TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Bėrzinis: "Suartėti mums liko dešimtmetis"

Latvijos prezidentas A.Bėrzinis pabrėžė, kad jei visoms Baltijos šalims pavyktų suartėti, turėtume gerokai daugiau galimybių./AFP/Scanpix nuotrauka

Maždaug tiek laiko, Latvijos prezidento Andrio Bėrzinio nuomone, Baltijos šalys turi, kad sutelktų jėgas ir įveiktų jas tirpdančią emigracijos epidemiją. Vienijimosi židiniais galėtų būti sritys, kuriose viena valstybė yra pranašesnė už kitas, o pirmuosius žingsnius reikia skubiai žengti bendros švietimo sistemos link.

Latvijos prezidentas tvirtino nekuriantis pesimistinio scenarijaus, o tik atkreipiantis dėmesį į realybę, kuri diktuoja, ko griebtis, kad išliktume ir pajėgtume konkuruoti su didžiosiomis valstybėmis. Kalbėdamas apie Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą apgaubusią nežinomybę A.Bėrzinis neslėpė nusivylimo, tačiau pažymėjo, kad bent kol kas viskas mūsų rankose.

Apie Baltijos šalių ateities perspektyvas, bendradarbiavimo poreikį, neratifikuotą susitarimą dėl bendros sienos Baltijos jūroje, okupacinės žalos atlyginimo klausimą, energetiką ir užsienio politiką - išskirtinis "Lietuvos žinių" interviu su Andriu Bėrziniu.

Ką daryti, kad išliktume

- Dar vasarą pagarsinote pesimistiškai nuskambėjusią mintį - "esame per maži, kad išliktume ilgalaikėje perspektyvoje". Ką tuo norėjote pasakyti?

- Tai nėra pesimistiniai svarstymai, jie - realistiniai. Baltijos šalys yra pernelyg mažos, kad kiekviena atskirai sukurtų stiprią vidaus rinką. Jei visoms trims pavyktų suartėti, turėtume gerokai daugiau galimybių. Be abejonės, labai svarbu tai įgyvendinti pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus, kurių daugumą įgyvendiname tiesiogiai. Pavyzdžiui, kad elektros rinka taptų kuo efektyvesnė, kasdien žingsnis po žingsnio einame rinkų suvienijimo link. Pasigirdo svarstymų kurti bendrą švietimo politiką, nes tiesiog nėra prasmės kiekvienai šaliai turėti po atskirą. Mano nuomone, geriausias būdas šiuo metu sujungti Baltijos šalis ir yra švietimas. Kiekviena iš mūsų valstybių turi sričių, kuriose pirmauja kitų atžvilgiu. Tos sritys turėtų tapti jėgų vienijimo židiniu. Pavyzdžiui, Estija šiuo metu lyderiauja kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje. Kalbėdamas apie tai jokiu būdu neturiu galvoje federacinio tipo valstybės. Kiekviena iš mūsų šalių trokšta kaip lygi su lygiais pasaulinėje rinkoje rungtis su didžiosiomis valstybėmis. O gyvenimas pats parodo, ką daryti, jei norime išlikti stiprūs.

- Tad pabrėžiate sklandaus ir produktyvaus bendradarbiavimo trūkumą. Kuriose srityse bendradarbiavimas vyksta, o kur bendros pozicijos rasti taip ir nepavyksta?

- Šiuo metu pagrindinis uždavinys, dėl kurio reikia stiprios bendros pozicijos, - naujojo ES biudžeto projektas. Bendradarbiavimas vyksta sklandžiai, ir tikiuosi, kad tai vyks iki pat projekto priėmimo. Klausimai, susiję su išmokomis žemdirbiams ir ES struktūrinių fondų parama, yra aktualūs ir Lietuvai, ir Latvijai, ir Estijai, todėl nepaisydami kiekvienos šalies interesų turime laikytis išvien.

Kita sritis - didžiulis emigracijos mastas. Lietuvos ir Latvijos emigracijos rodikliai labai panašūs. Privalome drauge ieškoti šios problemos sprendimo, kitaip viskas bus prarasta. Vienas sprendimo būdų turėtų būti sparčiau augantis vidutinis darbo užmokestis. Jei artimiausiu metu kaip galima labiau nepriartėsime prie ES vidurkio, padariniai bus skaudūs. Pasikartosiu, tai nėra pesimistiniai svarstymai, tai realybė, kurios akivaizdoje turime susitelkti. Labai svarbu, kad per artimiausius 10 metų jaunajai kartai sukurtume užtikrintą ateitį. Daugiau laiko neturime. Taip pat reikalingos pastangos šiandienos poreikiams pritaikyti aukštąjį ir profesinį mokslą. Per vieną dieną to nepadarysime, tačiau suvienijus jėgas tai įmanoma. Jau turime puikių bendradarbiavimo pavyzdžių su Estija. Latvių vaikams yra sudaryta galimybė studijuoti modernioje Valgos profesinėje mokykloje, o estai gali mokytis mūsų meno mokyklose. Šie mokslo mainai padeda suartėti ir tautoms kaimynėms, prisideda prie tautinių mažumų problemų sprendimo.

Per daug politinės retorikos

- Kokią įtaką tarpusavio santykiams turi tai, kad Latvija iki šiol nėra ratifikavusi susitarimo su Lietuva dėl bendros sienos Baltijos jūroje? Kodėl delsiate beveik 13 metų?

- Savo kadencijos pradžioje bandžiau rasti atsakymą. Apie tai esame kalbėję ir su prezidente Dalia Grybauskaite. Vis dėlto tai nebėra politinių diskusijų klausimas. Viskas priklauso nuo to, kokie gamtos ištekliai slypi Baltijos jūros gelmėse. Tyrimai nestovi vietoje, tad neabejoju, kad turėdami jų rezultatus pajėgsime susitarti. Noriu užtikrinti, kad šis klausimas nėra panašus, pavyzdžiui, į diskusijas dėl bendros Estijos ir Rusijos sienos. Tai liečia vien ekonominius aspektus. Juolab nemanau, kad tai gali kurti įtampą tarp ES valstybių kaimynių.

- Lietuva iki šiol siekia okupacinės žalos atlyginimo iš Rusijos. Tačiau kai kurie mūsų politikai ir istorikai įsitikinę, kad Lietuva dėl to kovoja viena, o bendra visų Baltijos valstybių pozicija galėtų išjudinti jau 20 metų iš vietos nejudantį klausimą. Kokios nuostatos laikotės dėl okupacijos žalos atlyginimo ir kodėl nepavyksta rasti bendro sutarimo?

- Latvijoje šis klausimas tebėra atviras, tačiau pastaruoju metu jis nėra aktyviai eskaluojamas. Kol kas turime gerokai aktualesnių klausimų, kuriuos reikia kuo skubiau spręsti. Dėl okupacinės žalos atlyginimo matau daugiau politinės retorikos, diskusijų nei realių veiksmų. Ne mažiau svarbus klausimas yra ir prieškario nuosavybės grąžinimas kai kurioms tautinėms mažumoms.

Viskas mūsų rankose

- Esate užsiminęs, kad dvišalius santykius gali stiprinti bendradarbiavimas energetikos srityje. Kokius laimėjimus čia galėtumėte pabrėžti ir ką ateityje bendromis jėgomis Lietuva ir Latvija dar galėtų nuveikti?

- Kalbant apie laimėjimus, reikėtų pažymėti į priekį gerokai pasistūmėjusį Lietuvos ir Švedijos elektros jungties projektą. Jo dalis Latvijoje, vadinamasis "Kurzemes loks" projektas, yra įgavęs pagreitį. Taip pat planuojamas dujotiekio, jungsiančio Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją, projektas. Visi šie projektai turi realų pagrindą būti įgyvendinti.

- Ką manote apie naujosios Lietuvos Vyriausybės ketinimus stabdyti VAE projektą?

- Mano nuomone, Lietuvai šis projektas yra naudingas ir reikalingas. Jūs turite viską: patirtį, reikalingus specialistus, pagaliau įdirbį, palankią geografinę padėtį ir teisinę bazę. Latvija teturi vienintelį pasirinkimą - prisidėti, jei sąlygos bus priimtinos. Viskas tebėra jūsų rankose. Tačiau delsimas ir nežinia nėra niekam naudingi. Mes vis dar laukiame. Tą darome jau daugiau nei šešerius metus. Lietuva turi ilgametę patirtį, o mes, deja, ne. Pasikartosiu, kol kas viskas - jūsų pačių rankose.

Pamoka dėl tautinių mažumų

- Pastaruoju metu jaučiama Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio santykių krizė dėl tautinių mažumų problemų. Kaip dėl tautinių mažumų kilusios problemos sprendžiamos Latvijoje?

- Tiesą sakant, tokių problemų neturime. Kuriant Latvijos valstybę dalyvavo daug skirtingų etninių organizacijų. Latviai, rusai, vokiečiai, žydai, lenkai, lietuviai ir kiti - visi jie mūsų valstybės kūrėjai ir 1990 metų įvykiai, kai buvo atkurta nepriklausomybė, yra puikus pavyzdys, kad bendras sutarimas tebeegzistuoja. Rūpintis etninių mažumų klausimais esame įsteigę atskirą instituciją, kuri veikia itin aktyviai. Prieš savaitę turėjome susitikimą su ekspertais, tautinių mažumų atstovais iš įvairių organizacijų, mokyklų, universitetų. Su jais periodiškai stengiamės aptarti aktualius klausimus, kuriuos galima spręsti valstybiniu lygmeniu. Nuolatinis, tiesioginis bendravimas puikiai veikia. Neįmanoma vien sėdint prie stalo suprasti žmonių poreikių. Identifikuoti ir spręsti problemas stengiamės praktiškai - lankydamiesi skirtinguose Latvijos regionuose ir tiesiogiai bendraudami su žmonėmis. Todėl iki šiol pavyko išvengti kokios nors įtampos.

Žinoma, egzistuoja pavojus, kad kai kurie politikai bandys tautinių mažumų poreikius pasitelkti saviems interesams, tad darome viską, kad tokios galimybės jie neturėtų. Aš taip pat dalyvauju tokiuose susitikimuose, lankausi rusų, lenkų, ukrainiečių, žydų, lietuvių ir kitose mokyklose. Nereikėtų pamiršti šiemet vykusio referendumo dėl antros valstybinės kalbos. Per jį buvo sprendžiamas ne tik Latvijai, bet ir visoms Baltijos šalims aktualus klausimas. Atsakymas į jį buvo duotas demokratiniu būdu. Dėl visų šių priemonių nesujaukta ir rami yra viešoji atmosfera.

Suvokime, kur gyvename

- Lietuvoje į valdžią atėjusi centro kairės koalicija žada santykių su Rusija "perkrovimą". Kaip apibūdintumėte dabartinius Latvijos santykius su Rusija?

- Pastaruoju metu Rusija įgauna vis didesnę vertę kaip prekybos partnerė, taip pat auga jos investicijos Latvijoje. Ir verslo, ir žmonių tarpusavio santykių požiūriu vyksta nepertraukiamas bendradarbiavimas. Tarpusavio santykius politiniu lygmeniu gana sunku apibūdinti. Vis dėlto atsižvelgiant į augantį bendradarbiavimą kitose srityse galima sakyti, kad jis įgauna vis didesnę reikšmę.

- Užsiminėte, kad Lietuvą ir Latviją slegia panašios problemos - emigracija, socialinė atskirtis. Kaip manote, kur ir Lietuva, ir Latvija turėtų pasitempti, kad pagerėtų gyvenimas abiejose valstybėse?

- Gyvename globaliame pasaulyje, tad jame ir turime ieškoti naujų, veiksmingų šių problemų sprendimo būdų. Jau minėjau, kad bene svarbiausia visas pastangas dabar sutelkti į švietimo sistemą. Galima prisiminti XX amžiaus pradžią, kai nemažai latvių pasitraukė į Rytų ir Vakarų valstybes. Nemaža dalis jų, pasisėmę patirties, įgiję išsilavinimą, sugrįžo, tapo Latvijos valstybės architektais. Lygiai tą patį matau ir ateityje. Negalime savęs izoliuoti nuo pasaulio. Verslas tampa vis globalesnis, turime leisti žmonėms vykti pasisemti patirties svetur, megzti kontaktus ir įgyti specialių žinių. Tie, kurie jausis pranašesni už kitus, sugrįš. Beveik kiekvienas žmogus trokšta tobulėti, o progresą visada norisi pademonstruoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"