Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

8 siūlomi mokesčių pakeitimai: kas mūsų laukia

 
2017 08 03 9:13
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė neatsisako ketinimų naikinti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) auginantiems vaikus tėvams, tačiau žada didesnius vaiko pinigus mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

Atnaujintuose Vyriausybės siūlymuose, kurie ketvirtadienį oficialiai pristatomi visuomenei, taip pat ketinama išsaugoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui ir viešbučiams, tačiau jo tarifas nuo 2018-ųjų siektų 15 procentų.

Palyginti su birželio pradžioje skelbtais pasiūlymais, atsisakoma ketinimų naikinti statybos ir autoremonto veiklų verslo liudijimus, koreguojamos planuotos žemės ūkio apmokestinimo permainos, atsisakoma planų taikyti neapmokestinamųjų pajamų dydį „Sodros“ įmokoms.

Pagrindinis siūlomų permainų tikslas nesikeičia – jomis siekiama mažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems, taip pat norima suvienodinti skirtingus mokesčių režimus.

1 Naujas lengvatinis PVM tarifas

Nuo 2018 metų pradžios Lietuvoje siūloma įvesti naują 15 proc. lengvatinį PVM tarifą, kuris pakeistų šiuo metu taikomą 9 proc. tarifą. 15 proc. PVM būtų taikomas centriniam šildymui ir apgyvendinimo paslaugoms.

Šildymui iki birželio taikomas 9 proc. tarifas, planuojama, kad jis vėl bus sugrąžintas nuo spalio pradžios ir galios iki šių metų pabaigos. 9 proc. tarifas šiuo metu taikomas apgyvendinimo paslaugoms, anksčiau buvo siūloma šios lengvatos nuo 2018 metų atsisakyti,

Nuo 2018-ųjų knygoms ir keleivių vežimo paslaugoms siūloma taikyti 5 proc. tarifą vietoj 9 procentų.

5 proc. PVM tarifą ir toliau siūloma taikyti neįgaliųjų techninės pagalbos priemonės bei jų remontui bei kompensuojamiems vaistams. 5 proc. PVM dabar taikomas ir brangesniems nei 300 eurų nekompensuojamiems receptiniams vaistams – nuo kitų metų šią lengvatą ketinama taikyti visiems nekompensuojamiems receptiniams vaistams.

2. Daugiau pinigų auginantiems vaikus

Vyriausybė neatsisako planų keisti vaikus auginančių šeimų rėmimo tvarkos – įvesti tiesiogines pinigines išmokams už vaikus. Dabar taikomą papildomą NPD už vaikus ketinama naikinti, tačiau siūloma skirti papildomą piniginį priedą mažai uždirbantiems arba tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams.

Kiekvienam vaikui (globotiniui), nepriklausomai nuo tėvų pajamų, per mėnesį būtų skiriama 30 eurų išmoka. Vieną arba du vaikus turintiems tėvams papildoma išmoka būtų skiriama, jei šeimoje pajamos vienam asmeniui yra mažesnės kaip 153 eurai. Tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams papildoma išmoka būtų skiriama nevertinant šeimos pajamų.

Papildomos išmokos dydis nuo vaiko gimimo iki 2 metų sudarytų 28,5 euro, o nuo 2 iki 18 metų – 15,2 euro per mėnesį.

3. Neatsisakoma planų NPD prilyginti MMA

Vyriausybė neatsisako siūlymo NPD padidinti iki minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio – tai yra nuo 310 iki 380 eurų – taip sumažinant mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą. Anot Finansų ministerijos jau beveik pasiekta riba, kai tolesnis NPD didinimas nebeturės įtakos mažiausias pajamas gaunantiems asmenims.

Bus didinamas ne tik pagrindinis NPD, bet ir NPD neįgaliesiems. Turintiems 30–55 proc. darbingumą jis didės iki 390 eurų, 0–25 proc. – iki 450 eurų.

Tai pat planuoja įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo mokamoms 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms, todėl uždirbantys MMA nemokės ir gyventojų pajamų mokesčio, ir „Sodros“ įmokos. Šis pasiūlymas keičia daug kritikos sulaukusius planus taikyti 100 eurų neapmokestinamųjų pajamų dydį „Sodros“ įmokoms.

Planai nustatyti MMA dydžio „grindis“ darbdavio mokamoms „Sodros“ įmokoms nekeičiami – tikimasi, kad tai mažintų šešėlį ir didintų socialines garantijas.

4. Verslo liudijimų veiklos sąrašo keisti neketinama

Vyriausybė atsisako anksčiau deklaruotų planų naikinti verslo liudijimus statybos ir automobilių remonto paslaugoms. Vietoje to ketinama nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų sumažinti apyvartos ribą, kurią peržengus nebus galima mokėti fiksuoto pajamų mokesčio, įsigyjant verslo liudijimą.

Ir toliau siūloma panaikinti dabar galiojančias 684 eurų metinio verslo liudijimo mokesčio „grindis“ (kai veikla vykdoma visoje Lietuvoje), taip suteikiant savivaldybėms teisę savarankiškai nustatyti verslo liudijimo kainą.

Nesikeičia ir planai suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų „Sodros“ įmokas – jos būtų skaičiuojamos nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų, taikant 28 vidutinių darbo užmokesčių per metus „lubas“.

5. Individualios veiklos apmokestinimo pokyčių planai nesikeičia

Vyriausybė toliau siūlo, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausytų nuo metinio pelno, o ne veiklos rūšies. Pelnas, neviršijantis 10 tūkst. eurų per metus, būtų apmokestinamas 5 proc. GPM tarifu. Didėjant pelnui, didėtų ir mokestis – tarkime, pelnui pasiekus 30 tūkst. eurų, mokestis būtų 15 procentų.

Anot Finansų ministerijos, tai leistų išvengti nuolat kylančių ginčų, kurias laisvąsias profesijas reikėtų apmokestinti 5 proc., o kurias – 15 proc. GPM, taip pat išvengti netolygaus mokesčių naštos paskirstymo, dėl kurio net dideles pajamas gaunantys gyventojai apmokestinami 5 proc. tarifu.

Skaičiuojama, kad dėl šio pakeitimo apie 30 proc. individualia veikla užsiimančių gyventojų GPM sumažės, apie 64 proc. – nesikeis, o padidės tik maždaug 6 proc.

Šiuo metu apie 40 tūkst. (69 proc.) individualia veikla užsiimančių gyventojų taikomas 5 proc. GPM tarifas, dalies šių gyventojų pelnas viršija 1 mln. eurų.

6. Žemdirbių apmokestinimui – pereinamasis laikotarpis

Į bendrą apmokestinimo sistemą ketinama įtraukti žemdirbius, kurių metinės pajamos viršija 45 tūkst. eurų (PVM registracijos ribą), taip pat žemės ūkio veiklą vykdančias įmonės, išskyrus kooperatyvus. Į leidžiamuosius atskaitymus būtų galima įtraukti žemės įsigijimo ir melioracijos išlaidas.

Vyriausybė siūlo žemės ūkio įmonių pelną apmokestinti bendra tvarka, priklausomai nuo įmonės dydžio. Žemdirbių pajamas taip pat ketinama apmokestinti bendra tvarka, įtraukiant jas į naują individualios veiklos progresinio apmokestinimo schemą.

Perėjimui į bendrą sistemą žemdirbiams ir žemės ūkio įmonėms siūloma numatyti dvejų metų pereinamąjį laikotarpį.

Neatsisakoma ketinimų siaurinti akcizų lengvatą žemdirbių degalams – akcizą ketinama padidinti nuo 21 euro iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų. Dėl to litras žymėto dyzelino pabrangų apie 4 centais. Latvijoje šių degalų akcizo dydis yra 50 eurų, Estijoje – 121 euras už 1 tūkst. litrų.

7. Neatsisakoma planų atsisakyti dalies mokesčio lengvatų

Vyriausybė neatsisako planų atsisakyti akcizų lengvatų itin taršiems produktams – akmens angliai, koksui ir lignitui. Skaičiuojama, kad dėl to vienos tonos akmens anglies kaina žmonėms padidėtų apie 9,11 euro, o verslui – apie 4,55 euro.

Siūloma naikinti socialinėms įmonėms taikomą nulinį pelno tarifą. Taip pat ketinama atsisakyti nulinio pelno mokesčio tarifo lėšoms už jūrų uosto ir oro navigacijos rinkliavas bei jūrų uosto žemės nuomą.

Siūloma naikinti ir NT mokesčio lengvatą už laidojimui naudojamą nekilnojamąjį turtą, paliekant savivaldybėms teisę pačioms sumažinti tarifą arba nuo jo atleisti. Anksčiau planuota naikinti ir NT mokesčio lengvatą už sveikatos priežiūrai naudojamą turtą, tačiau jų atsisakyta.

Akcizą dyzelinui ketinama didinti nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų – tai litro kainą padidintų maždaug 2 centais. Tarifas susilygintų su Lenkijoje taikomu tarifu, tačiau būtų mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje nuo 2018 metų.

Planuojama įvesti progresinį gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimą. Iki 220 tūkst. eurų bendros vertės NT būtų taikomas nulinis tarifas, 220–300 tūkst. eurų – 0,5 proc., 300–500 tūkst. eurų – 1 proc., daugiau nei 500 tūkst. eurų – 2 proc. tarifas.

Šiuo metu gyventojų NT, jei jo bendra vertė viršija 220 tūkst. eurų, apmokestinamas 0,5 proc. tarifu.

8. Inovacijų ir verslumo skatinimo priemonės išlieka

Neatsisakoma jau anksčiau pristatytų inovacijų ir investicijų skatinimo priemonių. Išradimų komerciniam naudojimui siūlomas 5 proc. pelno mokestis (dabar 15 proc.), investuojantiems į technologijų atnaujinimą būtų taikoma 100 proc. pelno mokesčio lengvata (dabar 50 proc.), siekiant pritraukti užsienio investicijų, ketinama įvesti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus „Sodros“ įmokų lubas.

Savarankišką veiklą pradedantiems asmenims būtų taikomos vienerių metų „Sodros“ įmokų „atostogos“ – jos nuo MMA būtų sumokamos iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų. Ši lengvata būtų taikoma pirmais veiklos metais ir kas kitus 10 metų.

Vienerių metų pelno mokesčio „atostogos“ būtų taikomos ir pradedančiam smulkiajam verslui (kai metinė apyvarta iki 300 tūkst. eurų, vidutinis darbuotojų skaičius – iki 10), taip sumažinant apyvartinių lėšų trūkumo riziką.

Mokesčių sistemos pakeitimus Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje. Dėl jų turėtų būti balsuojama kartu su 2018 metų biudžeto projektu, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2018-ųjų pradžios.

Atnaujintuose Vyriausybės siūlymuose, kurie ketvirtadienį oficialiai pristatyti žiniasklaidai ir visuomenei, taip pat ketinama išsaugoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui ir viešbučiams, tačiau jo tarifas nuo 2018-ųjų siektų 15 procentų.

Palyginti su birželio pradžioje skelbtais pasiūlymais, atsisakoma ketinimų naikinti statybos ir autoremonto veiklų verslo liudijimus, koreguojamos planuotos žemės ūkio apmokestinimo permainos, atsisakoma planų taikyti neapmokestinamųjų pajamų dydį „Sodros“ įmokoms.

Pagrindinis siūlomų permainų tikslas nesikeičia – jomis siekiama mažinti mokesčių naštą mažiausiai uždirbantiems, taip pat norima suvienodinti skirtingus mokesčių režimus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"