TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Brazausko eros pabaiga

2010 06 28 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

"Algirdas Brazauskas pasitraukė iš politikos - gražiai, garbingai, nenugalėtas", - prieš trylika metų prezidento apsisprendimą dar kartą nesiekti posto įvertino apžvalgininkas Kęstutis Girnius. Šeštadienį prezidentas išėjo visam laikui. Orus iki pat pabaigos.

"Mano darbą, elgsenos stilių, charakterio savybes vertina ir vertins ateityje. Tačiau aš pats esu nuolatinėje akistatoje su savimi. Galbūt tik skaudesnėje akistatoje", - kaip viso gyvenimo leitmotyvas skamba pirmojo nepriklausomybę atgavusios Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko žodžiai.

Visą laiką garbingai pasitikęs jo daliai tekusius iššūkius, prezidentas nepalūžo ir ties paskutiniu slenksčiu. Ne vienus metus kamavusia liga. Deja, įveikiančia ir pačius atkakliausius.

Negandos nebeslėpė

Praėjusio pavasario pabaigoje, LŽ lankantis Turniškėse, politikos mohikanas jau nebeslėpė kamuojamas sunkios ligos. Tuo metu ištvėręs penkis chemoterapijos kursus A.Brazauskas - gal pirmą kartą viešumoje, kur visada iki tol stengėsi pasirodyti ypač tvirtas - pasakojo, kaip blogai jaučiasi, kaip praranda viltį pasveikti.

Nuo 2008-ųjų gruodžio su netikėtai užklupusiu vėžiu kovojęs politikas prisipažino žinią apie ligą išgyvenęs labai sunkiai. Iš pradžių, išvykęs ilsėtis į Kanarus, jis pasigavo plaučių uždegimą, vėliau nuskambėjo diagnozė - vėžys.

"Kiti, sakot, pasveiksta? Tai jauni... O man jau - 76 metai", - lėtai ir kažkaip beviltiškai tąkart pokalbio metu ištarė A.Brazauskas.

Iki tol Lietuvos ąžuolu kartais pavadinamas politikas neigė visas - tiek tikras, tiek išgalvotas - ligas. Beveik prieš dešimtmetį užpuolusį prostatos vėžį A.Brazauskui pavyko nugalėti, nors tuo metu jis intensyviai darbavosi premjero poste, gydymui tegalėdamas skirti vakarus bei naktis.

"Anuomet iškentėjau 35 švitinimo seansus. Tada buvau premjeras. Dirbdavau po 12 valandų, grįždavau namo, o vakare Kristina mane veždavo į ligoninę. Ir šitaip - septynias savaites kasdien, išskyrus šeštadienius ir sekmadienius", - prisiminimais apie įveiktą ligą dalijosi politikas.

Pagyventi metus...

Praėjusį rudenį, 77-ojo gimtadienio išvakarėse, A.Brazauskas LŽ pasitiko kur kas linksmesnis nei vasaros pradžioje. Prezidentas tada atsargiai pasidžiaugė: klastinga liga atleido gniaužtus. Po daugybės chemoterapijos seansų per ne visą pusmetį buvo labai pagerėję kraujo tyrimai, sumažėjęs nuo milžiniškų prednizolono dozių kamavęs veido tinimas. A.Brazauskas džiaugėsi, kad pagerėjo ne tik bendra savijauta - atsigavo ir mąstymas, ir reakcija.

"Tikrai pasikeičiau? Taip, man pagerėjo. Galiu pasidžiaugti. Gydymas eina į pabaigą", - smagios nuotaikos neslėpė politikas. Prieš tai kelis mėnesius gąsdinęs žmoną pesimistinėmis mintimis, per gimtadienį A.Brazauskas pradėjo atgauti viltį, kad liga atsitrauks.

Pajuokavus, kad politikas dar šoks ir per savo 80-mečio jubiliejų, jis atsargiai dėliojo svajonę: "Iki 80-mečio - dar treji metai. Tai daug. Nežinau, kaip bus. Bet taip dar norėčiau pagyventi metus, dvejus..."

Liga klastingai smogė šį sausį. Netikėtai pakilo temperatūra, prasidėjo sepsis. Į Santariškių ligoninę išvežtas A.Brazauskas, vos kiek atsigavęs, vėl puolė aktyviai domėtis įvykiais, o artimiesiems vis prasitardavo - kaip norėtų kuo greičiau grįžti į Turniškes.

Per ilgus darbo valstybės postuose metus užsitarnautoje rezidencijoje, kur taip mėgdavo pro įstiklintos verandos langus stebėti pušynais žaliuojančius Neries šlaitus ir ramią upės tėkmę, prezidentas, vis labiau kamuojamas ligos, praleido paskutinius mėnesius. Sulaukti 78-ojo gimtadienio jam nebuvo lemta...

Skola Kristei

Metai, dveji, ateitis - tai buvo laikas, numatytas praleisti su Kristina. Antrąja žmona. Kriste, kaip pastaraisiais metais, nustojęs slėpti jausmus, net viešumoje švelniai vadindavo A.Brazauskas. Ir nuolat pabrėždavo, kad jaučia šiai moteriai didelę skolą, kurią vargu ar pavyks grąžinti.

"Dabar mes jau septyneri metai kaip vedę. Aš neįsivaizduoju, kaip be jos reikėtų gyventi. Kaip gyventi..." - atsidūsėjo jis rudenį, paklaustas, ar nesigaili politikai paaukotų metų, kuriuos galėjo skirti mylimai moteriai.

Iki tol, iki viešo prisipažinimo, iki vestuvių, praėjo beveik dvidešimt metų - slaptų susitikimų, uždarumo, negalėjimo būti kartu.

"Aš buvau prezidentas, premjeras. Ir nors negyvenau su žmona, kam apie tai garsiai rėksi? - jau kamuojamas ligos atviravo A.Brazauskas. - Tas slapstymasis abiem buvo labai sunkus. Nepatikėsite, mes pasiekėme net savotišką rekordą - kartu esame jau du dešimtmečiai, ir apie tai daugybę metų niekas nežinojo. Per patį sunkiausią man metą Kristė buvo šalia."

Tiesa, dar anksčiau politikas bandė grąžinti skolą savo moteriai - 1997-ųjų pabaigoje, kai, išspaudęs ašarą daugeliui Lietuvos žmonių, atsisakė antrą kartą kandidatuoti į šalies prezidentus. Tais tolimais metais A.Brazauskas kalbėjo taip apsisprendęs todėl, kad nori vietą politikoje užleisti jaunajai kartai. Užkluptas ligos, jis prisipažino: savo antrąją kadenciją paaukojo dėl slaptos mylimosios.

O praėjus keleriems metams, jis vėl paaukojo - tik, kaip dažniausiai darydavo, asmeninį gyvenimą.

2001-ųjų pavasarį A.Brazauskas grįžo į didžiąją politiką, tapo premjeru ir ėjo šias pareigas net šešerius metus - iki šiol nė vienas Vyriausybės vadovas nebuvo išsilaikęs taip ilgai.

"Taip, be abejo, tada paaukojau asmeninį gyvenimą. Nukėliau... Esu labai daug skolingas Kristei. Ir nežinau, kaip tą skolą grąžinsiu", - sakė jis LŽ.

Į aukštumas

Ir vis dėlto - koks buvo pats svarbiausias šio žmogaus, patyrusio tiek, kad užtektų dešimčiai paprastesnių likimų, gyvenimo momentas?

Praėjusį rudenį paklaustas, ko pavydėtų net pats sau, A.Brazauskas neilgai galvojęs pasakė: "Vis dėlto manau, kad tai būtų prezidento rinkimai. Tai buvo man, sakyčiau, visiškai nemąstytas, neplanuotas, nefantazuotas reikalas. Man tai buvo didžiulė staigmena, kuri taip ir lieka gyvenime, nors buvo labai seniai - 1992 metų rudenį (rinkimų kampanijos pradžia - red.)."

Per prezidento rinkimus A.Brazauskas, net ir lydimas Komunistų partijos šleifo, pelnė ypatingą, daugiau taip ir nepasiektą, žmonių pasitikėjimą. 1993-iųjų vasarį, jau per pirmąjį rinkimų turą, kuriame dalyvavo net 78,6 proc. rinkėjų, savo balsus už jį atidavė 60,1 proc. piliečių. Už antroje vietoje likusį diplomatą Stasį Lozoraitį balsavo 38,1 proc. atėjusiųjų.

Prezidentavimo metai A.Brazausko atmintyje išliko ne tik kaip didžiausia pergalė, bet ir kaip didžiulis nusivylimas.

"Teko dirbti su konservatoriais nuo 1996 iki 1998 metų, einant prezidento pareigas. Man buvo sunku. Visą laiką konservatoriai ir jų vadovybė apie mane turėjo savo nuomonę. Gal pirmą kartą kalbu apie tai štai taip viešai", - praėjusį rudenį LŽ pasiguodė A.Brazauskas.

Supykęs ant Tėvynės sąjungos tuometinis premjeras buvo ir 2005-ųjų pabaigoje. Tuo metu opozicijoje dirbę konservatoriai viešai iškėlė K.Brazauskienei priklausiusio viešbučio "Crowne Plaza" (buvusi "Draugystė") privatizavimo skaidrumo klausimą, į tyrimą įtraukė ir prokurorus (nusikalstamos veikos šie nenustatė), reikalavo Seime sudaryti laikinąją tyrimo komisiją.

A.Brazauskas tada trenkė kumščiu į stalą - jo mylimos moters vardas komisijose valkiojamas nebus. Arba jis pasitrauks iš premjero posto.

Vyriausybė tąkart buvo išsaugota. Pusmečiui, kol A.Brazausko ėmėsi niekaip politikos mohikanui savo valios primesti nesugebėję vadinamieji "valstybininkai". Apie tuometinį premjerą daug pasako tik vėliau į viešumą iškilę "valstybininkų" lyderių samprotavimai: "A.Brazauskas - nesukalbamas. Suo juo neįmanoma susitarti." Po slaptų sandorių A.Brazauską pakeitė ilgai jo šešėlyje tūnojęs Gediminas Kirkilas.

Bendra nuotrauka

Iš premjero, netrukus - ir iš Lietuvos socialdemokratų partijos lyderio postų pasitraukęs A.Brazauskas nuo politikos neatsiribojo. Domėjosi, komentavo, o ypač daug pastangų dėjo, kad daugelio metų jo svajone buvę Valdovų rūmai, nors ir prieštaringai visuomenės vertinami, vis dėlto iškiltų visa savo didybe. Tačiau projektas, kuris sarkastiškai - o gal ir pranašingai - buvo vadinamas "A.Brazausko mauzoliejumi", kol kas taip ir nepabaigtas.

Stebint iš šalies, dar vienu simboliniu paskutinių A.Brazausko gyvenimo metų ženklu būtų galima vadinti viešą susitaikymą (tegu taip ir nevadinamą) su ilgamečiu Tėvynės sąjungos lyderiu Vytautu Landsbergiu.

Paskutinę 2009-ųjų - Lietuvos tūkstantmečio minėjimo - dieną A.Brazauskui ir V.Landsbergiui už ypatingą asmeninį indėlį atkuriant nepriklausomos Lietuvos diplomatinę tarnybą, įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir garsinant jos vardą Užsienio reikalų ministerijoje buvo įteikti garbės ženklai - "Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė".

Po renginio ilgamečiai politiniai oponentai paprašė juos nufotografuoti kartu. "Turime tik vieną tokią nuotrauką, kai aš tave sveikinau kaip Seimo pirmininką", - kviesdamas prie fotografų A.Brazauską priminė V.Landsbergis.

Daugiau nuotraukų nebebus. Nes išėjo žmogus, buvęs savotišku praėjusios epochos simboliu: klystančiu, delsiančiu, bet atkakliai judančiu į priekį. Išėjo A.Brazauskas.


Lietuvos Respublikos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas

Gimė 1932 m. Rokiškyje, tarnautojų šeimoje.

1956 m. baigė Kauno politechnikos institutą, įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę.

1958-1962 m. vadovavo Kauno hidroelektrinės statybai.

1965 m. tapo statybinių medžiagų pramonės ministru.

1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju.

1988 m., vykstant Lietuvos tautiniam atgimimui, buvo išrinktas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi.

1989 m. A.Brazausko vadovaujama Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos.

1990 m. gruodį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos steigiamajame suvažiavime išrinktas jos pirmininku.

1990 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo nariu, tapo 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataru.

1990 03-1991 01 - ministrės pirmininkės pavaduotojas I Vyriausybėje.

1992 10 tapo Seimo pirmininku.

1992 11 25-1993 02 25 laikinai ėjo prezidento pareigas.

1993-1998 m. - Lietuvos Respublikos prezidentas.

2001-2006 m. - ėjo premjero pareigas XII ir XIII Vyriausybėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"