteigtai įmonei „Kornelita“. Už gan didelę sumą įsigiję nuostolingai veikusią poilsiavietę rusai vardijo ambicingus planus, tačiau iki šiol nieko neįgyvendino.

Iš 15min.lt atlikto tyrimo galima įtarti, kad painūs įmonių steigimai ir akcijų pirkimai buvo vykdomi neva tam, kad būtų nupirkta Seimo nario A.Skardžiaus šeimai priklausanti poilsiavietė.

3. Tie patys vėjo energetikai

2017 metų balandį Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Arvydas Anušauskas ir Agnė Bilotaitė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl galimo Seimo nario Artūro Skardžiaus interesų konflikto.

Remiantis naujienų agentūros ELTA ir internetinio naujienų portalo lrytas.lt duomenimis, Seimo narius kreiptis į Seimo Etikos komisiją paskatino viešojoje erdvėje pasklidusi informacija apie A. Skardžiaus sutuoktinės nuomojamą žemę Tado Navicko valdomai įmonei UAB „Šilalės vėjo elektra“.

Seimo narys A. Skardžius dalyvavo darbo grupėje, kuri rengė 2011 metais priimtą Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos įstatymą. Parengtame įstatymo projekte buvo nustatyta numatomą valstybės paramą vėjo energetikai, kuriai priklauso būtent A. Skardžiaus žmonos išnuomotoje žemėje veikusi įmonė „Šilalės vėjo elektra“.

4. Akcijų sandėris Baltarusijoje

2016 metais, perrinkimo į Seimą siekęs A. Skardžius, Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktos interesų deklaracijoje pateikė duomenis, rodančius, kad 2015 metais S. Skardžiuvienė Baltarusijos įmonei „Investenergostroi“ suteikė 100 tūkst. eurų paskolą.

Remiantis 15min.lt, Seimo narys interesų deklaracijoje nepateikė įrašo, parodančio, kad jo žmona valdo Baltarusijoje veikiančios įmonės akcijas. A. Skardžius, paklaustas kodėl žmonos akcijos nebuvo deklaruotos, atsakė manantis, kad to nereikėjo daryti dėl palyginti mažos akcijų vertės.

5. Žodžių karas Seime

2013 metų gruodį Seimo narė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad socialdemokratas Artūras Skardžius Seimo koridoriuje ją užpuolė koneveikdamas ir tyčiodamasis iš jos klausimų pateiktų Seimo posėdyje. Remiantis lrytas.lt duomenimis, Seimo narė teigė, jog A.Skardžius elgėsi kaip gatvės nepraustaburnis, kuris pilnas pykčio užpuolė tris moteris.

Savo „Facebook“ paskyroje R. Juknevičienė po šio įvykio paskelbė pranešimą: „Bet jeigu rimtai, tai ne tik alkoholio problemų turintys, bet ir smurtauti linkę vyrai neturėtų būti Seimo nariais.“

6. Milijono markių klausimas

Įtarimų šešėliai A. Skardžių lydėjo nuo pat jo politiko karjeros pradžios. Dar 2006 m. savaitraštis „Ekstra“ apkaltino politiką neskaidria veikla. Esą dar prieš tapdamas Seimo nariu jis dirbo įmonėje, kuri buvo patekusi į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį.

„Po prekybos bananais „Nefroje“ būsimasis politikas varstė UAB „Nefra vaisiai“ kontoros duris, buvo vienas iš trijų jos akcininkų. Netrukus metęs senų bičiulių kompaniją, A.Skardžius susiranda verslo partnerių pamaryje ir, įkūrus irgi vaisiais prekiaujančią UAB „Rastma“, tampa jos direktoriumi. Būtent su „Nefros“ vardu ir siejamas A.Skardžiaus darbo veiklos laikotarpis, kuriam teisėsaugos institucijos buvo pritaikiusios tuomečio Baudžiamojo kodekso rėmus: oficialių dokumentų klastojimas ir piktnaudžiavimas pasitikėjimu komercinėje, ūkinėje veikloje. Šią teisinę frazę žmonės nusako paprasčiau – pinigų plovimas. Buvęs komercijos direktorius, jau Seimo narys iš pradžių Specialiųjų tyrimų tarnybos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas. Po pusantrų metų, paaiškėjus, jog į UAB „Nefra“ grynaisiais plaukė milijonai Vokietijos markių, kurios nebuvo įmokamos į banko sąskaitą arba bendrovės kasą, tyrimas buvo nutrauktas“, – tuomet rašė „Ekstra“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"