TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Anušauskas: neginkluota kova vyko ne vienus metus

2014 01 13 6:00
Romo Jurgaičio nuotrauka

Nuo 1990 metų kovo 11 dienos, kai atkurta Lietuvos nepriklausomybė, iki kruvinosios 1991 metų sausio 13-osios lietuviai ne kartą rizikavo savo gyvybe beginklėje kovoje su išsilaikyti bandančia sovietų valdžia ir armija. Nors netrūko norinčiųjų radikaliau priešintis okupantams, buvo tikimasi, jog taikus būdas bus palankesnis siekiant tarptautinės paramos.

Apie tai, ko nederėtų pamiršti minint Sausio 13-ąją, portalas lzinios.lt kalbėjo su istoriku Arvydu Anušausku, 1990 metais įsirašiusiu į savanorius ir vykdžiusiu Krašto apsaugos departamento užduotis.

- Nekvestionuojant Sausio 13-osios ir jos minėjimo reikšmės, visgi kokie kiti įvykiai iki jos, kaip nepriklausomybės siekio kulminacijos, neturėtų būti pamiršti?

- Nepaisant to, kad tai buvo įvykiai, kuriuose buvo aukų, bet tai buvo taikus, beginklis pasipriešinimas. Kai kalbame apie visus iki Sausio 13-osios buvusius įvykius nuo 1989 metų, Baltijos kelio, politinių demonstracijų, – visi jie buvo susiję su taikiu pilietiniu pasipriešinimu nenaudojant jokio smurto, prievartos. 1990 metų pabaigoje, kai buvo užiminėjami nacionalizuoti komunistams priklausę pastatai – buvęs Centro komitetas, Partijos istorijos institutas, Spaudos rūmai ir panašiai – visa tai buvo daroma taikiai. Okupantai, aišku, neleido, tvėrė kelią, bet iš mūsų pusės viskas buvo daroma taikiai. Kartais dėl to žmonės nukentėdavo, pavyzdžiui, prie Spaudos rūmų 1991 metų sausio pirmomis dienomis. Kitais kartais nukentėjusių būdavo mažiau, pavyzdžiui, ginant spaustuvę Maironio gatvėje ar Istorijos instituto pastatą Gedimino prospekte. Visgi pažymėtina, kad tas taikus pasipriešinimas leido padaryti išvadas ir tam ginkluotajam – kad ne viską galima pasiekti ginklu, taikūs būdai kartais turi net didesnį krūvį.

- Vis tik beginklis, taikus pasipriešinimas brutalia jėga buvo sutiktas ir anksčiau, ne tik 1991 metų sausį?

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

- Žinoma, bet jis išties parodė savo veiksmingumą. Ne paslaptis, kad buvo nemažai žmonių, kurie norėjo radikalesnių pasipriešinimo būdų. Vis dėlto nulėmė įsitikinimas tų žmonių, kurie tikėjo, jog taikus būdas leis pasiekti geresnių rezultatų ir tarptautinės nuomonės palankumą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimu.

Manau, visų tų tuometinės Lietuvos vyriausybės nacionalizuotų pastatų gynimas Sausio 13-osios kontekste yra nepaprastai svarbus. Jis parodo, kad Lietuvos piliečiai buvo nusiteikę ginti jiems priklausantį turtą taikiai, nors prieš juos buvo naudojamas tikrai grubus smurtas.

- Vienas išskirtinių smurto proveržių buvo 1990 metų kovo 27-osios naktis, sovietų kariams įsiveržus į Naujosios Vilnios Psichiatrijos ligoninę, kur slėpėsi iš sovietų armijos dezertyravę lietuviai. Jie buvo žiauriai sumušti, išvežti. Kokia buvo šio įvyko reikšmė?

- Žmonės, kurie tuo metu paliko sovietų armiją, ir ne tik nukentėję kovo 27-ąją – per tuos metus bene 800 jaunuolių pasirinko palikti dalinius, ginklus ir pasitraukti iš prievartinės karinės tarnybos – taip pat įsijungė į tą taikų pilietinį pasipriešinimą, tik savotišku, šiek tiek kitokiu būdu, kuris buvo net pavojingesnis. Jiems grėsė represijos, smurtas.

Verta prisiminti, jog 1990 metais Sovietų Sąjunga mėgino organizuoti mobilizacijas: jos patyrė visišką nesėkmę ir pavasarį, ir rudenį. Lietuvoje jie surinko tik apie 5 proc. jaunuolių nuo savo numatytų planų. Tai buvo pavyzdys ir kitoms tautoms. Jau po sausio įvykių ir Užkaukazės tautose, ir Moldovoje, Ukrainoje, kitose Baltijos šalyse žmonės masiškai atsisakydavo eiti į sovietinę armiją, slapstėsi, nesiruošė taikytis su smurtu jų atžvilgiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"