TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Butkevičius: einame teisingu keliu

2013 12 12 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Oponentų dėl neveiklumo kritikuojamas ministrų kabinetas, pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, renkasi ne revoliucijas, o apgalvotus ir gerai pasvertus sprendimus. Vyriausybės vadovo teigimu, per pirmuosius darbo metus nuveikta labai daug: pradedant minimalios algos pakėlimu, baigiant apsukų didinimu įgyvendinant energetinius projektus.

Tarp svarbiausių kitų metų Vyriausybės darbų A.Butkevičius mini pasirengimą įsivesti eurą, tęsiamą energetinių projektų įgyvendinimą, sveikatos apsaugos sistemos reformą. Iki kitų metų vidurio Seimui žadama pateikti ir neišmokėtos pensijų dalies kompensavimo planą. Premjeras pažymėjo, kad viršplaninės biudžeto pajamos pirmiausia bus skiriamos sunkiausiai besiverčiančių žmonių gyvenimui gerinti.

Apie pirmuosius Vyriausybės veiklos metus, politinių oponentų kritiką, derybas su Rusijos dujų milžine „Gazprom“ – „Lietuvos žinių“ interviu su premjeru Algirdu Butkevičiumi.

Įtempti metai

- Šį penktadienį sukanka metai, kai darbą pradėjo jūsų vadovaujama Vyriausybė. Kokie jie buvo?

- Metai buvo labai įtempti. Ši Vyriausybė pradėjo darbą nuo tam tikros pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai stažuotės. Nors pirmininkavimo laikotarpis dar nepasibaigė, galiu drąsiai pasakyti, kad jis buvo sėkmingas. Pačiam teko girdėti, kad jį pozityviai vertina ir ES institucijos. Kaip šaliai, neturėjusiai pirmininkavimo patirties, mažai valstybei, tai buvo didžiulis iššūkis.

Mūsų pirmininkavimo laikotarpiu buvo suderintos ir priimtos 2013 metų ES biudžeto pataisos. Taip pat sėkmingai pasiektas susitarimas dėl 2014 metų biudžeto tiek finansų ministrų taryboje, tiek su Europos Parlamentu (EP). Tačiau visos ES šalys labiausiai laukė naujos finansinės perspektyvos. Derybas dėl to su EP vertinu kaip vieną didžiausių pasiekimų. Uždegėme žalią šviesą visoms ES valstybėms nuo kitų metų naudoti pinigus. Jei to nebūtų įvykę, mūsų pirmininkavimo sėkmė būtų įvertinta prasčiau, net jeigu visi kitus klausimus būtume įgyvendinę sėkmingai.

Ministrai kone trečdalį laiko praleido komandiruotėse. Nepaisant to, niekas nesakė, kad galima dirbti lėtesniu tempu. Buvo aiškiai reikalaujama, kad kuo greičiau būtų parengta ir Seimui pateikta Vyriausybės programa, prasidėtų jos įgyvendinimas.

- Kokius svarbiausius ministrų kabineto nuveiktus darbus galėtumėte išskirti?

- Pradėjusi dirbti mūsų Vyriausybė minimalią mėnesio algą pakėlė iki 1 tūkst. litų. Nors sulaukėme nemažai ekonomistų kritikos, kad padidės šešėlinė ekonomika, padaugės atsiskaitymų vokeliais, pablogės mokesčių surinkimas, visos abejonės nepasitvirtino. Tuo džiaugiuosi. Priešingai, tai apskritai paskatino darbo užmokesčio didinimą privačiose įmonėse. Padidėjo įplaukos į „Sodros“ ir savivaldybių biudžetus.

Energetika – viena svarbiausių sričių mūsų šalies ūkyje. Padidinome tempą įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos projektą. Per labai trumpą laikotarpį pakeitėme kai kuriuos įstatymus, taip pat priėmėme daug Vyriausybės nutarimų, o svarbiausia, jog per pusę metų su „Klaipėdos nafta“ Europos Komisiją įtikinome, kad jie neprieštarauja ES teisei. Dėl to mums buvo atidarytos Europos investicijų banko (EIB) paskolos durys. Toliau tęsėme elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus, sėkmingai vyksta parengiamieji darbai dėl dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projekto įgyvendinimo.

Gyvenamųjų namų renovacijoje nuo kalbų pereita prie darbų. Per 10 mėnesių renovuota daugiau daugiabučių nei per 10 metų – 154. Iš viso renovacijos procesas pradėtas 1,2 tūkst. namų. Ne mažiau svarbu, kad pertvarkėme energetikos sektoriaus valdymo struktūrą. Anksčiau „Lietuvos energija“ buvo atsakinga už elektros gamybą ir importą, o dabar prijungėme ir šilumos sektorių. Nors skepticizmo buvo daug, pavyko 22-24 centais sumažinti gamtinių dujų kainą vartotojams. Taip pat numatome sumažinti elektros energijos kainą.

Švietimo srityje žengėme teisingu keliu nustatant tam tikrus valstybės finansuojamus studentų krepšelius. Pradėjome vertinti darbo rinkos, specialistų poreikius. Pavyzdžiui, jei nebus jokių pokyčių, 2016 metais Lietuvoje bus didžiulis informacinių technologijų specialistų stygius. Taip pat daugiau dirbame rengiant inžinierius, valstybės finansavimas tam didės kiekvienais metais. Rengiamės pertvarkyti profesinio mokymo centrus. Perkvalifikavimas iš dalies galėtų būti priskirtas Ūkio ministerijai, verslui, kad tai vyktų atsižvelgiant į poreikius darbo rinkoje. Kitas svarbus žingsnis žengtas pasirašius sutartį su EIB dėl 69 mln. litų paskolos universitetų, kolegijų ir profesinių bendrabučių renovacijai. Kaip matote, idėjos virsta realiais darbais.

Ministrai stengiasi

- Kam daugiausia dėmesio bus skiriama kitąmet?

- Turiu pabrėžti, kad pensijos tikrai bus kompensuotos, atsakingai įvertinus turimas finansines galimybes. Programą Seimui pateiksime iki liepos 1 dienos.

Kitas prioritetas - euro įvedimas, reikalaujantis labai griežto finansinės drausmės laikymosi. Kita vertus, turime būti labai atsakingi ir suprasti jautrius socialinius klausimus. Turi būti išlaikytas balansas. Suprasdami, kad socialinis jautrumas padidėjęs, papildomai gautos pajamos, neperžengiant finansinės drausmės reikalavimų, pirmiausia bus skiriamos tiems žmonėms, kuriems to labiausiai reikia.

Šiuo metu vyksta pasirengimas naujai ES finansinei perspektyvai. Naudojamos lėšos bus skirstomos labai atsakingai, pirmiausia reikalaujant, kad jos būtų panaudotos ekonomikos skatinimo ilgalaikiame procese. Šioje finansinėje perspektyvoje buvo investuojama į mokslo, verslo slėnius. Dabar reikalinga kita kryptis – mokslo slėnių pripildymas tam tikro turinio: inovatyvumo, naujųjų technologijų. Manau, tai garantuos naujas darbo vietas, pažangą tiek moksle, tiek versle.

Tęsime energetikos projektus. Pateiksime Užimtumo programą. Laukia struktūrinė reforma sveikatos apsaugos sistemoje. Ji jau buvo pristatyta Strateginio planavimo komitete. Švietimo sistemoje taip pat laukia ne tik tie pokyčiai, kuriuos anksčiau minėjau. Pavyzdžiui, reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas tarp Švietimo ir mokslo minsterijos bei savivaldybių.

- Politiniai oponentai pažymi, kad Vyriausybė itin daug kalba ir žada, o realiai esą nedaug tenuveikia. Ką galėtumėte atsakyti į tokią kritiką?

- Kritikuoti – opozicijos darbas. Manau, galėtume atlikti lyginamąją analizę, kas padaryta per ankstesnį ketverių metų periodą ir per šiuos vienus metus.

Galiu drąsiai teigti, kad revoliucinių sprendimų daryti nereikia. Gyvename globaliame pasaulyje, tad analizuojant pasaulio lyderių, įvertinus pasaulinio lygio mokslininkų, verslininkų kalbas matyti, kad atėjo laikas, kai priimami sprendimai turi būti labai pasverti ir pamatuoti. Nepamatuoti sprendimai sukėlė didžiules ekonomikos krizes. Ši Vyriausybė eina labai teisingu keliu.

- Be jūsų, Vyriausybėje dirba 14 ministrų. Greičiausiai sutiksite, kad ne visi jie sėkmingai susidoroja su pareigomis ir tenkančiais iššūkiais. Kuriuos ministrus galėtumėte pagirti? Kuriems, jūsų nuomone, reikėtų pasitempti?

- Ypač artėjant Kalėdoms norėčiau pagirti visus ministrus. Net jeigu kai kuriems trūko tam tikros ministro darbo patirties, galiu pasakyti, kad jie labai stengiasi. Nepaisydami įtemptos pirmininkavimo darbotvarkės, ministrai geranoriškai stengiasi įgyvendinti Vyriausybės programą. Norėčiau jiems palinkėti sėkmės ir vadovautis principu, kad ministerija – ne atskira kunigaikštystė, norinti atsiriekti kuo didesnę pinigų pyrago dalį. Reikia suprasti, kad darbas Vyriausybėje yra komandinis siekiant kuo geresnio ir greitesnio rezultato.

Vidinis nepasitenkinimas

- Nuo Naujųjų metų jūsų, ministrų, Seimo narių algos iš dalies grįš į prieškrizinį lygį – padidės apie porą tūkstančių litų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tokią valdančiosios koalicijos politiką pavadino socialiai nejautria. Kodėl neieškojote kitų būdų, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą?

- Prezidentės pasakymų, nuomonės nekomentuosiu. Turiu pasakyti, kad Vyriausybė ieškojo įvairiausių šio klausimo spredimo būdų. Turėjome minčių nukelti KT priimto sprendimo įgyvendinimą vėlesniam laikotarpiui. Tačiau Teisingumo ir Finansų ministerijos teisininkai paaiškino, kad jeigu įgyvendinimą nukelsime vieniems metams, mums tai kainuos apie 250 mln. litų. 2015 metais mums būtų reikėję jau beveik 280 mln. litų, nes įsijungtų delspinigių skaitiklis. Nusprendėme grąžinti dalį algų, nors tuo esu labai nepatenkintas, nes suprantu ir pensininkus, ir darbuotojus, kurių atlyginimai yra santykinai maži.

Policijos, priešgaisrinės apsaugos, pasienio, net kultūros darbuotojams kitais metais numatėme didinti atlyginimus nuo 10 iki 12 procentų Pasikartosiu: esame pasirengę kompensuoti ir pensijas. Tačiau norėčiau, kad visi suprastų, jog norint tai padaryti reikia turėti lėšų. Jau atliekame tam tikrų institucijų prie ministerijų peržiūrą siekdami jas optimizuoti ir ieškodami papildomų rezervų, kuriuos būtų galima panaudoti socialinei sričiai.

- Vyriausybė jau metus nepateikia atsakymo, ar bus statoma nauja atominė elektrinė. Kada sulauksime galutinio sprendimo? Nuo ko jis priklausys?

- Norėčiau jį pateikti labai greitai. Man, kaip premjerui, tai būtų labai svarbu siekiant išsklaidyti vienokias ar kitokias abejones. Pradėjus eiti pareigas mano pirmieji vizitai buvo į Latviją ir Estiją. Jau pirmuosiuose susitikimuose buvo paliestas Visagino atominės elektrinės (VAE) klausimas. Pastebėjau, kad namų darbai kartu su mūsų regioniniais partneriais nebuvo padaryti. Daugiau kalbėta su kompanija „Hitachi“, regioninė politika šiuo klausimu nevykdyta. Dabar Baltijos šalių ministrų pirmininkų taryboje esame susitarę, kad vyresniųjų pareigūnų komitetas svarstys šį klausimą. Ir ne vien VAE, bet ir Baltijos regiono elektros energijos strategijos klausimą. Pirminiai duomenys turėtų būti pateikti kitoje premjerų taryboje, kuri turėtų vykti vasarį Estijoje. Kai tik bus aišku, bus visiškai atsakyta į šį klausimą.

- Derybos su Rusijos dujų kompanija „Gazprom“ vyksta sunkiai. Dėl ko kyla daugiausia nesutarimų? Ar vis dar tikitės, kad dujų kaina mūsų šaliai gali mažėti 20-25 procentais?

- Turiu prisipažinti, kad tikėjausi, jog derybos bus paprastesnės ir lengvesnės. Jas toliau reikia tęsti. Gavome laišką iš „Gazprom“, jame kviečiama tęsti derybas. Kiek žinau, vyksta pokalbiai su „Gazprom“ valdybos nariais. Jeigu vyksta pokalbiai, derybos, manau, keliamas vienas mūsų pagrindinių tikslų – kad Lietuvai būtų taikoma teisinga gamtinių dujų kaina. Kodėl 20-25 proc. mažesnė? Yra tam tikra formulė, kuria vadovaujasi daugelis ES šalių. Skaičiuojant, kokia dujų kaina yra taikoma kitoms valstybėms, išvedus tam tikrą vidurkį, ir atsirado tie 20-25 procentai.

Palaiko Z.Balčytį

- Kautis prezidento rinkimuose Socialdemokratų partija delegavo europarlamentarą Zigmantą Balčytį. Ar manote, kad jis pajėgus mesti iššūkį rinkimuose greičiausiai taip pat dalyvausiančiai D.Grybauskaitei?

- Mūsų partija yra didžiausia Lietuvoje. Turime labai daug patyrusių politikų. Z.Balčytis yra tikrai kompetentingas politikas, dirbęs finansų, susisiekimo ministru, laikinai ėjęs premjero pareigas. Tai žmogus, turintis daug patirties tiek politikoje, tiek kitose srityse. Jis visiškai pasirengęs dalyvauti prezidento rinkimuose. Daug kas priklausys nuo jo asmeninio požiūrio rinkimų kovoje. Tačiau aš ir partija jį tikrai palaikome.

- Tarp prezidentės ir Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės jaučiama priešprieša, aukščiausios šalies vadovės nepalaiko jokių kontaktų. Kaip vertinate tokią situaciją?

- Nenoriu vertinti nei prezidentės, nei Seimo pirmininkės santykių. Prezidentė turi kelti aiškius tikslus tiek Vyriausybei, tiek kartais ir politikams. Susitikę su prezidente aptariame problemas, pasikeičiame nuomonėmis, matymais įgyvendinant vieną ar kitą klausimą. Džiugu, kad galime diskutuoti mūsų valstybei svarbiais klausimais. Svarbiausia, kad prezidentė, Seimo pirmininkė ir premjeras vienas kitą ne liaupsintų, bet aptartų nuveiktus darbus. Politikai turi atsiskaityti visuomenei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"