TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

7:0 nepilnamečių nusikaltėlių naudai

"Šiandienė bausmių, taikomų nusikaltusiems paaugliams, politika - mūsų valstybei ne tik per brangi, bet ir žalinga savo pasekmėmis", - teigia su šiuo vis sunkiau pažabojamu reiškiniu besigalinėjantys Kauno prokurorai.

Jie suskaičiavo, kad izoliuoti nuolat nusikalstančius nepilnamečius nuo visuomenės galima tik pasodinus šiuos į teisiamųjų suolą... septintą kartą. Jeigu jie jau pirmuoju bandymu ko nors nesuluošins arba neužmuš.

Kauno miesto apylinkės teismui perduota 16-metės Indrės (vardas pakeistas) byla sukrečia ne tik paauglių, gimusių jau Lietuvos nepriklausomybės metais, cinizmu, bet ir visuomenę apėmusia visuotine apatija. Tačiau ir vieną, ir kitą, jeigu ne pateisina, tai paaiškina nesunkiai nuspėjamas šios bylos finalas.

Pirmą kartą teisiama nepilnametė nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų būti atleista. Nors tik ji viena žino, ar tai tikrai pirmas išpuolis per jos ką tik pradėtą rašyti biografiją. Ar tiesiog ankstesnės aukos niekam nesiskundė arba pareigūnams tada nepavyko rasti įtariamųjų. Nors ir kyla abejonių, šiai net ir teisme gana įžūliai besielgiančiai paauglei turėtų būti suteiktas dar vienas šansas pasitaisyti. Gerai žinant, kad tokių šansų, kol ji taps pilnametė, dar gali būti ne vienas, tik teisiškai šie vis kitaip vadinsis.

Teisti negalima, gimdyti neuždrausi

Egzekucijoje, atvedusioje vaikų globos namų auklėtinę Indrę į teisiamųjų suolą, dalyvavo ir daugiau paauglių. Pagrindine jos iniciatore ir aktyviausia vykdytoja buvo vos penkiais mėnesiais už Indrę jaunesnė Simona (vardas taip pat pakeistas). Tačiau pastaroji dėl jauno amžiaus (dar neturėjo 16-kos) nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleista. Teisti jos negalima, tačiau gimdyti neuždrausi - netrukus po egzekucijos 15-metė Simona pastojo. Tą praėjusios gegužės vidurdienį, kai šios paauglės žiauriai išsityčiojo iš metais jaunesnės specifinių sveikatos sutrikimų turinčios Agnės (vardas pakeistas), kartu su jomis buvo ir trys panašaus amžiaus "kavalieriai". Tačiau šie tradiciškai "ten, kur mušasi bobos", buvo linkę nesikišti.

Minėtąją auką jos susirado troleibuse. Bendrakeleiviai į akyse besirutuliojantį paauglių konfliktą taip pat buvo linkę nesikišti. O viena iš suaugusiųjų, agresyviai nusiteikusiai Simonai primygtinai siūlant Agnei išlipti į lauką "pasikalbėti", net pareiškė, kad paauglės galėtų aiškintis santykius kitoje vietoje.

Kvailas apsaugininkas

Ieškodama pagalbos Agnė paprašė kitos bendrakeleivės, kad ši paskambintų į policiją. Pastaroji to nedarė, tačiau pasiūlė kitą išsigelbėjimo variantą - kai troleibusas sustos prie prekybos centro "Molas", bėgti tiesiai pas ten dirbančius apsaugininkus. Agnei pavyko tai padaryti, bet į šį jos manevrą žaibiškai sureagavo ir Simona su savo kompanija. Agnė buvo pavyta prie pat prekybos centro durų. Tačiau, kai Simona nutvėrė ją už plaukų ir ėmė tąsyti, Agnė šiai įkando į ranką. Taip jai pavyko ištrukti ir įbėgti į "Molą". Susiradusi apsaugininką Agnė paprašė jo pagalbos. Pastarasis nusivedė ją ir iš paskos atbėgusią Simoną su kompanija į savo patalpas. Tačiau ten viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai Simona pareiškė, kad Agnė ne tik įkando jai į ranką (iš šios bėgo kraujas), bet ir pavogė jos draugės telefoną. Apsaugininkas esant tokiai situacijai priėmė "saliamonišką" sprendimą - liepė Simonai ir jos draugams patiems nuvesti Agnę į policiją. Ir net išleido visus per tarnybinį išėjimą.

Klyksmą užgožė muzika

Iš "Molo" Agnė jau buvo išvesta užlaužta ranka. Ir vėl iniciatyvos ėmėsi Simona. O šiai, nutvėrusi auką už kitos rankos, padėjo Indrė. Veltui dar Agnė mėgino atsiprašinėti Simonos ir net žadėjo šiai sumokėti už rankos gydymą. Taip ši keista eisena, kurią lydėjo trys jaunuoliai (dar du prisidėjo pakeliui), niekam iš aplinkinių neužkliuvusi, patraukė ne į netoliese esančią policijos nuovadą, bet į egzekucijos vietą. Nors kelias į šiai pasirinktą nuošalų šlaitą prie Nemuno vedė pro policijos būstinę. 

Atėjus prie Nemuno, du palydovai liko šlaito viršuje. Vėliau jie teisinsis negirdėję Agnės klyksmo, nes buvo garsiai pasileidę muziką. Ir neva nematę, kaip Simona apačioje ją daužo rankomis ir spardo kojomis kaip bokso kriaušę. Simona vėliau teigs, kad nuo įsiūčio jai buvo aptemusi sąmonė - prisimena tik tiek, kad smogė stipriai ir ne mažiau kaip 10 kartų. O kai Agnė pradėjo klykti, parbloškė šią ant žemės ir, užsėdusi ant viršaus, įsikabino rankomis į kaklą. Kol smaugiamai aukai išsprogo akys. Tik tada Simoną nuo šios atitraukė vienas iš pribėgusių vaikinų. Tačiau tai pavyko ne iš karto, nes ištrūkusi Simona dar kelis kartus įspyrė atsikelti nepajėgiančiai Agnei į pilvą. Tačiau ir to buvo maža: nuo leisgyvės aukos ji nuplėšė visus drabužius, palikdama šią tik su liemenėle ir apatinėmis kelnaitėmis. Grobis kartu su aukos batais buvo išmėtytas pakeliui. Pavyzdžiui, palaidinė kitą dieną rasta kabanti ant medžio. 

Pasekmės nežinomos

Agresijos nevaldanti Simona dar sulaukė ir pagalbos iš šono. Pora kartų į veidą Agnei trenkė ir Indrė. Pastaroji dar padegė žiebtuvėliu ir smaugiamos aukos plaukus. O vėliau padėjo svaidyti po šlaitą ir šios drabužius. Už tai ji ir yra dabar teisiama.

Apie šią egzekuciją policiją sužinojo tik todėl, kad tolyn nuo egzekucijos vietos bėgusi Agnė sutiko pakeliui pareigūną. Tačiau jau po to, kai atsigavusi, vilkėdama vienais apatiniais paskambino į pirmas pasitaikiusias arčiausiai šlaito esančio daugiabučio duris. Šias atidariusi nepažįstama moteris aprengė Agnę vyriškais drabužiais. Tačiau policijos ir ji nekvietė. Nors, kaip vėliau pasakojo vaikų globos namų, kuriuose tuo metu gyveno Agnė, socialinė darbuotoja, atvažiavusi į policiją jos pasiimti, paauglė atrodė klaikiai: veidas buvo nubrozdintas, iš nosies bėgo kraujas, ant kaklo buvo matyti smaugimo žymių. Teigiama, kad po šio incidento Agnės turėti sveikatos sutrikimai dar labiau paūmėjo. Už jos gydymą Valstybinė ligonių kasa nori prisiteisti daugiau kaip 3 tūkst. litų civilinį ieškinį.

Realybė prasilenkia su įstatymais

Būtų ši egzekucija įvykusi bent porą mėnesių anksčiau, nebūtų šiandien teisiama ir Indrė. Išpuolio metu jai ką tik buvo suėję 16 metų. O Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) numato atsakomybę nuo 14 metų tik už 11 iš 225 jame išvardytų nusikaltimų. Nuo tokio amžiaus Lietuvoje teisiama tik už nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, jo sunaikinimą ar sugadinimą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba padaryta didelė turtinė, mokslinė, istorinė ar kultūrinė žala. Taip pat už šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogmenų bei narkotinių ar psichotropinių medžiagų pagrobimą ir transporto priemonių ar kelių bei juose esančių įrenginių sugadinimą, jeigu dėl to žuvo ar buvo sunkiai sužalotas žmogus, arba padaryta didelė turtinė žala. Už viešosios tvarkos pažeidimą, kaip teisiškai įvertintas Indrės ir Simonos elgesys, atsakoma tik nuo 16 metų. 

Paauglių landynė Kauno centre

Tik nuo 16-os atsakoma ir už fizinio skausmo mažamečiui sukėlimą. Tuo pasinaudodami sausi iš vandens išlipo ir keletas tų pačių, kaip ir Indrė, vaikų globos namų auklėtinių. Šie 11-13 metų vaikėzai buvę surengę dar vieną pernai gegužę Kauną sukrėtusią egzekuciją, kurios auka tapo 12-metė jų likimo draugė. Pastaroji tuo metu buvo apgyvendinta Vaikų gerovės centre "Pastogė" - tarpinėje stotelėje pakeliui į vaikų globos namus.

12-metei Urtei (vardas pakeistas) medikus tada iškvietė prie Geležinkelio stoties viešojo transporto laukiantys žmonės. Mažametė atėjo pas juos šlapia, išvoliota purve ir su didele mėlyne paakyje. Dalį jos skriaudikų surado patys Vaikų gerovės centro, iš kurio Urtė ir šį kartą buvo pabėgusi, darbuotojai. Ieškodami 12-metės ir kitų šios kartu išsivestų ugdytinių, jie tądien tradiciškai užsuko į valkataujančių Kauno paauglių pamėgtą įšaldytą Stoties turgaus statybvietę. Dalis ką tik čia įvykusios egzekucijos dalyvių jau buvo išsilakstę. Tačiau vienas - klijų prisiuostęs 10-metis buvo aptiktas be sąmonės. Jis išgabentas paskui Urtę į klinikas su lašeline. 

Mažamečių orgija

Teisėsaugininkai išsiaiškino, kad tądien Urtė su savo kompanija šioje statybvietėje sutiko vienų vaikų globos namų auklėtinius. Tarp jų buvo ir du broliai, pažįstantys Urtę iš anksčiau. Iš pradžių susimetę į vieną kompaniją paaugliai susiorganizavo alaus, kurio už tam tikrą atlygį nupirko pažįstamas benamis, ir klijų vaišes. Neatmetama, kad pinigų šiems pirkiniams jie prasimanė vagiliaudami. Nors tai galėjo būti ir vadinamieji rankpinigiai, kurių vaikų globos namų auklėtiniai, mėginant mokyti juos savarankiškumo, gauna kas mėnesį. Nuo 12 metų - po 50 litų. Išgėrę broliai prisiminė senas nuoskaudas - neva Urtė kažkaip susijusi su tuo, kad jų tėvams buvo atimtos tėvų teisės. Kaip teigiama, net ir blaivi Urtė buvo gana konfliktiška. Tačiau šį kartą ji atsidūrė prieš kokybinę pervarą turinčius berniukus. 12-metė ne tik buvo sumušta, bet ir išmurkdyta baloje bei apšlapinta. Tačiau jos skriaudikai dėl jauno amžiaus baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti. Maža to, pagal šiandienius Lietuvos įstatymus, jeigu neperlenks lazdos, vieni iš jų galės nebaudžiami panašiai elgtis dar trejus, kiti - net penkerius metus. Tačiau, net ir sulaukus 16 metų, nepilnamečiams nusikaltėliams įstatymai numato dar daug lengvatų. 

Alogizmų rinkinys

Kaip LŽ teigė Kauno miesto apylinkės prokuratūros Nepilnamečių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė Renata Oželienė, nuolat vagiliaujantis, plėšikaujantis, viešąją tvarką pažeidžiantis ir panašius nesunkius bei apysunkius nusikaltimus darantis paauglys gali net tris kartus būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Paskui jo laisvė gali būti tik apribota. O galų gale skyrus jos atėmimo bausmę, ši dar du kartus gali būti atidėta.

Anot R.Oželienės, apstu logikos klaidų jau 93-iajame BK straipsnyje, nurodančiame, kada minėtus nusikaltimus padaręs pirmą kartą teisiamas nepilnametis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Suaugęs asmuo tokiu atveju privalo ir atsiprašyti nukentėjusiojo, ir pripažinti savo kaltę bei atlyginti žalą, o nusikaltęs paauglys turi įvykdyti tik vieną iš pirmųjų dviejų sąlygų. Tačiau ir šios nebūtinos, jeigu "yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų." T. y., jeigu paauglys neprisipažįsta ir nesigaili, tačiau teisiamas pirmą kartą ir charakterizuojamas teigiamai (dar vienas alogizmas!), jis vis tiek gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Ir, pasak pašnekovės, ši praktika labai plačiai paplitusi.

Dar du šansai

Maža to, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minėtasis 93-iasis BK straipsnis tam pačiam nepilnamečiui gali būti taikomas ir antrą kartą. Praėjus tam tikram laikui. Nors tai priskiriama jau išskirtiniams atvejams, taikant antrąjį dublį, jau tenka konstatuoti dvigubą alogizmą. Nes pirmą kartą pritaikius šį straipsnį paauglys yra laikomas neteistu. O taikant minėtą straipsnį antrą kartą jam vėl daroma išlyga, numatyta pirmą kartą nusikaltusiam nepilnamečiui. 

Trečią galimybę būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės numato jau 38-asis BK straipsnis, kuriame kalbama apie galimybę susitaikyti su nukentėjusiuoju. Tačiau šio straipsnio taikymas jau turi pasekmių - atleistasis nuo atsakomybės vienus metus privalo niekur neįkliūti. Priešingu atveju byla jam gali būti atnaujinta.

Ir visa tai įmanoma, nepaisant dar vieno nurodymo, susijusio su paaugliais, - visi šių padaryti nusikaltimai (tiksliau - tie, kuriuos pavyko iki to laiko atskleisti), nepaisant jų geografijos, turi keliauti į teismą susieti į vieną bylą. 

Mokslas - dalykas šventas

"Pasodinus tokį paauglį į teisiamųjų suolą ketvirtą kartą, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jau negalimas. Dabar aktualus tampa bausmės parinkimo klausimas, apie tai kalbama BK 91-ajame straipsnyje "Bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai," - dalijosi savo patirtimi R.Oželienė. O minėtame straipsnyje vėl teigiama, kad teismas gali skirti nepilnamečiui laisvės atėmimą, "jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka."

Tačiau, anot pašnekovės, dažnas teisiamas paauglys, advokatui patarus, pristato pažymą, kad pradėjo kur nors mokytis. Ypač dažnai tokias pažymas išduoda viena Kauno rusų gimnazija, kurioje prieš trejus metus įsteigtos klasės, kuriose mokoma ir lietuvių kalba. Gavęs tokią pažymą teismas jau linkęs taikyti 55-ąjį BK straipsnį, numatantį bausmės skyrimą pirmą kartą teisiamam asmeniui. O jame teigiama, kad pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą teisiamam asmeniui (neišskiriant, ar tai nepilnametis, ar suaugęs) paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Taigi šiandienis BK draudžia skirti laisvės atėmimo bausmę jau ir ketvirtą kartą už minėtus nusikaltimus teisiamam paaugliui.

Skaudus bumerangas

Tačiau net ir penktą kartą pasodinus tokį paauglį į teisiamųjų suolą, prokuroras privalo prašyti, kad siūloma laisvės atėmimo bausmė jam būtų atidėta. Taip elgtis įpareigoja 92-asis BK straipsnis "Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiams". Jame teigiama, kad nepilnamečiui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams (o maksimali bausmė, pavyzdžiui, gresianti už viešosios tvarkos pažeidimą, - dveji metai), bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienų iki trejų metų.

Be to, Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad ir šis straipsnis gali būti taikomas du kartus. Taigi tik septintuoju bandymu tokiam nepilnamečiui gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius kitas BK numatytas išlygas, susijusias su jiems taikomu minimumu, dažnai būna tik simbolinė. O paskui jau pradeda veikti Bausmių vykdymo kodeksas, kuriame teigiama, kad atlikus trečdalį bausmės už gerą elgesį yra paleidžiama į laisvę lygtinai anksčiau laiko. 

Tad ar reikia stebėtis, kad vis dažniau paaugliai pareigūnams į akis išrėžia: "Jūs nieko man nepadarysite!", o su aprašytais atvejais susidūrusi visuomenė tampa vis labiau apatiška nepilnamečių iššaukiančiam elgesiui?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"